žaidimai | The Witcher: Monster Slayer, mintys

Apie Rugpjūčio 31d išėjo toks neblogas atnaujinimas The Witcher: Monster Slayer žaidimui. Toks, kad man net persirašyt reikėjo (tikrai rekomenduoju prisijungti el. paštu, kad turėtumėte progresą kituose prietaisuose, ar jeigu irgi reikėtų persirašyti sistemą/žaidimą). Bet po jo, gerokai pagerinusio mano ir taip neblogą patirtį su šiuo žaidimu, sumečiau, kad reik pakalbėti apie jį dar kartą.

Žaidimas gerokai padidino pasiekiamumo spindulį, ko pasėkoje iš namų pasiekiu nemetoną (šventyklą medyje) ir galiu ramiai sau beveik nuolatos ką nors medžioti nepakildamas iš kėdės. Atrodo jog ir monstrų atsiradimo laiką pakoregavo, tiksliai nepasakysiu, gal tik man čia taip sekasi.

Dar noriu atsiprašyti už naudotojo klaidą, kurią padariau. Raganiaus kasdieniai kontraktai visgi nėra blogai išbalansuoti. Kas kažkiek laiko jį galima atnaujinti į patogesnį (kartais net pinigų daugiau už tai duoda). O nepadaryti neprapuola, už juos tik "štampuko" neduoda, bet pinigus sumoka, tad išmesti jų tikrai nereikia ir neverta. Sakyčiau, net labai patogu, tad tiesiog apsižioplinau... 

Taip tad. Vis dar neblogas žaidimas. Bent man tikrai labai patinka.

video žaidimai | Dracula: Shadow of the Dragon ir The Blood Legacy | 4-5

Pradžioje buvau šiek tiek nustebęs, kad 4 ir 5 Drakulos žaidimai sujungti į vieną. Bet pažaidęs tikrai suprantu kodėl. Šiuo atveju netgi nežinau, ar jie buvo redaguoti, nes abu žaidžiau pirmą kartą.

Pirmas žaidimas, Shadow of the Dragon (4-as žaidimas serijoje) yra dviejų, gal trijų valandų ilgio, priklausomai nuo to, kiek medžiagos skaitysite ir kiek ilgai užtruks galvosūkiai, kurie nors ir nėra sunkūs - visgi šiek tiek sudėtingesni, nei prieš tai buvusiuose trijuose žaidimuose.

Abejuose žaidimuose žaidžiame Ellen Cross, restauratore, sergančia labai reta kraujo liga, kuriai gydyti, t.y. palaikyti jos gyvybę reikalingi vaistai ką tik buvo nutraukti ir nebebus gaminami. Nusprendusi nugyventi visas sau likusias dienas iki pilnumos, Ellen mielai imasi darbo, kai audros užkluptame laive buvo pavogti jos muziejui skirti 15 paveikslų.

Nuorodos ir nurodymai atveda Ellen į Vambery namus, kur ją pasitinka Bram Stoker'io proanūkis - Adam Stoker. Su jo pagalba moteris randa informacijos apie 16, slapčiomis jos muziejui dovanotą paveikslą, portretą. 

Vambery taip tikėjosi baisiu portretu atsikratyti. Paskirtas jį saugoti savo tėvo, Vambery paveikslo nuoširdžiai bijojo, laikė jį užrakintą ir nuolat stebimą kamerų... Tik, štai, jis irgi dingęs.

Po to žaidimas labai greitai baigiasi. Ellen išvyksta ieškoti paveikslo, jį randa, bet jos liga progresuoja tiek, kad darosi sunku pasitikėti pojūčiais, netgi akimis...

Na ir čia belieka jungti antrą žaidimą (5-as žaidimas) - The Blood Legacy. Tiesioginį 4-o žaidimo tęsinį. Bet jie abu tiek trumpi, jog atrodo, kad žaidi vieno žaidimu du skirtingus aktus ir tiek.

Šis - šiek tiek geresnis. Geresniu jį padarė Drakula, taip smagiai, be perdėto pykčio ar agresijos žaisdamas su visais veikėjais šiokį tokį katės ir pelės žaidimą. Tiesa, visa kita - tiesiog neįtikėtinai nuvalkiota, nuspėjama ir nuobodu.

Ellen išskuba ieškoti Drakulos, o šis, radęs su ja šiokią tokią sąsają, mielai pagelbėja tai ten, tai šen, kartais lengvai paerzindamas, įspėdamas. Pakeliui moteris pasigilina į jo kilmės istoriją, istoriją apie jo brolį Radu, žuvusią žmoną ir panašiai. Ir galiausiai, jai jį pasiekus (suklysti nelabai įmanoma), žaidimas baigiasi. Baigiasi šiek tiek kitaip, nei galima buvo tikėtis iš vis peršamų idėjų.

Bendrai imant, šis žaidimas irgi nėra geras. Labai, labai nuvalkiotos mintys, nepakankamai įtraukianti istorija, vietomis netgi logikos stoka. Bet. Taip, bet. Iš visų penkių, paskutinis mane pradžiugino. Drakula taip labai neblogai, jei ir per menkai, parašytas. Nėra to trečiame žaidime jaučiamo bandymo palysti po oda. Lyg koks Lovecraftiškas valdovas, jis tiesiog manevruoja naujame pasaulyje, per daug nesirūpindamas menkniekiais, neidamas iš kelio, dėl vieno ar kito paprasto žmogelio.

Verdiktas:
Žaidimai mažiau nei vidutiniški, bet jeigu patinka Drakula, tai kombo gal ir verta sumesti.

žaidimai | Dracula: Resurrection

Prieš porą dienų mano poreikis gauti daugiau Drakulos turinio galutinai suėdė paskutinius bendrojo suvokimo likučius ir įtraukė atgal į tą seną liūną pavadinimu Dracula - grafinių nuotykinių žaidimų serija. Pradedant pačiu pirmu žaidimu, pavadinimu "Dracula: Resurrection".

Point-and-click (nurodyk ir paspausk?) tipo nuotykinis galvosūkių žaidimas, taisytas, perdarytas ir tiek supaprastintas, kad bet koks dabar jūsų rastas perėjimo gidas jau bus bevertis. Gal tik bendram suvokimui, bet ne pilnai pagalbai, palaikymui už rankytės, kai niekaip nerandi, kur praeiti, nes atsimeni, kad buvo taip, o dabar gi jau visai nebe taip. Kai kurių galvosūkių ar žingsnių - visai nėra. Kitur jau kitokie žingsniai veda prie senų gerų sprendimų.

Pati žaidimo istorija pradedama labai chaotiškai. Mina - pagrobta, o jūs "senąjame krašte" bandote nusigauti į Drakulos pilį. Jums į pagalbą ateis (t.y. jūs eisit pas juos) smuklininė ir senukas prie stalo šalia durų. Informacijos ar netgi sprendimų tikrai nepritrūksit. Patys žinoma žaidžiate Harkeriu. Renkat daiktus, pešatės su Drakulos pakalikais ir teisinat savo gerą "žinau, kad niekam nepavyko ir niekas gyvas negrįžo, bet man tai jau tikrai pavyks" herojaus vardą.

Taip labai savotiškai šis žaidimas man buvo be galo smagus vėl prisiminti, nors vietomis erzino, vietomis buvo baisus, kitose vietose labai supo. Turėkit omeny, jei jus video žaidimuose - užsupa, tai čia nedarykit staigių judesių tose ilguose, pixeliuotuose ir tuo pačiu išskydusiuose koridoriuose, kuriuos praeiti reikia penkių paspaudimų ir kuriuose nėra nei į ką pažiūrėti, nei ką rasti, nei ko prisidėti prie istorijos. Manau didžiausią žaidimo laiką taip ir užima tas ėjimas iki objektų.

Bet, žinot ką pasakysiu? Man tikrai patiko. Toks absoliučiai baisus, kad net fainas. Kaip pigi, banali novelė iš turgaus, bet su Drakula.

Verdiktas:

Taip, Drakula čia yra Vladas Smeigikas; Tikrai žaisčiau ir vėl, nieko nesigailiu!

žaidimai | Vampire the Masquerade: Shadows of New York - Pirmieji įspūdžiai

Dar visai neseniai užbaigiau Vampire the Masquerade: Coteries of New York. Tada... Na, dabar, pasiėmiau Shadows of New York. Jei pirmas mane sužavėjo, tai šitas... Šitas buvo kažkas tokio.

Pirmą syk įsijungęs stebėjausi be galo ilga pradžia, kas šiaip jau nežavėjo ir vis dar neatrodo labai vietoj ten visas tas sapaliojimas. Ir vos ėmė kažkas vykti, vos priartėjo ta virtimo vampyru grėsmė - žaidimas baigėsi. Mano pasirinkimas... Tarkime, natūroj aš nesu labai jau vengeful žmogus. Mane tiesiog nužudė ir žaidimas baigėsi. Negalėjau patikėti.

Pradėjau iš naujo, prasukau visą tą ilgą pradžią ir... Man sunku patikėti, jog egzistuoja galimybė žaisti Lasombros klano nariu. Lasombra yra... Na, jūs matot iš mano daromų pauzių, jog esu tiesiog savitam pasimėgavimo šoke. 

Lasombra klanas yra kažkas visiškai kito. Jeigu Tzimisce yra baisūs, tai Lasombra yra baisesni. Jie yra Sabbat'o Ventrue versija, natūralūs valdovai, lyderiai, vedliai, bosai. Skirtumas tik tas, kad Lasombrai ne itin rūpi pats valdymas. Jie nori būti viršuje, nes ten jie bus neliečiami. 

Šiame žaidime sekama V5 versija, tad čia Lasombra jau prisidėjo prie Camarilla, bet išsiderėti taikos jiems buvo sunku, tad dabar yra bene nekenčiamiausias, prasčiausias, bjauriausias klanas. Ir jūsų herojė bus ignoruojama, engiama ir peikiama. Štai kaip žemai krito vardas, kurį kiti vampyrai bijojo net šnabždėti...

Pati herojė - oi, tokius veikėjus tiesiog dievinu. Tobulas balansas tarp nihilizmo, apatijos ir obsesyvios aistros gyvenimui, tas troškimas išgyventi, gyventi, jau vien tam, kad pamatyti ar tikrai tam tunelio gale tik traukinio žibintai.

Kol kas - be galo įdomu ir smagu. Kitą kartą papasakosiu daugiau apie pačius Lasombra. Iš Sabbat'o klanų jie - patys įdomiausi.

žaidimai | Maelstrom gauja

Kažkada Maelstrom buvo žinomi, kaip Metal Warriors (Metalo Kariai), o jų lyderis, Hammer (Kūjis) palaikė gaujoje tam tikrą garbės kodeksą. Bet, kai Hammer buvo išmestas, su juo išėjo ir tas kodas. O tada pasirodė Inquisitors (Inkvizitoriai) ir praktiškai per vieną naktį juos sunaikino. (jei kas žino, ar Inkvizitoriai pasirodė prieš ar po Hammer išmetimo - parašykit man, nesu dėl šios informacijos tikras)

Dabar jie yra vieni iš Night City (Nakties Miesto) būsterinių gaujų, suformuoti iš Metalo Karių likučių ir tokių pakviestų, irgi Inkvizitorių nuskriaustų gaujų, kaip Red Chrome Legion (Raudono Chromo Legionas) ir Ironsights (Geležregiai). Žinomi Maelstrom pavadinimu, jie kaip pūlinys bujoja uoste, Watson (Vatsono) ir Northside Industrial (Šiaurinės Pusės Pramonės) rajonuose ir yra vienintelė Nakties Miesto gauja su ekstremalaus pavojaus lygio įspėjimu, kas juos daro pačia pavojingiausia čia egzistuojančia gauja.

Būsterinė gauja (booster gang) iš idėjos yra gauja, linkusi į, na, būsterius, modifikacijas, patobulinimus, kibertechnologiją. Gaujos - labai skirtingos. Yra tokių, kurios žiūri savęs ir niekam netrukdo. Ir yra tokių, kaip Maelstrom, kurių trečia narių dalis jau kamuojami cyberpsychosis (kiberpsichozės), o antras trečdalis - jau arti to. Tokio tipo būsterinė gauja dar gali būti klasifikuojama, kaip kovinė gauja.

Maelstrom yra linkę į gerai matomas modifikacijas. Ką ten, jie jomis apsėsti: naujais, blizgiais žaisliukais, karine technika, našumą gerinančia įranga ir pan. Ir jie tikrai ne prieš, tais atvejais, kai negali šito gero išsiderėti ir nusipirkti, žaislus pasivogti, dėl jų žudyti. Kas dažnai veda į baisius susirėmimus ir net atviras kovas. Bet, tarkime, Militech, gauna tiek pat, kiek ir krauna, atgal...

Savo brangiems pomėgiams, technologijai, įrangai, ginklams, narkotikams ir potyriams jie resursų prasimano trimis būdais, į kuriuos neįeina reketas, spaudimas, vagystės, įvairaus pobūdžio žiaurumas: jie stumia ginklus ir narkotikus; juodojoje rinkoje pardavinėja Brain Dances (Smegenų Šokius, tai toks, kaip VR tiesiai į smegenis, kai stebėtojas jaučiasi esąs "filmuotoju", veikėju - viską mato, girdi, jaučia, užuodžia), tarp kurių esama Snuff tipo filmų (kur pagrindinis veikėjas, t.y. stebėtojas, yra nužudomas. Tai dažniausiai šviežias į gaują stoti taikantis asmuo) arba Numbness, labai populiarus tarp perstimuliuotų Brain Dance mylėtojų, nes visiškai atjungia emocijas ir bet kokius jausmus; bei iš klubo pavadinimu Totentanz (mirusiųjų šokis), kuriame groja Neo Death Metal ir renkasi įvairios gaujos, su sąlyga, kad gerbs Maelstrom taisykles. Tiesa, ten, jeigu kūnų skaičius vakaro gale nepasiekia tuzino, naktis laikoma nuobodžia ir nenusisekusia. 

įrašas | Trekeriai ar... sekikliai ar... planuokliai?

Kaip tai pavadinti? Kiekvieną mėnesį pasidarau mėnesio trekerį (tracker), kad tiesiog matyčiau kiek ko nuveikiau per mėnesį ir dienoje turėčiau tokias tarpines užduotis, kaip šalutinius kvestus, kurie nebūtų susiję su darbu ir būtų skirti tik mano progresui, augimui.

Mėnesį išdalinu to mėnesio kalendoriaus savaitėmis (kaip matot, kalendorius irgi pilnas spalvinių koduočių) ir kiekvienai dienai skiriu 8 dalykus, kuriuos norėčiau daryti kas dien, bet realistiškai suprantu, kad taip gal ir nebus. Tie dalykai varijuoja nuo tokių kaip menai, sportas, meditacija, iki turinio kūrimo ir naujų dalykų išbandymo, kas labai šauniai stumia ieškoti naujovių, o ne visada rinktis tą patį taką, tą patį mineralinį.

Ankščiau darydavau tiesiog vieną vientisą mėnesį, bet vėliau supratau, kad padalinus savaitėmis ir telpa ant lapo gražiau, ir laikas taip, tarkim, greičiau eina. Nežinau, kaip jums, bet man pvz sausis ir vasaris yra nenormaliai ilgi mėnesiai. Plius lengviau ir nepamesti kurioj dienoj esi tais atvejais, kai praleidi ištisas dienas nieko neveikdamas.

Dažniausiai savaitės telpa per dvi eilutes, kokios dvi trys viršuj ir dvi ar trys apačioj, kas palieka vietos. Ten susirašau informaciją apie mokesčius, irgi nusipaišau langelius, kad pasižymėt, kai sumokėsiu, ir nusibraižau mažesnį dieninį kalendoriuką, kuriame žymiu vitaminų tėkmę. 

Geras dalykas ir tas, kad galima pasižymėti ir nepamiršti pasiimti kokį kasdienio prisijungimo apdovanojimą video žaidimuose, svarbias datas ir pan, nes taip kas dien atsiverti ir matai. Su sąlyga, kad nepamiršti atsiversti ir pasižymėti.

Man toks nedidelis stresas ir spaudimas - labai padeda. Matau tuos langelius ir jaučiu nerimo keliamą poreikį padaryti viską sąraše, kad užpildyti langelius. Bet puikiai suprantu, kad kitiems žmonėms neatžymėtos dienos gali kelti kur kas didesnį stresą nei tos dienos darbų sąrašas, tad noriu jus patikinti - kartais dienos virsta ištisomis savaitėmis, kai nieko nepadarau ar tiesiog nepasižymiu. Ir tame nėra nieko blogo. Kartais užtenka tiesiog egzistuoti ir leisti sau būti. Ne grybai esam, nesupūsim. 

Tikiuosi prieš šventes laikotės gerai. Linkiu saugių ir jaukių, kur bebūtumėt.

Atvirukas iš: SholtoShop

Lipdukas iš: The_Ales

O mane galit pavaišinti virtualia kava čia: blackwood

Žaidimai | AC: Valhalla - Pirmi įspūdžiai

Prieš 2 dienas pagaliau išėjo Assassin's Creed: Valhalla, vikingų tematikos žaidimas. Tai aš jį taip po truputį, tarp darbų, gvildenu. Čia, jei ką, be spoilerių:

Pirmi įspūdžiai tikrai geri. Po Rogue ir Syndicate AC serija visiškai apleidau, nes tas nuolatinis besikartojantis lakstymas - visiškai atmušė. Odisėjos ir Origins žaist net neketinu. Bet laimei, AC serija jau kuris laikas tapo tokia laisvo istorijos pasakojimo, kur nebebūtina sekti vieno žaidimo po kito, kaip su Ezio trilogija. Tai nesijaučiu kaltas, kad pasiėmiau Valhalla, kurios bent jau tematika įdomi. Nors gal ir neišgvildenta pilnu potencialu.

O pasirodo, kad ir pats žaidimas - labai neblogas. Šalutiniai įvykiai skirstomi į tris - lobius, paslaptis ir artefaktus. Ir tai nebėra tik tas iš seniau žinomas - nuėjau, užėjau, pasiėmiau. Dabar reik rast kaip įeit, kur įlyst, ką padaryt, kad kažkur patektum, skaityti paliktas instrukcijas, stebėti aplinką. Paslaptys, kaip mini kvestukai - irgi labai neįprasti. Jei susipyko du asmenys, gali nieko nedaryti, tik žiūrėt, kas laimės, arba kuriam nors padėti. Artefaktai kol kas išliko panašiausi į senus gerus - atėjau, radau knygą, pasiėmiau, bet aš juos dar tik kokius du radau, tai nėr ko pergyvent.

Judėjimas irgi neįprastai geras, kalnais ir nulipi ir nulipi ir nebijai, kad baigsis kaip tam komise-meme, kur Ezio pysteli atbulas nu nes ne tokią mygtukų kombinaciją suspaudei, anot jo. Ant žirgo užšokt bėgant yra tiesiog uf, wow. Ir jei ne faktas, kad atrodo jog žaidimas dubliuotas iš kitos kalbos - sakyčiau visai nėr prie ko kibt.

Geras žaidimas. Gerai nuteikia žiemai, kuri turbūt vėl nebus balta, nes mes net nuo viruso apsisaugot nesugebam, o kaukes mėtom, lyg rytojaus nebus.

Spalio 17 | Psycho Squad | blogovynas

Vakar prisiminiau tą Cyberpunk 2077 treilerį ir sumečiau, kad Psycho Squad yra toks reliatyviai ne itin žinomas reiškinys. Tai trumpai taip, labai:

Psycho Squad, dar žinomi, kaip MAX-TAC yra atskira policijos dalis, skirta dirbti ir susidoroti tik su vienu vieninteliu reiškiniu - Cyberpsychos - kiberpsichais.

Cyberpsycho - kiberpsichai yra asmenys, kurių kūno modifikacijos, patobulinimai ir implantai pažeidė jų protą. Kuo daugiau kibernetinės technologijos biologiniame kūne - tuo mažiau empatijos. Kuo mažiau empatijos - tuo rimtesnis dievo kompleksas, bei psichozė vedanti į psichopatiją, sociopatiją. Psichopatu tapęs asmuo atitinkamai elgiasi ir reiškia sąlyginai subtilesnius simptomus: jie meluoja, manipuliuoja, jų nuotaika gali pasikeisti akimirksniu. Jie - žiaurūs, sužvėrėję tampa nesuvaldomi. Nuo čia tik vienas žingsnis link kiberpsicho - žudymas.

Kiberpsichai dažnai mato kitus, kaip paprasčiausius mėsos maišus. Jiems nesvarbu, kas mirs, kas gyvens. Jie - visagaliai, dievai. Tad dažniausiai ši psichozė baigiasi masinėmis žudynėmis.

Čia ir pasirodo Psycho Squad. Jie nėra maloniausi tipai. Pilnai aprūpinti valstybės jie - pasiruošę susidoroti su kvailiais, kurie persistengė. Dažniausias problemos sprendimas yra kulka į smegenis. Bet esama ir tikro gydymo.

Sudėtingų operacijų ir terapijos metu asmuo pirmiausiai išjungiamas ar atjungiamas, kaip pažiūrėsi. Tada išimami absoliučiai visi implantai, visos modifikacijos, augmentacijos, patobulinimai. Šią procedūrą seka proto atstatymas, dažniausiai ilgas ir nemalonus.

Būtent šitą scenarijų mes ir matėme tyzeryje. Cyberpsycho išpjovė būrį žmonių. Ją suėmė ar nušovė pareigūnas. Toliau matome ją jų transporto priemonėje, kas leistų manyti, jog visgi pavyko ją išgydyti ir dabar ji dirba MAX-TAC.

Kaip visada, prašau apsvarstyti galimybę mane paremti kavos puodeliu KoFi platformoje arba netgi tapti mano Patronais. Visa pagalba yra labai reikalinga ir vertinga.

Spalio 16 | nostalgija | blogovynas

Ar pamenat šitą CP77 tyzerį? Kaip jis man patinka. Vis dar. Ta atmosfera, muzika, pati scena, Psycho Squad pareigūnai ir nuo biologinio proto nušokęs pernelyg modifikuotas kūnas. Įdomu ar sueis su dabartine CP77 linkme, ar šitas takas jau seniai paliktas kažkur ten.

Šiandien jaučiuosi keistai nostalgiškai. Žaidžiau tą perdarytą Saints Row the Third: Remastered, prisiminiau gerus antrojo laikus, pasigrožėjau kažkieno neblogu dekoro skoniu, pakeikiau baisų valdymą. Tada prisiminiau Bloodlines 2, o to pasekoj ir Bloodlines, tą pirmą, tada tokį -wow-, dabar tokį -uf-. 

Ar matėt, kad RuneScape galima pasiimt Steam platformoj? Aš tą šiandien pamačiau. Neseniai prisiminiau tą žaidimą ir šiek tiek pažaidžiau iš jų oficialaus puslapio. Neįsivaizduoju, kaip žinojau, ką ten daryti, kai vos kalbėjau angliškai, nes net dabar... Kažkaip, sudėtinga. Reiks nuvaryt į Karamja, ten praleidau daugiausia laiko žudydamas Lesser Demons ir žvejodamas lobsterius.

Blemba, kaip čia uždirbus milijoną iš atvirukų, kad būtų galimą visą dieną žaist video žaidimus ir skaityt knygas, kuriais tie - paremti?

O ką jūs šiandien veikėt? 

Kaip visada, prašau apsvarstyti galimybę mane paremti kavos puodeliu KoFi platformoje arba netgi tapti mano Patronais. Visa pagalba yra labai reikalinga ir vertinga.

žaidimai | Elder Scrolls 6: Redfall - nutekinta informacija

Panašu, jog kažkas su NDA (non-disclosure agreement - neatskleidimo susitarimas), iš antrų lūpų nutekino informaciją apie The Elder Scrolls 6. Ir, nors panašu, jog pateikta informacija yra tiesa, raginu jus ją priimti su trupinėliu druskos. Jei, žinoma, jums iš vis rūpi. Kitą syk net ir spekuliacijos smagu, tiesa ar ne.

• Žaidimas vadinsis Elder Scrolls VI: Redfall. Jame žaisime tiek High Rock, tiek ir Hammerfall teritorijoje. 
• Hammerfall - sąlyginai turtingas ir stabilus. Tuo tarpu High Rock - suskaldytas tarp aukštuomenės valdomų teritorijų. 
• Veiksmas vyksta 6 metai po Skyrim įvykių.
• Miestų populiacija bus panašesnė į The Witcher 3, kur NPC's turėjo savo veiksmų ciklą, įskaitant dienos ir nakties ciklus. Bethesda semiasi įkvėpimo iš CD Projekt Red.
• Panašu jog bus galimybė keliauti ir net kažką veikti, gal būt kovoti, nuo transporto priemonių. Tarkime, bus galima nusipirkti ir šiek tiek patinkinti laivą, turėti NPC įgulą ir pan. 
• Grįžta fanų prašytas burtų tinkinimas, vadinamas Spellcrafting, kurio daug kam trūko Skyrim (aš, matot, esu lankininkas, tai man nei šilta, nei šalta kol kas, bet gal dar persigalvosiu).
• Daggerfall bus vienas didžiausių Bethesda sukurtų miestų (Glenumbra teritorija, kurią gal būt pažįstate iš Elder Scrolls Online).
• Vieno iš DLC veiksmas vyks Stros M'Kai. 
• Galima optimistiškiausia žaidimo išleidimo data yra 2024 4 Ketvirtis. 
• Vienas kvestas bus su Khajiitų mama ir jos trim vaikučiais. Pamatysim khajiitų vaikus!

Mano asmeninė nuomonė? Smagu paskaityti, bet tikrai nenusivilsiu, jei kas nors bus netiesa. Ne to ieškau žaidimų nutekinimuose, o to ko ieškau, dažniausia net pačiuose žaidimuose nebūna. Bet, manau, dabar nemažai fanų smagiai leidžia laiką ieškodami informacijos, o kiti - skaitydami apie paminėtas vietas. Tikiuosi Bethesda per daug ant mūsų visų nepyks ir supras, jog pardavimų tai tikrai nesumažins. 

Čia pateikiu vieną viską gerai apibendrinantį video ir dvi svarbiausias nuorodas:

Reddit Informacijos patvirtinimas ][ Originalus nutekinimas
Nors nelabai tikiu, kad taip dar gali būti, bet jei kartais prastai skaitote anglų kalba ir ko nors nesuprantate - palikit komentarą, tikrai atrašysiu, išversiu, paaiškinsiu.

žaidimai | ESO: Juokdario Festivalis | 03-26 : 04-02

Elder Scrolls Online įvykiai (events) visada įdomūs. Kartais daugiau. Kartais mažiau. Kartais per visą įvykio laiką. Kitą syk tik pirmą dieną. Bet kuriuo atveju, manau jog Juokdario Festivalis (Jester's Festival) tikrai patiks bent jau naujiems žaidėjams.

Juokdario Festivalis prasidės Kovo 26d ir baigsis Balandžio 2d. Kiekvieną dieną bus galima gauti 3 įvykio bilietus per paskyrą, ir 3 dovanų dėžes per herojų, iš kurių pirmoji visada bus Stulbinanti Dovanų Dėžė (Stupendous Gift Box), su ypatingais daiktais.

Pradėti kvestą galite per Karūnų Parduotuvės (Crown Store) nemokamą prekę, kuri arba pradės kvestą kvietimu, arba turėsite pirmiausia savo krepšį paskaityti kažkokį laišką; Arba nuvykę į vieną iš Juokdarių stovyklų. Jų yra trys visuose pirmuose frakcijų žemėlapiuose (pirmi jie klasikiniam žaidimui). T.y.: Ebonheart miestas Stonefalls žemėlapyje, Ebonheart Pact (raudona) frakcijoje; Vulkhel Guard miestas Auridon žemėlapyje, Aldmeri Dominion (geltona) frakcijoje; arba Daggerfall mieste, Glenumbra žemėlapyje, Daggerfall Covenant (mėlyna) frakcijoje. Jie dažniausia sėdi savo palapinėse vos už miesto sienų, žemėlapyje turėtumėte matyti tokį tarsi kalendoriaus su žvaigždute žymeklį. Jei ne, tiesiog sekite žmones, ar net paprašykite pagalbos zonos pokalbiuose, nesidrovėkit.

Kad ir kur pradėsite, po to pereikite į kitą žemėlapį ir darykit antrą, bei trečią kvestus. Ir taip kas dien (tik po pirmo paėmimo iš Karūnų Parduotuvės, antrą syk negalit, tai jau savarankiškai eikit į vietą). Po pirmojo gausite Netvarkos Pyragą (Pie of Misrule), kuris 2 valandoms duos 100% patirties. Pyragas veikia viso įvykio metu ir galite kartoti jo suvalgymą iš mementos skilties, kiek tik reikia/norite.

Kas dien gausit iki 3 bilietų, t.y. 24 bilietus per visą įvykį, kuriuos galite išleisti Impresario parduotuvėje, esančioje kažkur netoli Juokdarių parduotuvės. Pražiopsoti sunku, nes šalia jos stovės vaiduokliškas Indrik žirgas, kurį galėjote įsigyti (ir jei nespėsit susipirkti uogų, galėsit tai padaryti prieš Naujus Metus vyksiančiame įvykyje).

Pirkti bus: Indriko plunksnos, Indriko uogos (skirtos paversti paprastą indriką - kitokiu; reikia visų keturių; o kitą syk reikės surinkti visas keturias plunksnas, nes reikia naujo paprasto, kad paversti dar kitokiu); Indrikas - augintinis; sero Cadwell'o aprangos detalės, skirtos padaryti jūsų turimą aprangą - žavesne. Pavyzdžiui, vietoje kardo ir kirvio, kaip nešiojuosi aš, galite turėti didelį peilį ir šakutę. Bei fragmentai runų, bei memento, kuriuos bus galima rasti dėžėse.

Už kiekvieną kvestą gausite po dėžę, vadinasi gausite tris per herojų. Pirmoji bus ta Stulbinanti Dovanų Dėžė, kurioje galėsite rasti memento fragmentą, sero Cadwell'o aprangos motyvą, ar net runų dėžutės fragmentą, kurį surinkę gausite Karalaitę Kiaulaitę (Sovereign Sow) augintinę. Taip, tai ta pati, kurią išgelbėjate Ebonheart Pact žemėlapyje. To ko negausite - galite nusipirkti pas Impresario, su sąlyga, kad nesiekiat gauti Indrikų.

Paprastose dėžėse bus smulkių lobių pardavimui, memento žaislų, tai pvz pyragų, kuriuos galite mėtyti į kitus, receptų, bei baldų. Ir turbūt vėl gausim krūvas tų bjaurių banerių, kuriuos tenka išmetinėti, nes jie niekur netinka.

Tai va taip truputį galėsim pasilinksminti karantino metu. Linkiu visiems išlikti sveikiems ir laimingiems namie.

žaidimai | Niffelheim, tas geras blogas žaidimas

Kokias dvi dienas žaidėm Niffelheim, žaidimą, kuriame tu - miręs karys, esi įstrigęs limbo tipo pasaulyje. Tavo tikslas - įrodyti, kad esi vertas Asgardo ir atidaryti į jį portalą. Žodžiu, tu to vertas, tai spirk velniop duris.

Žaidimas tarsi Terraria susitinka Kingdom Two Crowns susitinka Don't Starve. Ir pradžioj, t.y. pirmą dieną, jis buvo tiesiog nuostabus.

Gerini savo tvirtovę, kovoji prieš vis didėjančias ordas skeletų ir kitokių priešų, tiek paviršiuje, tiek kasyklose, tiek ir požemiuose. Darai minimalius apsikeitimo daiktais kvestus su pora NPC, iš kurių bent vieno arba niekad nematai, arba man nepavyko pamatyti.

Yra keturi žemėlapiai + miestukas su kažkokia sekta kunigų, kurie nori prikelti drakoną, bei pirkliu, pas kurį gauni pirkti gerų daiktų. Požemiuose įveikęs didelį bosą gauni skrynią su... Na, ne visada tokiais gerais daiktais. Ant žemės pilna daržovių, gėlių, uogų, šakalių, šiaudų. Kerti medžius dėl sakų, medienos ir nuolatinio poreikio turėti lentų. Kasinėji metalus, druskas, brangiuosius ir pusbrangius akmenis, bei kitokį gerą. Šachtos gali užgriūti ir užsipildyti, o tada teks skubėti pabėgti. Žodžiu, įdomu ir smagu.

Iki supranti, kad su 5 kirstukais prisikasi maždaug tiek metalo, kad vėl pasidarytum 5 + kokius du atsarginius kardus, nes taisymo rinkinukui beje irgi reikia padaryti kardą, tai kitą syk labiau apsimoka tiesiog turėt su savim kelis. Iki supranti, kad nukirtęs visus medžius per visus 4 žemėlapius, bei nužudęs tuos 2 vilkus pakeliui, tu ne tik 1 iš jų negavai link trofėjų skaičiavimo, bet jų kailiai tiesiog nieko nereiškia, nes jų reikia gal 6 vienai aprangai, kuri tuoj pat lūš, padaryti. Iki supranti, kad norėdamas mitinio lygio kardo, turėsi padaryti legendinį, o jam turėsi padaryti epinį, o tam turėsi padaryti gerą... Ką jau bekalbėti apie alcheminius skysčius, kurių reikės pasidaryti kitame tvirtovės gale, į kurį teks tolokai bėgti. O kad pasidarytum ten kokį nors aliejų, turėsi pasidaryti midaus, išspausti grūdus, sumalti magiškas dulkes, tada pasidaryti mažą aliejų, prie jo pridėti alaus, šviesos dulkių ir va tada jau turėsi aliejaus kardui.

Nusprendėm, kad reikia pasigooglint, gal darom kažką ne taip, nes negi turėdami legendinį kardą, bijosim naudot ir darysimės tuos primityvius, kad pasidaryti taisymo rinkinį, kad tik šis nesulūžtų ir ką jūs manot? Žaidimas toks pats apleistas žaidėjų, koks jis apleistas ir jo kūrėjų.

Iš žaidimo versijos drįstu teigti, kad žaidimas buvo numestas vos pasiekus kiek tolesni už Betą lygį. Pridėtas DLC kažko labai pataisyt nesugebėjo. Šen bei ten vis dar yra bugs, kartais matai kodą, kitą syk NPC duoda 6 kvestus iš eilės, arba ima iš naujo pasakoti tutorial.

Vieningai nutarėm išjungti ir ištrinti. O galėjo būti labai geras žaidimas.

man tiesiog labai patinka Detroit: Become Human

Žodžiu, pradėjau Detroit: Become Human trečią kartą. O kadangi ir šiaip esu gan obsesyvus žmogus (nežinau ar tai tikras žodis, tingiu googlint, tai žo: obsessive), tai pradėjau žiūrėt Dechart Games, kur savo žaidimo progresą transliuoja nes kas kitas kaip Bryan Dechart - vyriškis suvaidinęs Connor; bei jo žmona, Amelia Rose Dechart, žaidime vaidinusi Blue Haired Traci ir keletą kitų to paties veido androidų. DeviantArt skersai išilgai pernaršiau, radau krūvas nuostabių piešinių ir labai gerų komiksų. Ir jau net pažiūrėjau True Blood 7 sezono 4 seriją, nes ten Dechart suvadino 30s sceną, kurioje buvo Dave, iš kurio kaklo už pinigus gėrė viena iš Eriko vampyrių-dukrų.

Tai va, kaip gal jau supratot, Connor'o istorija man patinka labiausia. Turbūt dėl Hank ir interakcijų su tuo keistu, ekscentrišku, tamsų skausmą slepiančiu detektyvu-leitenantu. Galima jį šiek tiek ir paerzinti, atsakyti ironiškai, pajuokauti, ar pripažinti savo, kaip mašinos, baimes, kurias atskleisti šiaip jau yra pavojinga. Nes mašinos juk nieko nejaučia. O tos, kurios jaučia - dabar gatvėse rengia demonstracijas, reikalaudami lygių teisių. Bet, kalbant nuoširdžiai, Hank tampa patikimu draugu.

Androidų jis šiaip jau nekentė. O Connor'o nuolatinis pabrėžimas, jog jis tėra mašina, sukurta misijos įvykdymui - tikrai reikalo negerino. Juoba, kad "pabudę" androidai prisikasė ir iki paties Hank, kuris su laiku ima abejoti ar stovi toje istorijos pusėje. Ar tik jie abu nekovoja prieš gyvus asmenis, norinčius būti laisvais?...

Žodžiu, jiems abiems tenka padirbėti, kad evoliucionuotų ir pasiektų nušvitimus. Bet čia aš ne apie tai. Čia aš šiaip kalbėt noriu, nu nes man ten labai daug patinka.

Viena iš mano mylimiausių scenų yra, kai Connor atvyksta ieškoti Hank į jo namus ir randa jį atsijungusi nuo alkoholio. Berods išsigandęs, kad jį kažkas užpuolė, Connor išmuša langą ir įšoka vidun, kur jį tuoj pat pasitinka Hank milžiniškas senbernaras, gražuolis Sumo. Jei žinote jo vardą, tai jis bus draugiškas ir laimingas nauja kompanija.

Hank, iki išblaivomas, gerokai priešinasi. Tiek, kiek priešinasi miego norintis vaikas, kuris išmoko keiksmažodžių. Sykį net sušunka: SUMO, PULK! Bet Sumo ten tik laimingas paloja, į ką Hank laimingai atsako "geras šuo", nu nes rimtai, geras šuo, tai kas, kad nepuolė, bet va gi, loja, mažulis!

Prablaivytas Hank paprašo drabužių ir leidžia juos išrinkti Connor. Kad ir ką pasirinksit, Connor veide pasirodo maža šypsenėlė, tokia "oi, kaip gerai aš čia išrinkau, pačius geriausius rūbus", nors ten jie visi absoliučiai baisūs. Hank, beje, važiuoti dirbti per labiausiai nenori. Tad čia Connor gali jį paerzinti ir pasakyti, kad na, vis tiek byla neįdomi, tik vyrukas nužudytas sekso klube, kas nors kitas ištirs...

Klube nuomojami traci androidai. Traci androidai ir yra tie, skirti žmonėms. Ko pasėkoje, Connor, supratęs jog gali išgauti informacijos per jų įrašytą vaizdą, gauna eiti paprašyti Hank vieną jų išnuomoti. Į ką Hank atsako "mes turim svarbesnių dalykų". Mes. Ką tokio, tavo supratimu, Connor čia JUMS abiems siūlė, Hank, a?

Nors nuo šios vietos jums duodamas laiko limitas, galite surizikuoti skirti 30 sekundžių ir pastovėti vietoje, ko pasėkoje traci modelis vėl grįš prie Hank, mėgindama dirbti savo darbą. Hank, šiek tiek nusigandęs, atsiprašo androidės ir paaiškina, jog jis čia su Connor... Na, ne TAIP su Connor, bet... Jie dirba.

Su laiku darosi aišku, kad Hank į Connor žiūri, kaip į sūnų. Nors jis tėra pakeičiama mašina, Hank pergyvena, jei jis miršta ar yra sužeidžiamas, bei stengiasi neleisti jo į bereikalingą pavojų. Tai aš dabar galvoju, jei gerai baigėt žaidimą ir visi androidai dabar ieškosi sau namų, ar Hank pakviečia Connor gyventi kartu? Sumo iš laimės turėdamas nenuilstantį androidą, kuris visą dieną galėtų jam mėtyt kamuoliuką ar lakstyt su juo parke - turbūt sprogtų. O ir Hank nebereikėtų skandintis bandant pabėgti nuo prisiminimų apie savo žuvusį sūnų. Turėtų kitą užpildyti tuštumai. Abu galėtų dirbti kokiam nors policijos sektoriuje, kur būtų užtikrinamos ir ginamos androidų teisės ir pan.

Žaidimai | Far Cry: New Dawn | Šalta, Neoninė Rožinė

Oi, kaip labai man patinka Far Cry: New Dawn. Dabar peržaidinėjam iš naujo, gal ketvirtą kartą. 

Labai mėgstu sodrias šaltas spalvas. Kaip šaltos, neoninės rožinės tamsoj. Norėčiau, kad daugiau žaidimo būtų tokiose vietose, kaip ta, kur pakeliui pas Joseph, su rožinėm ugnim ir mėlynu rūku. 

Žaidimai | Saints Row 5 bus.

Negaliu patikėti, kad tai pasakysiu. Bet oficialiai paskelbta, jog daromas naujas Saints Row žaidimas.

Šiemet man buvo labai geri metai žaidimų naujienoms. Dragon Age mestelėjo tokį visiškai skylėtą tyzerį (šiaip jau, pernai, bet aš tik šiemet pamačiau). Paskelbta antra Vampire the Masquerade: Bloodlines dalis, kurios tikrai net nesitikėjau, nors dažnai pabumbėdavau, va kaip gerai būtų, jei... Tikrai daromas GTA6, ko irgi nuoširdžiai laukiu, nes smagu turėt ir ne fantasy-based alter ego. Neužilgo pasirodys ir Dying Light 2, bei, žinoma, Cyberpunk 2077, kuris pagaliau net datą turi.

Ir, draugai neleis meluoti, aš vis sakiau, jog iki pilnos laimės, man tereikia vyšnios ant šio kremo. Violetinės vyšnios. Saints Row.

THQ Nordic pranešė, jog Volition pilnu pajėgumu dirba prie pilno Saints Row Žaidimo:

Volition is deep in development of a brand-new Saints Row game, the first full entry in this much loved series since Saints Row IV was released in 2013.

 Paskaityti visą oficialų pranešimą galite čia: Press Release (realiai spauskit ctrl+f ir rašykit Saints Row, kad nuvaryt tiesiai prie ko reik, bet ir šiaip įdomu ten paskaityti)

Video Žaidimai Nėra Blogis.

Bent dvi savaites labai intensyviai žaidžiau Dragon Age: Inquisition (taip, vėl). Prasidėjo viskas tuo, kad pagaliau pribrendo noras peržaisti dar nebandytus DLC, mat visgi jau ketvirto, kaip ir teaser'is yra, tai gal reiktų paskubėti, o ir herojų labai pasiilgau... Baigėsi - dviem širdingais peržaidimais.


Maniau bus sunkiau grįžti prie žaidimo, kurio persižaidžiau iki vėmimo. Bet pasirodo laiko tarpas buvo idealus, Pamiršau labai daug, ko pasekoj labai daug dalykų buvo atrasti iš naujo. O kitus rimtai supratau pirmą kartą.

Supratau, jog man to pasaulio reikia gal tik antrą ar trečią dieną, kai neturėdamas laiko žaisti, įsijungiau žaidimą vien tam, kad dalis manęs galėtų ne dirbti, o būti su ana tais draugais. Ta mano dalis, kuri buvo ten, elfu, inkvizitoriumi, atiduodančiu širdį ir sielą tam, kad įveiktų blogį. Garsai, šurmulys, netgi muzika - ramino ir padėjo dirbti. Tereikėjo apie darbą galvoti, kaip apie inkvizitorišką popierizmą, biurokratinę pasaulio gelbėjimo dalį.

Realybėje artimiausias draugas yra už 50 km, kiti gi ir dar toliau. Tenka laukti, kol kas aplankys, mat galimybės išlįsti iš savo mažo miestuko, kur nėr ką veikti, kaip tik dirbti, tiesiog neturiu. Bet čia gi, toki pažįstami asmenys - visi po vienu stogu. Šiek tiek atbaidė tą baisų vienatvės jausmą, kai nėra su kuo pakalbėti.

Pamenu, jog žaidimą ir paskutinį jo DLC baigiau lygiai 1 valandą nakties. Ir užplūdo toks keistas jausmas, tarsi baigėsi kažkas neįtikėtinai didelio. Lyg grįžau iš kelionės ar kažkas tokio.

Žaidimai | Vampire the Masquerade: Bloodlines 2

Ar girdėjot? Ar matėt? Vampire the Masquerade: Bloodlines žaidimui pagaliau, po šimto metų, kuriama antra dalis, tiesiogiai sekanti pirmojo žaidimo įvykius. Aš iš laimės galėčiau čia pat nusprogt.

Taip tad, trumpai ir aiškiai:

Žaidimą pradėsime, kaip Thinbloods. Thinbloods yra laikomi prakeiksmu, dvyliktu ar tryliktu krauju nuo Šaltinio - Kaino, Lilitos, ar netgi to Protėvio, kuris sukūrė jūsų klaną (pvz.: Malkavian klano protėvis yra Malkav). Thinblood, na, grubiai, skystakraujai, ir jų staigus daugėjimas daug kam reiškia vieną ir tik vieną baisų dalyką: artėja Gehenna, pasaulio pabaiga.

Veiksmas vyks Seattle mieste, iš kart po pirmojo žaidimo įvykių. Žaidimo eiga visada bus naktį, dienos-nakties ciklo nebus.

Žaidimo eigoje paaiškės, jog kažkas labai skubiai, ištisomis gaujomis, kuria vampyrus, t.y. skystakraujus. Nėra visiškai aišku kodėl, ir absoliučiai neaišku - kas (spekuliacijų nepasakosiu). Bet aišku viena - gero nėr ko laukti.

Mes, kažkokiu ten būdu, gausime šansą ne tik išgyventi, bet ir padėti kovoti su šitu maru. Ko pasekoje mums reikės daugiau galios ir mums bus leista tapti pilnaverčiais klano nariais. Bet čia kabliukas: skystakraujis negali tapti klano nariu vos to panorėjęs. Jis gali tapti klano nariu tik išsausinęs kitą klano narį, kas yra absoliutus tabu. Jei žaidėte pirmą Bloodlines žaidimą, tikrai pamenate nemalonias reakcijas į Sebastian LaCroix norą Dyablerizint ten tą sarkofage gulintį vampyrą. Kitas kabliukas: ar to ir buvo siekiama kuriant skystakraujus? Sukurti armiją, kuri mėgins suėsti visus kitus vampyrus?

Bet kuriuo atveju, mums teks tapti klano nariais, nes kitu atveju tiesiog neturėsime pakankamai jėgų kovoti. Ir štai kokius klanų pasirinkimus turėsime bazinėje žaidimo versijoje (apie DLC dar nieko nekalbama, tik žinoma, jog jie bus, ir kokie bus jų pavadinimai, bei užuominos, jog galime tikėtis labiau egzotiškų klanų, nei šie, jau pažįstami):

Brujah: Fiziškai stiprūs vampyrai. Anarchistinių, sukilėliškų pažiūrų, todėl dažnai laikomi atsimetėliais. Varomi neapykantos nelygybei jie kovoja prieš nesikeičiančias sistemas, kur viena galinga kiaulė keičia kitą galingą kiaulę...

Tremere: Kraujo burtininkai gebantys manipuliuoti gyvybe, krauju. Jūsų kūną jie gali priversti jus nužudyti. Bet galios jie nesiekia. Tremere yra mokslininkai. Jie tenori žinoti. Net jų klanas susikūrė, kai žingeidus mokslininkas, tada dar žmogus, pats ėmėsi iniciatyvos prieš vampyrus, ir pats vienu pasivertė. Tai turbūt viską pasako...
Toreador: Menininkai, grožio mylėtojai, prakeikti jausti tą nežmonišką nuobodulį, kuris sustingdo, surakina, ir netgi žudo. Norėdami užpildyti tą tuštumą, jie amžinai ieško, ieško naujų potyrių, naujo grožio...

Ventrue: Valdovai. Bene mėlynkraujai, kurie nebijo apsiimti atsakomybės vesti pirmyn ne tik armijas, bet ir ištisas šalis, pasaulį. Tai nėra toks jau lengvas darbas. Ir niekas nėra geriau jam sutvertas, nei Ventrue. 

Malkavian: Apakinti vizijų jie mato tiesą, tiesas, galimybes, kažką ten, už to... Sakoma, jog visi Malkavian yra vienas Malkav, padalintas per visus savo vaikus. Ko pasekoje visi Malkavians daugiau ar mažiau visuomet jaučia vienas kitą ir veikia beveik, kaip avilys bičių. Tai paaiškintų ir jų gebėjimą žinoti daugiau, nei buvo pasakyta. Gal būt žinios tiesiog atėjo iš kito Malkavian akių?...

Kaip tad manot, kokį klaną rinksitės? Čia, pagaliau, bus galimybė su jais susipažinti PRIEŠ pasirenkant, tad neabejoju, keisime nuomones, ar žaisime kelis kartus.

Įdomiausi Faktai:

• Malkavians gali "suspoilinti" žaidimo eigą, tad net kūrėjai rekomenduoja juos žaisti antru kartu, kai jau patys viską žinosite.
• Visi klanai turi prakeiksmą. O skystakraujų prakeiksmas turbūt tik tas, kad "tikri" vampyrai jų nemėgsta.
• Oficialiam Bloodlines2 puslapyje galite prisiregistruoti ir vampyrais paversti savo draugus. Puslapyje taip pat išslapstyta ir "kraujo pakelių", kurie atrodo, kaip data swirls Assassin's Creed žaidimuose.

 IG | Patreon | Ko-fi

Žaidimai | Far Cry : New Dawn

Far Cry New Dawn. 

Žaidimas labai linksmas, įdomus, ir labai pritaikytas man. Pasaulis čia išgyveno Joseph Seed pranašautą apokalipsę, bet busdamas - pasikeitė. Gyvūnai prisitaikė prie naujų, intensyvių spalvų, o maskuotis tapo lengviau ryškiai rožiniais drabužiais, nei žaliai pilku kamofliažu. 

Bet šį naujai atgimstantį ryškų pasaulį bando užimti dvi bjaurios panos, kurios tik nori linksmintis. Žinoma, tos jų linksmybės - žiaurūs žaidimai, žudynės, kankynės ir taip toliau, tad jūs, protagonistas, ir gal būt jūsų draugas/ė, gausit būtent jas ir pasiekt. Bet norint tai padaryti teks prasibrauti pro galybę highwaymen, vagių, plėšikų ir pan. Bei rasti sąjungininkų, kurie rasis pačiose netikėčiausiose vietose.

Daug visokių istorijos posūkių, ir daug tikrai nerealių vaizdų. Buvo labai įdomu valkiotis aplink ir žiūrėt ką čia atpažįstam, kas čia tokio buvo prieš tai. Net kelis FC5 draugus radom, pvz pusbrolius Hurkus, tie du rimtai nemirtingi. 

Žaidimas labai geras,

5/5

[Žaidimas] Child of Light

Child of Light prasideda nuo pasakojamos istorijos. Austrijos kunigaikštis turėjo dukrą. Jos motina mirė, tad jis vedė dar kartą. Ir, kaip pasakose vis ir būna, pamotė pasirodė beesanti baisi Nakties Karalienė, kuri pavogė Saulę, Mėnulį ir Žvaigždes. Be to dar ir pačią Aurorą, savo podukrą, kažkaip apkerėjo, ir mergaitė panėrė į gilų kominį miegą, kuriame tariamai ir mirė. Jos tėvas, negalėdamas to ištverti ir pats atgulė į patalus, širdgėlos vis labiau spaudžiamas jis ir pats, atrodo, ilgai netrauks.

Tuo tarpu Aurora atsibunda fantastiniame pasaulyje, Lemurijoje. Ją gniaužtuose laiko Nakties Karalienės monstrai, ir Aurora tuoj pat pasiryžta Lemuriją išlaisvinti. Jos laukia daug kovų su įvairiausiais monstrais, kam prireiks šiek tiek strategijos planuojant veiksmus. Daug naujų draugų, kurie padės kovose. Daug naujų nuotykių ir galvosūkių.

Nuostabus menas, be galo graži muzika, puiki istorija, geri veikėjai, ir smagūs jų dialogai. Aš ten valandas prasėdėjau vien geriausius brangakmenius kurdamas, ne dėl to, kad reikėjo, bet dėl to, kad buvo įdomu, ką dar galima padaryti, kaip dar galima juos sumaišyti, kuo jų poveikis skiriasi dedant juos ant ginklo, ar ant galvos... Žodžiu, žaidimas labai įdomus.

5 / 5

DeviantArt ][ Patreon

The Wolf Among Us 2 - 2018

The Wolf Among Us 2
Serija: Fables
TellTale Games
Žanras: Nuotykių žaidimas, Interaktyvus filmas

Po 3 metų nuo paskutinio nuostabaus pirmojo The Wolf Among Us žaidimo sezono skyriaus, mes pagaliau galime pradėti laukti antrojo! Gal būt pirmą skyrių pamatysime jau 2018-aisiais. Negaliu patikėti, nes tikrai nebesitikėjau. Yra komiksai, kuriuose istorija pasakojama toliau, bet niekad neprisiruošiau jų paskaityti. Tačiau jau vien dėl paties fakto, jog tokie yra, maniau daugiau nebus! Be galo džiaugiuosi, jog klydau.

Neone paskendęs noir tipo detektyvas pasaulyje, kuriame žmonės vadinami "mundanes" (paprastaisiais), mat šio pasaulio, šalies, miesto širdyje gyvena "fables", pasakų veikėjai. Tie tikri, tamsūs, baisūs, likimo mėtyti ir vėtyti. Jų daug, ir jie iš gan skirtingų pasakų, kas tvarkos palaikymą daro gan sudėtingu darbu. Princai ir princesės turi išmokti dirbti, parduotuvėse, baruose. Į žmones nepanašios būtybės privalo pirkti kerus, kurie juos padarytu panašius į žmones, kitaip yra išvežami į Fermą, kur jų niekas nematys, ir kur gyvena padarai, kurių nepavyko paversti žmonėmis, ar dėl dydžio, ar dėl sąmonės stokos... Niekas ten nenori, ten - baisu. Kiti puola net į prostituciją, nebežinodami ko kito griebtis. Narkotikai, alkoholis, ir prakeikti gyvenimai - jų dažna kasdienybė. Čia - ne Disnėjaus pasaulis.