Rodomi pranešimai su žymėmis Vikingai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Vikingai. Rodyti visus pranešimus

2021 m. lapkričio 16 d., antradienis

žaidimai | Kingdom Two Crowns : Norse Lands

Žaidimas Kingdom Two Crowns išleido naują DLC pavadinimu Norse Lands, kuriame pasikeitė ne tik senas, geras ir mylimas dizainas, kaip buvo kituose DLC leidimuose, bet ir kai kurios sistemos. Še pirmų įspūdžių greituką:

Žaidžiu coop su drauge. Užtenka, kad žaidimo DLC turėtų vienas asmuo, kitas žaidėjas - galės prisijungti. Prasibrovėme per dvi salas, tačiau dar nenumušinėjome jokių portalų. Išgyvenom beveik metus, nuo pavasario iki, kai baigėm, buvo maždaug žiemos vidurys.

Statytojai tebebėga vidury nakties, jeigu liko kažkoks užsakytas darbas. Bet dabar jie gali vieną kitą grydlingą pasiimti su savimi į Valhalą. Maniškis eidamas atgal atmušė tris bandžiusius mums užšokti ant nugaros, ir sėkmingai grįžo namo. Tuo tarpu lankininkai, kaip ir žadėta, nebėga. Be to, gali palikti savo postus bokštuose ir pirmenybę teikę išorinių užpildymui. Kuo puikiausiai toliau medžioja absoliučiai viską, tai susirinkit monetas aplink bokštus, stovinčius už sienų ribų.

Yra kačių. Taip. Kačių. Nuostabių, žavingų, mielų, didžiulių miškinių kačių. Jos atsiranda šalia laivo ir, kai atrakinsite kačių karietą (taip), galėsite tas kates nuvesti į fermą (pirmą, kurią pasieksite, tai pvz antroje saloje turim vieną fermą su trim katėm joje), kur jos apsigyvens ir gaudys peles (1 moneta jums). Fermos darbo tai niekaip neįtakoja.

Išgyvenom du Kraujo Mėnulius, tačiau man neteko patirti nei vieno, nes draugė gavo įvykio puses. Gavau tik išgirsti apie "milžinišką krabą". Bet, gera naujovė ta, kad kraujo mėnulio metu pradeda groti labai aiški ir unikali kovos muzika. Ankščiau, jeigu žaidimą jungdavau ne aš - nežinodavau, kada vyks kraujo mėnuliai, jei neturėdavau šuns, arba kol nepamatydavau dangumi riedančio raudono mėnulio.

Jeigu sunaikinate kaimą - galite ten nupirkti pastatėlį. Bet, dabar nomadai kainuos po 7 monetas. Geriau nei nieko, jeigu tikrai negalite apsieiti ir apsižergti kaimo savo gyvenvietės plėtime.

Yra berserkeriai. Ir jie tikri PAMIŠĖLIAI. Tikrai ekstremalūs vyrukai. Žodžiu, kai plėsitės, yra šansas jog atsiras tokia į susivijusią šaknį panaši struktūra, kurios mazge Regėtojas (Seer) maišo katilą. Iš jų galite nusipirkti gėrimą, kurį išgėręs statytojas virs du kirvius švaistančiu baisūnu, apsivilkusiu kailiais. Naktį jie puola į grydlingų ordas ir juos taip vanoja, kad tikrai atsilaikys ne vieną naktį, o ir sienos jums padėkos už kiekvieną šiems žavingiems tipams išleistą centą.

Žiemą vis dar atsiranda krūmai, tik atrodo šiek tiek kitaip. Atsiranda ir tas didžiulis laukinis šernas.

Statytojai medžius kerta kirvio ašmenimis, o vinis kala kita kirvio puse. Žavi detalė. Smagu ir, kad ne atvirkščiai.

Rytiniame danguje kartais matosi Aurora Borealis.

Kol kas tikrai labai, labai fainas DLC.

2020 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis

Žaidimai | AC: Valhalla - Pirmi įspūdžiai

Prieš 2 dienas pagaliau išėjo Assassin's Creed: Valhalla, vikingų tematikos žaidimas. Tai aš jį taip po truputį, tarp darbų, gvildenu. Čia, jei ką, be spoilerių:

Pirmi įspūdžiai tikrai geri. Po Rogue ir Syndicate AC serija visiškai apleidau, nes tas nuolatinis besikartojantis lakstymas - visiškai atmušė. Odisėjos ir Origins žaist net neketinu. Bet laimei, AC serija jau kuris laikas tapo tokia laisvo istorijos pasakojimo, kur nebebūtina sekti vieno žaidimo po kito, kaip su Ezio trilogija. Tai nesijaučiu kaltas, kad pasiėmiau Valhalla, kurios bent jau tematika įdomi. Nors gal ir neišgvildenta pilnu potencialu.

O pasirodo, kad ir pats žaidimas - labai neblogas. Šalutiniai įvykiai skirstomi į tris - lobius, paslaptis ir artefaktus. Ir tai nebėra tik tas iš seniau žinomas - nuėjau, užėjau, pasiėmiau. Dabar reik rast kaip įeit, kur įlyst, ką padaryt, kad kažkur patektum, skaityti paliktas instrukcijas, stebėti aplinką. Paslaptys, kaip mini kvestukai - irgi labai neįprasti. Jei susipyko du asmenys, gali nieko nedaryti, tik žiūrėt, kas laimės, arba kuriam nors padėti. Artefaktai kol kas išliko panašiausi į senus gerus - atėjau, radau knygą, pasiėmiau, bet aš juos dar tik kokius du radau, tai nėr ko pergyvent.

Judėjimas irgi neįprastai geras, kalnais ir nulipi ir nulipi ir nebijai, kad baigsis kaip tam komise-meme, kur Ezio pysteli atbulas nu nes ne tokią mygtukų kombinaciją suspaudei, anot jo. Ant žirgo užšokt bėgant yra tiesiog uf, wow. Ir jei ne faktas, kad atrodo jog žaidimas dubliuotas iš kitos kalbos - sakyčiau visai nėr prie ko kibt.

Geras žaidimas. Gerai nuteikia žiemai, kuri turbūt vėl nebus balta, nes mes net nuo viruso apsisaugot nesugebam, o kaukes mėtom, lyg rytojaus nebus.

2020 m. kovo 11 d., trečiadienis

žaidimai | Niffelheim, tas geras blogas žaidimas

Kokias dvi dienas žaidėm Niffelheim, žaidimą, kuriame tu - miręs karys, esi įstrigęs limbo tipo pasaulyje. Tavo tikslas - įrodyti, kad esi vertas Asgardo ir atidaryti į jį portalą. Žodžiu, tu to vertas, tai spirk velniop duris.

Žaidimas tarsi Terraria susitinka Kingdom Two Crowns susitinka Don't Starve. Ir pradžioj, t.y. pirmą dieną, jis buvo tiesiog nuostabus.



Gerini savo tvirtovę, kovoji prieš vis didėjančias ordas skeletų ir kitokių priešų, tiek paviršiuje, tiek kasyklose, tiek ir požemiuose. Darai minimalius apsikeitimo daiktais kvestus su pora NPC, iš kurių bent vieno arba niekad nematai, arba man nepavyko pamatyti.

Yra keturi žemėlapiai + miestukas su kažkokia sekta kunigų, kurie nori prikelti drakoną, bei pirkliu, pas kurį gauni pirkti gerų daiktų. Požemiuose įveikęs didelį bosą gauni skrynią su... Na, ne visada tokiais gerais daiktais. Ant žemės pilna daržovių, gėlių, uogų, šakalių, šiaudų. Kerti medžius dėl sakų, medienos ir nuolatinio poreikio turėti lentų. Kasinėji metalus, druskas, brangiuosius ir pusbrangius akmenis, bei kitokį gerą. Šachtos gali užgriūti ir užsipildyti, o tada teks skubėti pabėgti. Žodžiu, įdomu ir smagu.



Iki supranti, kad su 5 kirstukais prisikasi maždaug tiek metalo, kad vėl pasidarytum 5 + kokius du atsarginius kardus, nes taisymo rinkinukui beje irgi reikia padaryti kardą, tai kitą syk labiau apsimoka tiesiog turėt su savim kelis. Iki supranti, kad nukirtęs visus medžius per visus 4 žemėlapius, bei nužudęs tuos 2 vilkus pakeliui, tu ne tik 1 iš jų negavai link trofėjų skaičiavimo, bet jų kailiai tiesiog nieko nereiškia, nes jų reikia gal 6 vienai aprangai, kuri tuoj pat lūš, padaryti. Iki supranti, kad norėdamas mitinio lygio kardo, turėsi padaryti legendinį, o jam turėsi padaryti epinį, o tam turėsi padaryti gerą... Ką jau bekalbėti apie alcheminius skysčius, kurių reikės pasidaryti kitame tvirtovės gale, į kurį teks tolokai bėgti. O kad pasidarytum ten kokį nors aliejų, turėsi pasidaryti midaus, išspausti grūdus, sumalti magiškas dulkes, tada pasidaryti mažą aliejų, prie jo pridėti alaus, šviesos dulkių ir va tada jau turėsi aliejaus kardui.

Nusprendėm, kad reikia pasigooglint, gal darom kažką ne taip, nes negi turėdami legendinį kardą, bijosim naudot ir darysimės tuos primityvius, kad pasidaryti taisymo rinkinį, kad tik šis nesulūžtų ir ką jūs manot? Žaidimas toks pats apleistas žaidėjų, koks jis apleistas ir jo kūrėjų.

Iš žaidimo versijos drįstu teigti, kad žaidimas buvo numestas vos pasiekus kiek tolesni už Betą lygį. Pridėtas DLC kažko labai pataisyt nesugebėjo. Šen bei ten vis dar yra bugs, kartais matai kodą, kitą syk NPC duoda 6 kvestus iš eilės, arba ima iš naujo pasakoti tutorial.

Vieningai nutarėm išjungti ir ištrinti. O galėjo būti labai geras žaidimas.

Persikėliau į Wordpress

Blogspot'as yra blogas spottas, tai persikėliau į wordpress: Vakarop