Pirmas žaidimas, Shadow of the Dragon (4-as žaidimas serijoje) yra dviejų, gal trijų valandų ilgio, priklausomai nuo to, kiek medžiagos skaitysite ir kiek ilgai užtruks galvosūkiai, kurie nors ir nėra sunkūs - visgi šiek tiek sudėtingesni, nei prieš tai buvusiuose trijuose žaidimuose.
Abejuose žaidimuose žaidžiame Ellen Cross, restauratore, sergančia labai reta kraujo liga, kuriai gydyti, t.y. palaikyti jos gyvybę reikalingi vaistai ką tik buvo nutraukti ir nebebus gaminami. Nusprendusi nugyventi visas sau likusias dienas iki pilnumos, Ellen mielai imasi darbo, kai audros užkluptame laive buvo pavogti jos muziejui skirti 15 paveikslų.
Nuorodos ir nurodymai atveda Ellen į Vambery namus, kur ją pasitinka Bram Stoker'io proanūkis - Adam Stoker. Su jo pagalba moteris randa informacijos apie 16, slapčiomis jos muziejui dovanotą paveikslą, portretą.
Vambery taip tikėjosi baisiu portretu atsikratyti. Paskirtas jį saugoti savo tėvo, Vambery paveikslo nuoširdžiai bijojo, laikė jį užrakintą ir nuolat stebimą kamerų... Tik, štai, jis irgi dingęs.
Po to žaidimas labai greitai baigiasi. Ellen išvyksta ieškoti paveikslo, jį randa, bet jos liga progresuoja tiek, kad darosi sunku pasitikėti pojūčiais, netgi akimis...
Na ir čia belieka jungti antrą žaidimą (5-as žaidimas) - The Blood Legacy. Tiesioginį 4-o žaidimo tęsinį. Bet jie abu tiek trumpi, jog atrodo, kad žaidi vieno žaidimu du skirtingus aktus ir tiek.
Šis - šiek tiek geresnis. Geresniu jį padarė Drakula, taip smagiai, be perdėto pykčio ar agresijos žaisdamas su visais veikėjais šiokį tokį katės ir pelės žaidimą. Tiesa, visa kita - tiesiog neįtikėtinai nuvalkiota, nuspėjama ir nuobodu.
Ellen išskuba ieškoti Drakulos, o šis, radęs su ja šiokią tokią sąsają, mielai pagelbėja tai ten, tai šen, kartais lengvai paerzindamas, įspėdamas. Pakeliui moteris pasigilina į jo kilmės istoriją, istoriją apie jo brolį Radu, žuvusią žmoną ir panašiai. Ir galiausiai, jai jį pasiekus (suklysti nelabai įmanoma), žaidimas baigiasi. Baigiasi šiek tiek kitaip, nei galima buvo tikėtis iš vis peršamų idėjų.
Bendrai imant, šis žaidimas irgi nėra geras. Labai, labai nuvalkiotos mintys, nepakankamai įtraukianti istorija, vietomis netgi logikos stoka. Bet. Taip, bet. Iš visų penkių, paskutinis mane pradžiugino. Drakula taip labai neblogai, jei ir per menkai, parašytas. Nėra to trečiame žaidime jaučiamo bandymo palysti po oda. Lyg koks Lovecraftiškas valdovas, jis tiesiog manevruoja naujame pasaulyje, per daug nesirūpindamas menkniekiais, neidamas iš kelio, dėl vieno ar kito paprasto žmogelio.
Verdiktas:
Žaidimai mažiau nei vidutiniški, bet jeigu patinka Drakula, tai kombo gal ir verta sumesti.
Žaidimai mažiau nei vidutiniški, bet jeigu patinka Drakula, tai kombo gal ir verta sumesti.
