Kažkada Maelstrom buvo žinomi, kaip Metal Warriors (Metalo Kariai), o jų lyderis, Hammer (Kūjis) palaikė gaujoje tam tikrą garbės kodeksą. Bet, kai Hammer buvo išmestas, su juo išėjo ir tas kodas. O tada pasirodė Inquisitors (Inkvizitoriai) ir praktiškai per vieną naktį juos sunaikino. (jei kas žino, ar Inkvizitoriai pasirodė prieš ar po Hammer išmetimo - parašykit man, nesu dėl šios informacijos tikras)
Dabar jie yra vieni iš Night City (Nakties Miesto) būsterinių gaujų, suformuoti iš Metalo Karių likučių ir tokių pakviestų, irgi Inkvizitorių nuskriaustų gaujų, kaip Red Chrome Legion (Raudono Chromo Legionas) ir Ironsights (Geležregiai). Žinomi Maelstrom pavadinimu, jie kaip pūlinys bujoja uoste, Watson (Vatsono) ir Northside Industrial (Šiaurinės Pusės Pramonės) rajonuose ir yra vienintelė Nakties Miesto gauja su ekstremalaus pavojaus lygio įspėjimu, kas juos daro pačia pavojingiausia čia egzistuojančia gauja.
Būsterinė gauja (booster gang) iš idėjos yra gauja, linkusi į, na, būsterius, modifikacijas, patobulinimus, kibertechnologiją. Gaujos - labai skirtingos. Yra tokių, kurios žiūri savęs ir niekam netrukdo. Ir yra tokių, kaip Maelstrom, kurių trečia narių dalis jau kamuojami cyberpsychosis (kiberpsichozės), o antras trečdalis - jau arti to. Tokio tipo būsterinė gauja dar gali būti klasifikuojama, kaip kovinė gauja.
Maelstrom yra linkę į gerai matomas modifikacijas. Ką ten, jie jomis apsėsti: naujais, blizgiais žaisliukais, karine technika, našumą gerinančia įranga ir pan. Ir jie tikrai ne prieš, tais atvejais, kai negali šito gero išsiderėti ir nusipirkti, žaislus pasivogti, dėl jų žudyti. Kas dažnai veda į baisius susirėmimus ir net atviras kovas. Bet, tarkime, Militech, gauna tiek pat, kiek ir krauna, atgal...
Savo brangiems pomėgiams, technologijai, įrangai, ginklams, narkotikams ir potyriams jie resursų prasimano trimis būdais, į kuriuos neįeina reketas, spaudimas, vagystės, įvairaus pobūdžio žiaurumas: jie stumia ginklus ir narkotikus; juodojoje rinkoje pardavinėja Brain Dances (Smegenų Šokius, tai toks, kaip VR tiesiai į smegenis, kai stebėtojas jaučiasi esąs "filmuotoju", veikėju - viską mato, girdi, jaučia, užuodžia), tarp kurių esama Snuff tipo filmų (kur pagrindinis veikėjas, t.y. stebėtojas, yra nužudomas. Tai dažniausiai šviežias į gaują stoti taikantis asmuo) arba Numbness, labai populiarus tarp perstimuliuotų Brain Dance mylėtojų, nes visiškai atjungia emocijas ir bet kokius jausmus; bei iš klubo pavadinimu Totentanz (mirusiųjų šokis), kuriame groja Neo Death Metal ir renkasi įvairios gaujos, su sąlyga, kad gerbs Maelstrom taisykles. Tiesa, ten, jeigu kūnų skaičius vakaro gale nepasiekia tuzino, naktis laikoma nuobodžia ir nenusisekusia.
Oi, kaip labai aš jo laukiau. Šito, va būtent šito tamsaus, širdį daužančio emocinės pasaulio pabaigos vaibo. Ir, pripažįstu, kad jo deja negavau. Bet čia nebus "koks blogas ir lūžęs šitas žaidimas" įrašas. Ne. Čia bus apie tai kodėl aš visgi jį pamilau tokį, koks yra.
Tą dieną, kai pagaliau sulaukėme šio žaidimo, su keletu draugų sėdėjom ir laukėm. Kas pradėjo žaisti po pusvalandžio, kas su aušra, vis tiek smagiai praleidom laiką, džiugi buvo diena.
Pirmiausia, ką pastebėjau prisijungęs tai, kad veikėjo kūrimo pasirinkimai buvo kur kas mažesni, nei mums buvo žadėta. Kaip kažkas minėjo twitter, nėra taip lengva pasidaryti androgenišką V, o lytį nuspręs genitalijų ir balso kombinacija. Bet, net pasiskundęs, kad per mažai man buvo nosių, smakrų, šukuosenų, užtrukau gal pusvalandį, kol pasidariau savo pirmą V. Ir jei manot, kad žaidžiant pirmo asmens žaidimą, nebus svarbu, kaip atrodot, tai... na, eikit pažaist ilgiau. Taip, niekam nerūpi, kaip mes atrodom. Bet galim linksmintis su veidrodžiais, yra nerealiai geras foto modas, o gale... Na. Pamatysit.
Prasidėjus pirmoms misijoms supratau, jog man per daug. Nuolatiniai skambučiai, piktogramomis perkrautas žemėlapis, nežinau, ką darau, kur einu, kodėl einu, šaut ar hakint, kur dėt kūną, kaip išlikti nepastebėtam, kur ta mašina... Mečiau žaisti ir nuėjau savaitę užbaigti Valhalos. Po to grįžau ir, na, situacija nepagerėjo. Kai kurie draugai per tą laiką spėjo žaidimą baigti ir tiesiog iki išprotėjimo siutino su "kai eisi ten, pranešk; kai darysi tą, būtinai pažiūrėk va ten; čia ne spoileris, tą pamatysi 2s iki pabaigos"... Nedarykit taip, eina na, kaip žiauriai knisa. Aš irgi taip nebedarysiu, nes žinau, kad darydavau. Never again.
Galiausiai tiesiog pradėjau ignoruoti draugus ir žaisti. Taip, buvo, ką praleidau. Taip, buvo ką jų dėka radau. Bet visa tai - nesvarbu. Man, asmeniškai, tai nieko nepakeitė, tad būčiau mielai viso to išklausęs antru žaidimu, o ne pirmu klausęsis ko jie susišaudė iš google (mane ir tas labai erzina, kai žmonės googlina ką daryt, vietoj to, kad tiesiog pabandytų).
Priėjau išvadą, kad nereik klausytis, kaip žaidė kiti. Ypač gerai tai pajutau, kai supratau, kad mano "būk teisingas, fair" yra visiškai kitoks, nei jų. Nes man taip leptelėt žmogui atrodė net labai grubu ir neteisinga.
Ir tada supratau. Supratau, kaip žaisti, ką reiškia tos piktogramos, kad skubinantis skambutis ar sms (nes veikėjai kartais gali jums parašyti žinutę ir paklausti, tai kur gi jūsų užpakalis) tikrai nieko nereiškia ir galima, visgi tikrai galima, daryti ką nori, taip ilgai, kaip tik nori, su viena kita išimtimi, jei iš vis. Čia ir pradėjau mėgti žaidimą.
Ne, jis tikrai nėra tai, ką mums žadėjo. Bet tai - toli gražu nėra blogas dalykas. Čia ne filosofiškai tamsi Bėgančio Ašmenimis istorija. Čia - purvina žmogaus būties ir noro gyventi istorija. Čia tas Cyberpunk, kurį matėte Mirtiname Ginkle, Transmetropolitan komikse, kur varomoji jėga yra seksas, narkotikai ir primityvūs, iškrypę įnoriai. Čia nereikia pergyventi, ar jūsų 3D printeris jus nužudys, nes didelė korporacija jus užtikrina, kad visi blogieji AI - ištremti už Blackwall. Čia užtenka galvoti ar norite skėrių picos, ar gal šiandien visgi pamėginsite tą naują "ilgosios kiaulės" burgerį (ilgoji kiaulė yra žmogiena). Kūnas šiukšlėse, pro kurį visi praeina nė nepažiūrėję, išmanusis ginklas, kurio kulkos ore keičia trajektoriją, kad padidėtų šansas pataikyti į galvą, nuhakintos akys, implantai, chromas, abnormalius pinigus kainuojanti sveikatos priežiūra, implantai, pinigai, pinigai, pinigai... Čia žaidimas, kuriame atsibundate supelėjusiame motelyje, miesto dalyje, kurį likęs miestas - ignoruoja, ateities rojuje, kurio nebuvo, ir išsitraukę iš šonkaulių kulką - varot namo.
Po pirmo savo žaidimo ir daug debatų su draugais, bei juokų iš minimalių bugų, kurie niekaip neįtakojo žaidimo, tai, kas pradžioje man buvo per mažai ir per daug vienu metu, tapo suvokiama vientisa mase. Ir nors vis dar galiu pasakyti, jog žaidimas davė man mažiau, nei norėjau, galiu pasakyti ir, kad jis man davė daugiau, nei tikėjausi.
Taip, yra ką taisyti. Taip, gal ir verta palaukti. Bet lygiai taip pat verta ir pažaisti ir jeigu veiks - mėgautis. Pas mane GTX 1060, Predator Helios 300 laptopas. Laptopas! Ir žaidimas man veikė net geriau, nei Valhalla. Jis man veikia geriau, nei tokie milijoną kartų patchinti ir taisyti, kažkada idealiai veikę Detroit: Become Human, ar Far Cry 5/New Dawn. Jis veikia geriau, nei atnaujintas Saints Row 3, kuriam pataisė grafikas, o bugus tiesiog taip ir paliko, tai žaidimas vis dar labai sudėtingai žaidžiamas, bet, ei, mylimas.
Naujas gameplay video šiek tiek akim apmeta dar vieną kvestą ir dvi iš daugybės galimybių jį pereiti. Čia daugiau ar mažiau apžvelgiama tik stealth ir tank modai, t.y. arba tyliai, slapta, arba su didžiausiais ginklais, pro paradines duris.
Po to trys žaidimo kūrėjai aptarė tuos stilius, kaip veiks gebėjimų sistema ir panašiai. Buvo labai įdomu ir spoileriai patys minimaliausi, tai ko vis tiek tikrai neišvengsite (priešingai nei anam video viršuje)
Atrodo tikrai labai gražiai ir įdomiai. Viskas ir bet kas dar gali būti pakeista, bet kardinalių pokyčių manau nieks nedarys, tai tiesiog per ilgai užtruktų, o jie ir taip jau vos ne dešimt metų prie šito žaidimo sėdi. Dabar, kai Raganiaus nebėr (bet, gal dar bus, nes forumuose oficialai ne kartą yra su mumis kalbėję ir sakę, jog nieks niekad neketino Raganiaus žaidimų padaryti trilogija), jie tikrai įsivažiavo su CP77
Anot Mike Pondsmith, Cyberpunk 2020 stalo žaidimo rolėmis kūrėjo, pagal kurio žaidimą CD Projekt Red kuria savo Cyberpunk 2077, tą "groundbreaking" žaidimą, kurį gal būt pamatysime 2077-aisiais, žaidime galime tikėtis klasikinių klasių.
Tokių kaip:
Rockerboys - roko žvaigždės, kurios naudosis savo charizma ir muzika kovoje prieš valdžią, ar kažką ten.
Nomads - iš korporacijų ištremti asmenys, kuriuos vienas tušinuko brūkšnis pavertė nebesamdoma mėsa. Jie marširuoja greitkeliuose, moderniose gaujose, tarsi gentyse.
Bent dviejų tipų hakeriai, iš kurių vieni tikrai naudosis VR naršymui internete.
Žurnalistai. Nes Spider Jerusalem yra kultinis simbolis.
Gera žinia, kad tai nėra vienintelės klasės. Blogesnė žinia, kad vis dar nežinome, kada šito žaidimo laukti. Kaip CDPR mėgsta sakyti: neužilgo.
