Rodomi pranešimai su žymėmis Netflix. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Netflix. Rodyti visus pranešimus

2023 m. spalio 23 d., pirmadienis

apžvalga (Drakula) | Castlevania: Nocturne

Castlevania: Nocturne išėjo jau prieš kurį laiką. Ir pažiūrėjau prieš kurį laiką. Tada iš kart pamiršau, kad reikia apžvalgos. Ir prisiminiau tik dabar. Bet geriau vėliau, nei niekada, ar ne? Ir šiaip, juk vis dar Spalis.

Nocturne serijų veiksmas vyksta 300 metų po paskutinio Castlevania sezono ir seka Sypha bei Trevor Belmont palikuonis. Viskas prasideda pagrindų sukūrimu, kur dar vaikas Richter Belmont gavo išvysti, kaip senas ir galingas vampyras Orlox - nužudo jo motiną. Scena vaiką traumuoja iš užblokuoja su Belmont giminės linija susijusias galias. Bet, panašu ne bukumą, kuris eina per vyriškąją šios šeimos liniją, mat gan greit ir Richter įrodo jog yra kiek paplaukęs, kaip ir mūsų mylimas jo protėvis.

Paklojus pagrindą istorija tęsiasi keletą metų į priekį, beprasidedant Prancūzijos revoliucijai, mat aukštuomenę jau sunku atskirti nuo vampyrų, su kuriais jie palaiko tokius draugiškus ryšius. Abi klasės labai meistriškai alina paprastus žmogelius. Bažnyčia, savaime suprantama, šliejasi prie aukštuomenės, kas gi kitas atleis juos nuo mokesčių ir dosniai paaukos, ar ne? T.y. turime dar vienus Dievo Namus, kuriuose trūksta to pagrindinio dalyko, kad būtų galima vadinti Dievo Namais. Nuo proto nušokęs šios bažnyčios kunigas susimeta su vampyrais, nusprendęs, kad jo priešo priešas bus jo draugas, nepaisant to, jog vampyrai tiesiogiai siejasi su ta jo religijos dalimi, kur kalba apie amžinus prakeiksmus ir pasmerktas sielas. Vampyrai, tuo tarpu, čia tik pasirankioti kūnų, bei gerai praleisti laiką. O tas laikas jiems tuoj dar pagerės, mat vieno išpuolio metu, prieš mirdamas kraujasiurbys Belmontui išsako pranašystę apie Vampyrų Mesiją, kuris praris saulę...

Toliau siužetas susiskaldo į dalis ir taip kiekvienas veikėjas gauna pristatyti save žiūrovui. Būtent veikėjai čia ir yra pati stipriausia dalis, kuri ištempė ne visai kokybišką scenarijų. Kiekvienas individualiai - nuostabus. Bet, kai tik pradėjo sietis į bendrą istoriją - išlindo logiškos trūkumas, kur žiūri ir nėra visiškai aišku, kodėl vyksta tai, kas vyksta.

Turime revoliucionierius, tarp kurių ir Richter Belmont, kurio galios tarsi dingo tą naktį, kai Orlox  nužudė jo motiną, tad jam būtina rasti, kaip jas pažadinti, arba ieškoti kito būdo kovai su vampyrais. Į pagalbą, tyčia ar ne, ateina pats Orlox. Senas ir protingas jis nesielgė blogai vien tam, kad elgtųsi blogai. Juk net Belmont motiną nužudė iš keršto už nužudytą mylimąjį, o ne vien tiesiog, nes Belmont - vampyrų žudikė. Tad, kai pasitaikė proga, jis pasvėrė savo galimybes ir tyčia bei netyčia: padėjo Richter pajudėti iš stagnacijos.

Tada, žinoma, bažnyčia, kurie gyvuoja misdami oru ir trukdymu gyventi. Ne visai kontaktuodami su protu jie stengėsi ir kitus patraukti savo kreivu taku iki vienas iš jų, Mizrak, panašiai, kaip ir Orlox, pasveria galimybes: ateitį, tiesas. Šie du, nors ir priešingose barikadų pusėse, buvo meilužiai, kas, panašu, ir buvo ta reikalinga kibirkštis, kad atėjus rimtam susirėmimui - abu pasirinktų teisingą kelią į priekį.

Ir, žinoma, vampyrai. Šie gi į sceną įriedėjo, kaip dievai ir, nenuvildami, pateikė Tamsųjį Mesiją, užgimusią iš tikėjimo, giminės linijos, ritualų ir, žinoma, kraujo. Jeigu aukštuomenė manė, kad stovi ant to paties laiptelio, kaip ir kraujasiurbiai - dabar gaus sužinoti karčią tiesą. Jeigu bažnyčia manė, kad vardan didesnio gėrio galima pateisinti blogį - dabar jie supras savo kelio klaidingumą. Ir, jeigu žmonija jau ankščiau manė, jog vampyrai yra problema, tai tuoj supras, kad dar nieko nematė. Bent jau nuo tų laikų, kai dangų aptemdė pats Drakula.

Bendrai imant serialas pakankamai įdomus, kad būtų verta pažiūrėti. LGBTQIAP reprezentacija irgi labai nudžiugino, ypač taip gerai pateikta. Bendra istorijos arka tikrai stokojo, nes visas progresavo nuo nulio, iki deus ex machina, iki visiško šimto, bet gerai parašyti veikėjai dar ne tokias katastrofas ištempė iš mėšlo. O ir šiaip, tas šimtukas, oi koks geras buvo.



2022 m. spalio 26 d., trečiadienis

Spalio Būtinieji: Serialai

Rudenį yra tiek daug ko žiūrėti, o dar ypač būtent Spalį. Bet parekomenduoti ketinu jums tik tris dalykus, baisų, jaukų ir humoristinį, panašiai, kaip ir su Video Žaidimais



Midnight Mass: Mini serialas Netflix'e, siaubo žanro, iš septynių, be galo įdomių epizodų. Jame jaunuolis, šviežiai išėjęs iš kalėjimo už žmogaus nužudymą, kai sukėlė avariją vairuodamas girtas, grįžta į miestelį saloje ir susiduria su nauju, žaviu kunigu, kuris yra pasiryžęs atgaivinti vietovės vystantį tikėjimą. Jo metodai - keisti ir ne visada ortodoksiški, mat paties kunigo tikėjimas - neįprastas ir paremtas kažkuo realiu ir apčiuopiamu. Kažkuo, ką jis klaidingai laiko angelo apsireiškimu, įsikūnijimu... Per jo pastangas suvienyti miestelį po kryžiumi ima dėtis labai keisti ir visiškai nešventi dalykai.


Serialas labai įdomus, nors ir ne nuo pat pradžių. Pirmos dvi serijos lindo sunkiai, o paskui jau išjungt nebegalėjau. Labai rekomenduoju pažiūrėti bent tris prieš nusprendžiant, ar norite tęsti.


What We Do in the Shadows: Labai linksmas serialas iš jau, nufilmuotas realybės šou stiliumi, rodo keturių vampyrų, trijų - įprastų ir vieno - energetinio, gyvenimus. Jų mėginimą gyventi ir išgyventi moderniame pasaulyje, kur pastarąjį dalyką jie greičiausia geba tik dėka savo parankinio-tarno. Kiekvienas, net pats paprasčiausias, mums kasdienis reikalas, tampa rimtu, daug planavimo ir pastangų reikalaujančiu, bene mirtinu nuotykiu. Tarkime, vakariniai šokiai mieste, ieškant šviežio kraujo, kuriame, pasirodo, būta nelegalių medžiagų...


Puikus, humoro nestokojantis serialas, kur kiekviena serija pasakoja vis kitokią ir visada gerą istoriją. Tikrai labai, labai rekomenduoju jei norite pasijuokti.


Gravity Falls: Jaukus, animacinis serialas iš dviejų sezonų, apie du vaikus atvykusius į miestelį vadinamą Gravity Falls, kur vasarą praleis su savo dėde jo namuose-parduotuvėje vidury miško. Tiesa, ne viskas taip labai čia paprasta ir nuobodu, kaip gali nuskambėti. Miškas - pilnas keistenybių ir paslapčių, o Dipper jau pirmomis dienomis atranda paslaptingą dienoraštį, pilną brėžinių ir neįtikėtinų dalykų aprašymų, kuriuos tuoj pat pasiryžta rasti ir ištyrinėti su seserimi Mabel.


Labai jauki animacija, kurią galiu rekomenduoti visiems. Temos - tikrai ne vaikiškos, pilnos siaubų ir be galo įdomių nuotykių.


Na ir pabaigai, mano laukiamiausias serialas, kuris prasidės Lapkričio 23 dieną: Wednesday. Apie Trečiadienę Addams ir jos nuotykius naujausioje mokykloje, po daugybės nesėkmingų bandymų mokytis įprastoje. Čia, gi, pilna paslapčių ir siaubų. Na, o ir bendraklasiai - neįprasti... 


Jeigu turite ką rekomenduoti ir, labai lauksiu komentarų. O gal jau ką nors iš šių matėte? 

2021 m. gruodžio 31 d., penktadienis

2021 Ego Noctis | Apibendrinimas

Na ką, su dracember'iu baigiasi ir visi metai. 2021-aisiais tikrai buvo labai daug blogo. Tiek pasaulyje, tiek asmeniniame gyvenime. Bet tame asmeniniame buvo ir labai daug gero. Stiprių, gerų dalykų, dėl kurių buvo verta juos atkentėti. Va tokie būtų mano karūnos žėručiai: 

Dracember'is. Radau tiek daug neskaitytų Drakulos knygų, kad dar ir kitiems metams liko. Panašu jog Vladas Drakula pagaliau lipa į platesnius mainstream'o vandenis. Kaži ar ne dėl to BBC serialo? Prie to paties į rankas pateko ir prieiga prie tiesiog begalybės filmų, teatrų įrašų, bei netgi komiksų, tad kitais metais irgi galite tikėtis ko nors panašaus. Gal net ir geresnio. Tikiuosi, jog norėsite sudalyvauti ir patys, juk Dracember'iui tiktų ir kiti vampyrai.


Kiberpankas
. Iš naujo atradau savo seną meilę, Oni, parašiau penkis, labai ilgus blogo įrašus ir pagaliau sugebėjau nutapyti tikrai gerą Muro Hasegawa portretą. Gal kitais metais sugebėsiu tokį sukurpti ir Mai Hasegawa.

Menai irgi gavo prakurų, ypač skaitmeniniai. Ko pasėkoje šiek tiek apslopo komisinių tapymas, bet, ei, tikrai nepamiršau dviejų miegalių gėlėse, jie tikrai, su laiku, bus. Taip pat, kampe stovi visa krūva pridovanotų drobių tapymui, tad pažiūrėsim dar, kur tie kiti metai nuves.

Netflix'as, manau irgi davė gero. Nuo Squid Game, iki Raganiaus tiek ir dar šiek tiek, tikrai labai daug smagių dalykų susižiūrėjo. Rekomendacijos tikrai visada laukiamos.


Jei neklystu, tai šie metai pasitaisė, kai atradau naujų draugų, atnaujinau kontaktus su senais, bei išsprendžiau, kas buvo neišspręsta su tais, kurie visada mane palaikė. Tikiuosi, kad jų vardų man minėti net nereikia ir jie patys žino, kokie man yra svarbūs: amžių lenkianti išmintis, bendravimas, supratingumas - neįkainojami. Jūsų laikas ir rūpestis veda mane pirmyn, ačiū jums.

Na o jūs, mielieji, mano nesami, gal būt būsimi draugai, skaitytojai. Jums linkiu, jei dar neradote, atrasti tas draugystes, kur žmonės - kaip šeima, kur jaustumėtės saugiai, jaukiai ir nebijotumėte pasisakyti. Linkiu ir sveikatos, kad jokia bjaurastis nelystų. Bei drąsos toliau žingsniuoti pirmyn. Tikrai sugebėsit, pamatysit.

xx
Vakaris

2020 m. kovo 22 d., sekmadienis

įrašas | Pirma Savaitė

Vat tad. Pirma savaitė izoliacijos ir karantino. Apie niuansus kas ką turėtų daryti - nekalbėsiu, tik vilsiuosi jog jūs visi - protingi žmonės ir situaciją suprantat. Bet pakalbėsiu apie tai, ką pamažu pradėjau veikti po pirmų dienų nerimo ir nuobodžiavimo namuose.

Apsiėmiau vėl mokytis programavimo. Turiu tokį nusistatymą, jog reikia mokėti bent vieną - gerai, ir visas bent jau suprasti, kad prireikus bent žinotum, ką googlinti. Tai darau tai. Jau praėjau pirmą Python 3 kursą, R kursą ir HTML+JC kombinavimo kurso pirmą skyrių, skirtą puslapių kūrimui. Labai padeda ir motyvuoja Elijah Kamski lipdukai.

(kas nežinot, tai jis yra Detroit: Become Human veikėjas, atsakingas už Androidų egzistavimą) (kalbant apie lipdukus, dabar labai geras metas pirkti visokius printus ir paremti savo mylimiausius menininkus, jei žinoma išgalit.: https://soukyan.redbubble.com )


Pažiūrėjau visą Altered Carbon, įskaitant tą animacinį filmą. Labai įdomu, taip, jau susiradau ir knygas, tikrai skaitysiu ir gal net knygų bloge viską, su serialais ir animaciniu, aprašysiu. Tikiuos.

Ir, kad jau nesėdėt visą laiką, apsiėmiau jogos, meditacijos, bei seno gero "pataisykim viską kas kliba" fizinės saviugdos.

Tarkim, jau senokai man stalo kairė koja bando pabėgti (stalas - trikampis, kampinis, labai nepatogus, labai nerekomenduoju, nebent kuo realiausiai turit atvirą erdvę už savęs). Tai atkasiau varžtų ir kampinių rinkinuką, pirktą ramesniais laikais, Lidl, kurie labai šauniai iš kart pateikia visą rinkinį, ir primontavau tą koją atgal į vietą. Dabar taip keista, ten yra atrama skirta greičiausia PC dėžei, bet aš ten kojas laikau, nes turiu gaming laptopą, va kaip man gerai. Tai užsidedi kojas ir nejauti palinkimo. Viskas stabilu. (įterpkit čia tą soundbite meme <wow, I didn't know it did that>)


Nuvaliau dulkes nuo savo Drakulos kolekcijos, sukabinau skeletų kolekciją, nes visa išsimėčius buvo, o vėliau gal dar ir juodą lentą (tą mokyklės lentos dangą, skirtą rašyti kreida - gera alternatyva baltai lentai, jei kaip ir aš, baltos spalvos estetiškai pakęst negalit) kažkaip tvirčiau įtaisysiu, nes bando pabėgt irgi. Matyt su stalu susimokė.

O ką jūs veikiat? Ka žiūrit, kuo užsiimat? Tikiuosi nevaikštot kur nereik, a?

2018 m. rugsėjo 7 d., penktadienis

Serialas | NETFLIX LT | Oranžinė tai nauja Juoda


Pavadinimas: Orange is the New Black (Oranžinė tai nauja juoda)
Skaičius: 1-6 sezonai (1-o sezono apžvalga)
Pradžia: 2013
Žanras: Komedija, Nusikaltimai
Įvertinimas: 4/5

Apie
  • Piper Chapman, viduriniosios klasės moteris iš New York'o - nuteisiama 15 mėnesių kalėjimo Litchfield Penitentiary, tokiam ne itin griežto rėžimo kalėjime. Ji nuteista už lagaminą grynųjų, kuriuos vežėsi po narkotikų pardavimo, paskatinta savo meilės ir meilužės - Alex Vause. Alex yra gan didelė žaidėja tarptautinėje narkotikų prekyboje ir viena kiečiausių moterų herojų, kokias kada teko matyt.
  • Piper yra tikras Baltųjų Privilegijos pavyzdys. Ji turėjo išsilavinimą, gražų ramų gyvenimą, viską, ko dauguma moterų, ypač kitataučių, ar imigrančių šiame kalėjime - neturėjo. Dėl to Piper kyla labai daug bėdų. Na, dėl to, ir dėl fakto, jog ji - pernelyg naivi. Žinoma, ne visos moterys čia piktos ir agresyvios. Yra ir tokių, kuriuos mielai su Piper bendrauja ir net stengias padėti, užstoti prieš kitas. 
  • Greit ir apie kitas moteris sužinome daugiau. Apie šio kalėjimo hierarchiją, gaujas, grupes, grupuotes, darbus ir jų reikšmę šioje uždaroje dėžutėje. Kaip jos čia pateko, kodėl, už ką, bei ar kas nors laukia jų ten, už šitų pilkų sienų.
Mano
  • Piper yra tokia labai stereotipiška viduriniosios klasės moteris su labai gražiu vidutinišku gyvenimu, iš kurio vos ne netyčia, per naivumą, pateko čia, į kalėjimą, tarp tikrų nusikaltėlių, žudikių ir panašiai. Viskas ko ji nori, tai, kad laikas greičiau praeitų. Ir gal dar kokio projekto, kur jai būtų duotas segtuvas ir keli žymekliai...
  • Labai įdomi visa ta sistema tarp kalinių, bei iš kur kyla brutalumas. Kartais pykčio proveržiai prieš kitas nevyksta dėl to, jog moteris ar tiesiog žmogus - agresyvus. Kartais tai tiesiog netyčinė išraiška bandant išgyventi sistemoje.
  • Įdomu buvo žiūrėti ir į radikalų poreikį išgyventi. T.y. gaujas, fanatines religines grupes, kaip net kalėjime buvo tokių, kurie jautėsi už kitus genetiškai ar moraliai viršesniais.
  • Yra daug įspėjimų, tų vadinimų Trigger Warnings: žiaurumas, mirtis, savižudybė, teroras, prievarta, seksualinė prievarta, ir t.t. Bet tikrai nėra taip, kad visas serialas tik tamsus. Ten tiek daug humoro ir žmogiškumo, jog kiekvieną sezoną tiesiog surydavau.

2018 m. liepos 6 d., penktadienis

Pop | Glow + Good Girls

Good Girls. Visada mielai žiūriu filmus ir serialus apie nusikalstamą pasaulį, ypač plėšikus, heistus. Mėgstu tas didingas scenas kur plėšikai įsiveržia su kaukėmis ir ginklais, o tada sprunka dūmų debesyse, arba šiaip kokiam fantastiniam pabėgime, automobilių gaudynėse. Tai ir pasiėmiau pažiūrėti šitą.



Istorija įdomi. Jos visos - su skirtingomis šeimos dramomis, kurias tikrai pataisytų pinigai. Ir visos galiausia pribaigiamos, privedamos iki to desperatiško "nebėra ko daugiau prarasti", ko rezultatas - jų pirmas ir šiaip jau tikrai gerai išplanuotas heistas! 

Buvo labai įdomu žiūrėti, kaip kiekviena jų pasiekė tą lūžio tašką, kai juokai "apiplėškim parduotuvę" tapo rimtais planais. Ir dar, viena iš jų, atrodo, turi translytį vaiką ir tai labai gražiai priimama, be jokių kvailų klausimų. Ir aš dar tik vieną epizodą pažiūrėjau!

Tada - Glow 2as sezonas, tad pažiūrėkit ir pirmą, kas nematėt. Tai serialas apie moterų imtynių šou, kaip jis toks gimė, bei kaip prie to prisidėjo dalyvės.



Aš iš tiesų nesuprantu, kaip antras sezonas gali būti net geresnis nei pirmas, bet taip jau yra. Prie originalios grupės prisidėjo ir naujų herojų, jos keičia savo vaidmenis ir tuo pačiu bando viena su kita sugyventi, bei gal kiek apsitvarkyti savo gyvenimus. Labai įdomu, linksma ir juokinga.

2018 m. sausio 26 d., penktadienis

[Filmas] Bright


Režisuota: David Ayer
Parašyta: Max Landis
Šalis: Jungtinės Valstijos
Kalba: Anglų
Žanras: Urban Fantasy, Nusikaltimai

Koks gražus filmas. Nuo to, kai pasirodė Netflix, pažiūrėjau gal 6 pilnus kartus, o aš ne iš tų, kurie šiaip jau mėgsta kažką žiūrėti. Ir jau senokai joks filmas manęs taip nestūmė ant kėdės krašto.

Visuomenė suskaldyta karo prieš Tamsos Valdovą, vykusį prieš kelis tūkstantmečius. Elfai praktiškai verčia pasaulį suktis. Tuo tarpu orkai, pasirinkę Tamsos Valdovo pusę tame kare, dabar laikomi nusikaltėliais, antrarūšiais ir nėra itin pageidaujami geroje kompanijoje. Šis kvailas kivirčas nerūpi tik saujelei asmenų, vadinamai Šviesos Skydo bendruomene, prisiekusiai saugoti pasaulį nuo Tamsos Valdovo ir galimo jo sugrįžimo. Mat kažkur ten, giliai, esama nuo šviesos nusisukusių elfų vadinamų Inferni, kurie rado Magiškas Lazdeles ir nori prikelti Tamsos Valdovą. Viena tokia Inferni vieną dieną pabėga, supratusi, jog gyventi Tamsos Valdovo pasaulyje ji nenori. Paskui ją pasiunčiama žudikė, kuriai pabėgėles sesuo duoda savo pačios lazdelę. Kitais žodžiais tariant, į šį lūžusį, padalintą pasaulį patenka pasimetusi lazdelė, kuri gali viską, net mirusius prikelti...

Daryl Ward ir Nick Jacoby - tokie nelabai herojiški herojai. Ward tėra tik pareigūnas, kartą pašautas dabar paranojiškai pyksta ant savo partnerio, to reto vaizdo: orko su ženkleliu. Jacoby - nesukruvintas orkas, kuris savanoriškai nusizulino iltis, mat tik svajojo tapti policijos pareigūnu ir ginti žmones. Deja, būtent jie gauna patikrinti, kas per neramumai įvyko ten, kažkur netoli jų, prastame kvartale, pilname gaujų ir gangsterių. Čia jie randa sumaitotus, sudegintus ir keistai suvarpytus kūnus. Nužudytus, tarsi magijos...

Žinoma, po to į visa tai, ypač, kai pasklinda gandas apie Lazdelę, įsivelia ir FBI, su Edgar Ramirez, tuo aktoriumi kur vaidino Bodhi naujame Point Break filme, kaip pagrindiniu agentu, elfu mėlynais plaukais, Kandomere. Tai tikrai labai gražus, intensyvus filmas, pilnas magijos, gangsterių, ir tiesiog neįtikėtinai gražių visuals. Bright tikrai yra geriausias Urban Fantasy filmas kokį kada mačiau.

5-5

2017 m. lapkričio 8 d., trečiadienis

[Miniserialas] Alias Grace


Pavadinimas: Alias Grace
Žanras: Drama, Detektyvas
Paremta: Margaret Atwood "Alias Grace"
Režisuota: Mary Harron
Šalis: Kanada, Jungtinės Valstijos
Kalba: Anglų
Serijų skaičius: 6

Prieš keletą dienų Netflix parekomendavo man nuostabų detektyvą-dramą, miniserialą pavadinimu Alias Grace. Neturėjau tada laiko, tai pažiūrėjau šešis epizodus per dvi naktis. Toks paprastas. Toks geras.

Grace Marks kaltinama nužudžiusi savo darbdavius, juos apvogusi ir pasprukusi. Kai ją sugavo, ji, spaudžiama, pripažino kaltę ir gavo atitarnauti laiką brutaliame moterų kalėjime, su žiauriais sargybiniais. Tačiau, kai jos bylą ir ją pačią ima tirti simpatiškas jaunas daktaras, tiek jis, tiek ir mes gauname suabejoti tuo prisipažinimu. 

Grace teigia, kad ji - nekalta. Prisipažino iš baimės. Būtų už bet ką kaltę prisiėmus! Tikri randai paliudys jos patirtą siaubą. Toliau, nusikaltimus mes matome iš kelių perspektyvų: kiekvienas įsivėlęs dalyvis nupasakoja kitokį įvykį, girdime kitokius dialogus. Taip pamažu visa istorija ima abejoti ne tik daktaras, bet ir mes.

5/5

2017 m. spalio 18 d., trečiadienis

[Serialas] Castlevania | S1


Žanras: Siaubo, fantastikos, veiksmo, nuotykių
Paremta: Castlevania III: Dracula's Curse 
Režisuota: Sam Deats
Šalis: Jungtinės Valstijos
Kalba: Anglų

Drąsi ir protinga moteris vardu Lisa užkariauja tamsos princo, Drakulos širdį vienu pabeldimu į jo pilies duris. Ji atėjo jo paprašyti pamokyti ją medicinos, kad galėtų padėti žmonėms. Drakula sutinka, ir jie imasi vienas kitą mokyti: medicinos, žmogiškumo, gyvenimo. Galiausiai Lisai pavyksta jį įkalbėti eiti ir pažiūrėti į pasaulį pačiam, pamėginti pamatyti jį taip, kaip kas dien jis matomas mirtingų žmonių. Tačiau ši akis atverianti kelionė greit užtemdė Drakulos gyvenimą su visam. Grįžęs jis rado Lisa sudegintą ant laužo, kaip raganą. Mat kvailių būriai, vedami Dievo Valios nepažinsiančio kunigo, net jei šioji jam įspirtų į uodegą, jos sugebėjimą gydyti laikė šėtono žiniomis.

Belmontų šeima paniekinta ir nekenčiama. Kažkada jie buvo garsūs monstrų ir demonų medžiotojai, o dabar... Bet net nepaisant to, Trevoras Belmontas yra geros širdies, ir turi rimtą talentą kovoje. Talentą, kurio tuoj prisireiks visiems, net ir labiausia Belmontų nekentusiems kaimiečiams. Mat, kaip galite spėti, Tamsos Princas savo žodžio laikėsi, ir atvėrė pragaro vartus, išleisdamas žemės ordas demonų.

Taip patiko, kad per vieną naktį pažiūrėjau du kartus. Tai nebuvo labai sunku, mat šis sezonas turi tik keturias serijas, ir jų bendras laikas nesiekia dviejų valandų. Žinių apie žaidimus tikrai nereikia, tik sekite tai kas vyksta, ir viskas tikrai bus aišku.

5 / 5

2017 m. spalio 4 d., trečiadienis

[Serialas] Liucifer


Žanras: Mistinis, Komedija, Siaubo, Fantastika
Paremta: Veikėjais iš Vertigo komikso
Šalis: Jungtinės Valstijos
Kalba: Anglų
1-as Sezonas

Šį serialą man parekomendavo draugė, vieno iš mūsų savaitinio pokalbio metu. Laikiau jį "kadanors" sąraše, mat tiesiog nebuvo patogių būdų jo tada pažiūrėti. Bet štai ėmė ir atsirado Netflix'e, ir nebeliko kuo teisintis. Tad pažiūrėjau. Ir labai patiko!

Liuciferiui Morningstar nusibodo pragaras, ir visi tie neteisingi pasakojimai apie tai, kodėl jis ten dirba, ir kad jam ten - patinka. Tad jis nusprendė apsilankyti viršuje, ir šiek tiek pasilinksminti. O gal ir su visam mesti visą tą pragaro nesąmonę, tegu Tėtušis susiranda ką nors kitą. Priešingai, nei mums teigia iškreipti tikėjimai, Liuciferis nėra blogis, jis - blogio baudėjas. Tad jo linksmybių suvokimas - panašus į mūsų. Vakarėliai, gėrimai, šokiai, kūnai. Nusidėkite jo vardu, mielieji, o geriausia tai, ir su juo kartu.

Jo linksmybes dar labiau kilstelėjo viena tokia detektyvė. Ši vieniša motina, pareigūnė, detektyvė, ne tik, kad sugebėjo visiškai atsispirti jo kerams, bet dar ir jo paties magiją apgadino. Šalia jos jis tampa vis labiau mirtingu. Šalia jos jis kraujuoja, ką ten, šalia jos jis gali numirti. O Liusis tiesiog nėra iš tų, kurie nustotų žaisti su ugnimi, jei ta ugnis dar nauja ir nepatirta.

Vienintelė tamsi dėmė jo linksmybėse yra jo brolis iš aukštesniojo viršaus, t.y. angelas, pasiųstas žemėn įkalbėti jį grįžti į pragarą. Jis tiesiog apakintas savo misijos, ko pasėkoje jo mėginimai priversti Liuciferį grįžti į pragarą darosi vis labiau... ne angeliški. Kiek toli - per toli?

Labai smagus ir paprastas serialas, labai geras pažiūrėti ilsintis po darbų. Ypač pabaiga, dabar labai laukiu antro sezono, kurio Neflix dar nėra. Tad jei patinka smagūs, gerų-ženklų (Gaiman) tipo, Crowley-iški dalykai - tikrai pažiūrėkit.

5 / 5

2017 m. rugsėjo 27 d., trečiadienis

[Filmas] Okja



Režisuota: Bong Joon-ho
Išleidimo data: 2017
Šalis: Pietų Korėja, Jungtinės Valstijos
Kalba: Korėjiečių, Anglų

Lucy Mirando pasiryžusi pakeisti tą piktai atrodantį kompanijos veidą. Ji ne tokia, koks buvo jos senelis, kurio metodai ir dabar atrodo abejotini. Ir, tikrai jau, ne tokia žiauri, kaip jos sesuo. Ji - kūrėja, naujovių vėjas! Ji pakeis mėsos industriją!

Prieš dešimt metų buvo sukurta super kiaulė. Ji mažiau ėda, mažiau kakoja, ir palieka mažesnį eko-pėdsaką ant pasaulio. Bet svarbiausia tai, kad jos mėsa - labai skani. Dvidešimt šešios šios kiaulės išdalintos į visus pasaulio kampelius, paprastiems žmonėms užauginti. Po dešimtmečio Mirando kompanija ištrinks laimėtoją, ir mėsos industrija bus sutrinta į dulkes šios nuostabios kiaulaitės skonio. Ar jie tas kiaules dovanojo tam, kad pareklamuotų savo ateities maistą, ar tam, kad rastų, kokiomis sąlygomis jos geriausiai auga - to klausimo niekas neklausia.

Mija ir jos senelis užaugino Okja į didžiulę ir labai draugišką kiaulaitę. Po dešimties metų jie, žinoma, laimėjo. Mija ir jos senelis jau senokai buvo nutarę paprašyti pasilikti kiaulę, vietoje prizo, bet Mirando kompanija to nenorėjo girdėti. O ir Mijos senelis per daug šios minties jiems ir nebruko, mat vietoje kiaulės jam atrodė svarbiau turėti anūkei kraitį, kad galėtų gerai ištekėti ir laimingai gyventi.

Mija, išduota ir įskaudinta, susipakuoja savo menkutį turtą šiame pasaulyje, ir pabėga iš namų į Seoulą, kur tikisi ne tik rasti Okja, bet ir ją išlaisvinti. Mergaitės laimei, ji ne vienintelė, kuri nepritaria mėsos gaminių industrijai.

Šis filmas durs visur, kur skauda. Bet laimė, jog pabaiga vis tiek, daugiau ar mažiau, laiminga, kitaip nežinau, kaip čia būtų buvę. Filmas atrodo, kaip labai geras Ghibli studijos live-action, tad visi kas mėgstat tuos nuostabius multikus - rekomenduoju, labai. O jei ir nemėgstat, tai pažiūrėkit.

5 / 5

2017 m. rugpjūčio 2 d., trečiadienis

Death Note: Filmas


Death Note
Netflix (USA) 2017 Rugpjūčio 25d
Žanras: Okultinis Detektyvas, Psichologinis Trileris
Režisierius: Adam Wingard
Šalis: Jungtinės Valstijos
Kalba: Anglų, Japonų, Rusų

Laisvai paremta Tsugumi Ohba ir Takeshi Obata to paties pavadinimo manga

Labai myliu Death Note. Perskaičiau mangą nuo viršelio, iki viršelio. Patiko ir anime. Ką ten, net tuos keistus filmus pažiūrėjau, kentėt galima. Man atrodo jos netgi rodė per Tango TV ar TV6, gal ne visus, bet bent porą tai tikrai. Tad dabar su nekantrumu, ir sveika baimės doze, laukiu laisvai manga paremto Amerikiečių statybos filmo Netflix'e. Netflix'as paprastai nenuvilia, bet man tas aktorius toks labai įtartinai ne kažkoks...

Vienas padykęs Mirties Dievas (Shinigami) "netyčia" numeta savo Mirties Užrašinę į Žemę. Tą pačią, į kurią įrašius vardą ir, linksmumo dėlei, dar ir mirties būdą (beje, reikia žinoti ne tik vardą, bet ir, kaip žmogus atrodo, vien vardo, ar vien veido - neužtenka*) - tas žmogus numiršta. Ryuk (Ryuuk) tenorėjo pažiūrėti, kas būtų, jei tokią užrašinę turėtų žmogus. Ir, o, graži diena! Tą užrašinę rado Light Yagami, arba dabar "jaunas vaikinas iš Sietlo". Ryuk jau trina rankas, į kokias gi linksmybes jam pavyks Light įvelti.

*Esama galios, su kuria matant veidą, galima pamatyti ir vardą, tačiau ta galia - kainuoja...

2017 m. liepos 12 d., trečiadienis

Midnight Diner: Tokyo Stories


Netflix vis mane įvilioja į sąlyginai trumpų azietiškų serialų pinkles. Pamenat, žiūrėjau ten tą Samurai Gourmet? Tai va, dabar pažiūrėjau Midnight Diner: Tokyo Stories, ir jau pradėjau Cravings. Dar viena komiška drama su didele jo dalimi skirta maistui, ir jo suteikiamam komfortui. Tas Cravings tai bent jau korėjietiškas, kaip sakant, kad nenusibostų vis soba and ramen. Tuo tarpu, apie Midnight Diner: Tokyo Stories...

Midnight Diner: Tokyo Stories - tai baras-restoranas, kuris atsidaro vidurnaktį. Skirtas tiems, kas dirba naktimis, arba vėlai grįžta iš darbo. Žmonėms, kuriems reikia atsikvėpti, atsipūsti, pasiguosti ir pavalgyti. Meniu čia mažytis, bet šefas mielai pagamins tai, ko norite, jei tik turės tam produktų (kiti gi jų net patys jam atneša). Tad čia renkasi neeiliniai žmonės.

Su kiekviena serija istorija sukasi apie kitą asmenį. Kartais naują klientą, kartais nuolatinį Midnight Diner lankytoją. Šefas beveik niekad į nieką nesikiša, tačiau su kiekviena serija mes jį pažįstame vis geriau, net jei jis per visą tą seriją tepasako vieną žodį. Todėl man ir patinka Japonų televizija. Kur kitur vienas, serijos gale ištartas žodis žmogaus, kuris viską matė iš šalies - taip gerai apibendrina viską, kas įvyko, išsako jo nuomonę, ir apsako situaciją?

Kai kurie epizodai - juokingi, kiti - liūdnoki, bet visi - iki galo išspręsti. Kartais veikėjai pasirodo vėl, kaip dabar jau nuolatiniai Midnight Diner lankytojai, kitą syk - viskas tuo ir baigiasi. Nustebau, kad jie gan greit ėmėsi gan prieštaringų, drąsių temų, ir jas puikiai pateikė, išsprendė. Tikrai gerai padirbėta.

Ir aktoriai geri, ir istorijos geros, ir maistas atrodė skaniai. Jei patiko Samurai Gourmet, tai šitas irgi patiks. Tikrai duodu 5 iš 5, ir labai rekomenduoju.

2017 m. liepos 5 d., trečiadienis

Sense8 trumpam sugrįžta

Vieną dieną taip tiesiog prisėdau ir ėmiau žiūrėti Sense8, jau vien tam, kad Netflix baigtų man jį rekomenduoti. Po poros serijų jau laikiau save senseitu (sense eight 'u, sense8 fanu). Visi tie herojai! Žiūrėjau, prie visų kibau, kad irgi pažiūrėtų, bet niekaip negalėjau paaiškinti, kas, kaip, kodėl, nes iš pradžių ten taip viskas sudėtinga! O po to jau nebereikia žodžių, žinai ir tiek, kaip gi tai išreikšti? Visi tie žmonės gyvena skirtingose, tolimose šalyse, bet tuo pačiu yra vienas šalia kito, mato vienas kitą, netgi gali atlikti veiksmus vienas už kitą. Jie kalbasi be žodžių, tad kokiais žodžiais man išsireikšti?

Išėjo ir antras sezonas, kurį suskubau žiūrėti. Šis man patiko dar labiau, mat viskas ėmė artėti prie riebios kulminacijos. Mūsų klusteris nusprendė nebebėgti nuo kanibalo, kuris ėda tokius, kaip jie. Jie nusprendė kovoti!

Bet čia prasidėjo kažkas blogo. Socialiniuose tinkluose šen ten vis pamatydavau nusiskundimų, kad šis sezonas visai neturi istorijos. Kaip tai? Tie žmonės stengiasi išgyventi, ar tai ne istorija? Kokią istoriją tuomet turėjo Van Helsing serialas?

Ir galiausiai, trečias sezonas buvo atšauktas. Netflix'as gražiai atsiprašė, ir aš jau pamažėle taiksčiausi su mintimi, jog niekada nesužinosiu, kaip ten viskas. Antra sezonas baigėsi su mūsų klusteriu: mes ateiname tavęs, bijok, labai bijok. Ir štai, viskas, daugiau nieko, niekada?

Mūsų balsus išgirdo. 2 valandų ilgio finalas jau ruošiamas!


2017 m. gegužės 10 d., trečiadienis

[Serialas] Hemlock Grove

  • 3 Sezonai
  • 33 Serijos
  • 2013-2015
Hemlock Grove, Pensilvanija, namai Godfrey Biomedicininių Technologijų Institutui, apipintam gandų apie tiesiog pasibaisėtinus ten atliekamus eksperimentus. Į šį miestelį atsikrausto gypsies šeima, ir tuoj po to randama kažkokio baisaus žvėries sudraskyta mergina. Atviri galimybėms miestelio gyventojai pasveria ir tą senovinį prietarą, kur teigia, kad gypsies gali būti vilkolakiai...

Galų gale, juk pasirinkimas tik toks. Arba tai tas naujas vaikis, arba ta baisi monstrė Godfrėjų dukra. O, kad jau ją be galo saugo jos dar šlykštesnis brolis, o jį saugo jų bene nežemiškų sugebėjimų motušė - lengviau būtų susidoroti su vilkolakiu.

Serialas tikrai neblogas, įdomus pažiūrėti, su neįkyrinčia istorijos tėkme. Žinoma, nemažai dalykų jie tiesiog prasuko. Paminėjo, jau lyg ir kažką darė, tada užmetė. Tarkim, Drakono Ordiną, ar tą angelą.

Duodu 4 iš 5, nes galėjo būti geriau, bet kaip yra irgi nemaišo.

2017 m. balandžio 18 d., antradienis

Selita Energy + Hemlock Grove


Iš patirties žinau, kad tam tikri energetinio brendai yra baisūs, tame tarpe ir Selita. Pamenu, skonis buvo, kaip senų sportinių kojinių kvapas. BET! Nėra čia jokio "bet", šitas irgi bjaurus. Re-Energy pigesnis, baisus, vadinu jį akumuliatoriaus rūgštimi, bet šito tai geresniu irgi nepadaro.

Kad pabaigt geresne nata: žiūriu du labai įdomius serialus Netflix'e. Vieną aprašysiu, kai baigsiu, tai Midnight Diner: Tokyo Stories. Apie restoranėlį-barą kuris dirba naktimis, ir kokia liaudis ten ateina. Panašu į Murakamio "Pernakt". Ir Hemlock Grove. Dėl vaikinų, kaip Roman norėčiau, kad būtų ir merginų, kaip Roman. Artimiausia siela tam buvo Blossom dvynė iš Riverdale, bet ir ten kažko trūko.

2017 m. balandžio 1 d., šeštadienis

[serialas] Samurai Gourmet

Mini serialas paremtas to paties pavadinimo "Samurai Gourmet" Masayuki Kusumi esėmis ir manga. Jį man parekomendavo ir nors neturiu tiek jau daug to laiko, pažiūrėjau visą per dvi dienas. Turint laiko galima ir per dieną. Serialas yra ir mūsų lietuviškame Netflix, ar bet kur kitur, kur žiūrite savo serialus.

Takeshi Kasumi (vaidina Naoto Takenaka) išeina į pensiją, ir gauna išmokti gyventi, kaip laisvas žmogus, be pančių, kuriuos sau užsideda dirbantys. T.y. prisiminti, kad nebereikia šokti iš lovos bijant pavėluoti, ar, kad gali išgerti alaus prie pietų. To mokydamasis jis klaidžioja aplink, bandydamas rasti, kur čia padėti visą tą laisvą laiką, ko pasėkoje užsuka pavalgyti tai šen, tai ten. Ir kiekvienoje tokioje užeigoje jo laukia koks nors juokingas išbandymas.

Ponas Takeshi - drovus ir ramus vyriškis, tad su keblesnėmis situacijomis tvarkosi svajodamas apie samurajus. Šalti makaronai ir prastai supjaustyti žalumynai? Juk nesiskųs dabar... Garsiai kalbantys ir šūkaujantys vyriškiai prie kito staliuko trukdo skaityti? Na, kam čia barniai. Prašmatnus restoranas, nešliurpsi juk spagečių... O kodėl ne? Samurajus myli maistą, ir nemato prasmės tokio smagumo gadinti sau bijodamas pasirodyti nemandagus!

Serialas tikrai labai rytietiškas / Japoniškas. Labai gražus mentalitetas: kartais, bandydamas sukaupti drąsą, kad paprašytų šalia sėdinčiųjų nešūkauti ponas Takeshi susidrovi vos atsistojęs, ir pasirenka verčiau pats pasitraukti. Tuo tarpu tų garsiakalbių užsičiaupti paprašo kas nors kitas. T.y. iš šių nuotykių jis ne visada pasiimą išdidų "aš tai padariau", o tą tokį pat gerą kuklų "tas kitas asmuo mane įkvėpė būti geresniu".

Lygiai tą patį galiu pasakyti ir aš. Serialas, nors ir apie maistą - labai žiūrimas net tokiems, kaip aš, kurie maistu nesidomi, iki tas padedamas po nosimi. Ir labai įkvėpiantis. Esant laisvai minutei tikiuosi ir aš nepasibodėsiu išsukti iš žinomo kelio. Kažin ką ten galima rasti.

2017 m. kovo 29 d., trečiadienis

Riverdale


Taip tad, pakalbėkim apie mano problemą. Mėgstu švytinčius daiktus, spalvas kurios intensyviai išneria iš tamsos, spalvas nuo kurių skauda akis. To pasekoje negaliu atsižiūrėti į tuos neoninius ženklus, kokius matot ir mano viršutiniame headeryje. Ir taip čia kurią dieną Netflix'as mane tuo ir sužvejojo. Parodė Riverdale ženkliuką, tada šis serialas dar buvo naujiena, ir aš užkibau jau nuo pirmos serijos.

80-ųjų atmosfera, tiesiog abnormaliai gražūs žmonės, intensyviai raudoni plaukai, ir beveik švytinti oda. Žiūri ir tikiesi pamatyti smailią ausį, išgirsti burtažodį, ar pabūti toje scenoje, kur mums viską parodo iš šalies, žudiko akimis. Vietoje to jie išsitraukia mobiliuosius ir tweetina.

Pernai vasarą paskendo Jason Blossom, vienas iš dvynių. Jo sesuo tai karčiai išgyveno, o mažas miestukas - tuo ir gyveno. Buvo sočiai žmonių kurie jį mylėjo, ir tiek pat tų, kurie jo nekentė. Tad kai pagaliau randamas jo kūnas, su šautine žaizda galvoje - prasideda bene raganų medžioklė. Visi turi alibį, nedaugelis gali ar nori jį atskleisti. Sėdi ir tikiesi, kad jie nekalti, tik ne ji, tik ne jis! Ir kažkaip vis ramiau žiūrisi, mat įsitikini, kad ne, vampyras čia joks neiššoks, nieks nevirs vilkolakiu, mirusieji - liks mirę.

Vizualiai nuostabus serialas, su gera paprasta istorija, žiūrėčiau ir žiūrėčiau.

2016 m. liepos 27 d., trečiadienis

2016 m. birželio 14 d., antradienis

[Serialai] Skins


Ne pats geriausias pasirinkimas serialuose, bet kartais pasitaikydavę perliukai privertė peržiūrėti visus Skins sezonus. Taip, tęsiu Netflix kasinėjimą. Ir be proxių jame yra ką žiūrėti.

Septyni sezonai, po du kiekvienai "kartai", plius vienas toks trumputis, lyg bonusas, apie labiausiai pasižymėjusius, ar kažkas tokio.

Serialas apie paauglius paskutiniais jų mokslo metais. Meilės, intrigos, šeima, ir žinoma - ateitis. Istorija visada tokia pati: kaip išgyventi, ir dėl ko gyventi. Kiekvienas čia randa savo kelią ir priežastį. Vieni iki jos prieina vien pamąstę, kitus gi, tiesioge to žodžio prasme, turi pervažiuoti autobusas, kad suprastų, kas gyvenime svarbiausia.

Kiekviena karta turėjo savo keistuolių, kietuolių, ir tų, kur iš nuobodulio nebežinai kur dėtis. Psichologinės ligos lipo per kraštus ir kartais tikrai įgrisdavo, mat jos čia pateikiamos labai, hm... Na, tarsi taip ir turi būti. Tarsi nerimą galima išspręsti taip paprastai.

Nė už ką nesakysiu, kad serialas prastas. Nihilistiškų, ir vilties pilnų beveik suaugusių žmonių gyvenimas visada bent šiek tiek įdomus. O visgi, kaip gerai, kad aš jau nebe šito amžiaus.

2/5

Persikėliau į Wordpress

Blogspot'as yra blogas spottas, tai persikėliau į wordpress: Vakarop