Log [06-13]

Su kiekvienu vertimų biuru - nauji žodynų įrankiai, nauji teksto surinkimo įrankiai. Ne gana, kad jais reikia išmokt naudotis, tai dar ir per juos viskas tada ir eina. Reti tie atvejai, kai tau į email atsiunčia .doc arba .pdf, dabar gi gauni per sistemą, sutinki, jie patvirtina, paduoda failą, sutinki, jie patvirtina, gali pradėt dirbti... To pasėkoje, turiu 12 valandų išversti vienam pigiam mažam darbeliui, kuris šiaip jau nevertas to laiko, bet noriu išmokti naudotis sistema, o teksto man dar nieks nedavė. Laukiam.

Karalių Slėnyje atkasta tuzinai mumijų [vert.]

  

  Archeologai atrado bent 50-ies Egiptiečių karališkosios šeimos narių kapavietę, kasinėdami sudarkytą kapavietę Karalių Slėnyje. Tarp rastųjų esama ir princų, ir princesių, ir vaikų.
  Hieratic įrašai (hieroglifų forma, rašoma kursyvu) atskleidė, kad dauguma mumijų kapavietėje giminiuojasi su dviem faraonais, Tutmose IV ir Amenkotep'u III, kurie valdė 14a.pr.Kr. Archeologai teigia, kad tarp negyvėlių rastos bent dvi iki tol nežinomos kilmingos dukterys, keturi princai ir keletas vaikų.
  Naujosios Egipto Karalystės laikais (1550-1070 pr. Kr.) karališkosios šeimos nariai buvo laidojami Karalių Slėnyje, vietoje prie Nilo, ten kur dabar esama šių dienų Luksoro, apie 500 kilometrų į Pietus nuo Kairo. Karaliaus Tutankhamun'o kapavietė yra viena iš geriausiai išsilaikiusiųjų, atrastų Karalių Slėnyje, ir netgi šiomis dienomis ten atrandama ir tyrinėjama vis naujų kapų.
  Vienas iš tų šviežiai atrastų kapų vadinamas KV 40. Iš pažiūros, vienintelis dalykas galėjęs būti kokia nors nuoroda į tai, jog ten esama kapavietės, buvo įduba žemėje. Kasinėjimais atrasta 5 metrų gylio šachta, koridorius ir keturi kambariai, ir visa tai - didelėje betvarkėje. 3300 metų senumo kapavietė greičiausia buvo išgrobta, antikos laikais išnešant auksą ir medieną, o vėliau ir visa kita, ką tik buvo galima parduoti. Archeologai, kasinėjantys ten nuo 2007-ųjų, rado tekstilių, mumijų tvarsčių, lino drabužių, kaulų ir kitokių išmėtytų laidojimo artefaktų. Šie daiktai buvo storai padengti suodžiais nuo stiprios ugnies ar gaisro, kurį greičiausia sukėlė kapų plėšikai 19a.
  Susanne Bickel iš Bazelio universiteto Šveicarijoje teigia, kad suaugusiųjų kūnai labai išdarkyti, turbūt suplėšyti tų pačių kapų plėšikų, tačiau kūdikių ir vaikų lavonai, rasti požeminėje kapavietėje - sveiki. Ir priduria, kad nors tais laikais miręs vaikas būtų buvęs palaidotas visiškai paprastai, ten rasti vaikai gavo pilną mumifikacijos procedūrą.
  Live Science (Tiesioginis Mokslas; Gyvas Mokslas; Mokslas Dabar) Bickel el. paštu rašė, jog "jie [vaikai] buvo suvynioti į kelis sluoksnius tvarsčių ir įtrinti bitumu", tokia lipnia mase.
  Anot jos, archeologai kol kas dar nenustatė vaikų mirties priežasčių, tačiau antropologiniai tyrimai numatomi sekančiame kasinėjimų sezone/etape.
  "Viena aišku jau dabar, jie tikrai nemirė vienu metu (t.y. ne nuo kokios nors epidemijos), bet tam tikrais laiko tarpais." - sako S. Bickel.
  Iš gabalėlių karstų, padarytų iš medžio ir medžiagos vadinamos kartonažu (cartonnage), buvo nustatyta, kad kapavietė KV40 vėl naudota 9a. pr. Kr. dvasininkų šeimoms laidoti Trečiojo Egipto Tarpuvaldžio laikais.
  Bickel ir jos kolegos teigia, kad šios rastos mumijos ir jų kapuose išmėtytos gėrybės - gali atskleisti daugiau apie faraonų šeimų gyvenimus.

  Šį tekstą pateikiu, kaip savo JUODRAŠTINIŲ vertimų pavyzdį ir, kaip įdomią informaciją, kurią ne visada gauname per visokius Delfius ir dviejų pastraipų "naujienas".
  Originalus tekstas: Dozens of Mummies Unearthed in Egypt's Valley of the Kings

Gravesend, Kent, UK

  Kas žinot, kas nežinot, bet jau grįžau iš Gravesend'o. Mielas miestelis, man ten jau ir praeitą kartą patiko. Tik va kultūrinis šokas ištiko grįžus į Lietuvą, kur visi pikti, susiraukę ir nemandagūs. Užeini į parduotuvę, kasininkės prislėgtos, todėl ir piktos, žmonės jas nervina ir dar kartą nervina. Ten gi kasininkė su tavim kaip su pasiilgtu draugu plepa. O jei nenori, tai gali eiti į savitarnos kasą, kuri veikia idealiai, nieko panašaus į tas, kur pas mus kai kuriose didesnėse Maximose. Žodžiu, laukiu kada galėsiu ten grįžti.
  Bet kuriuo atveju, kėliaus kas dien, apie aštuntą (dešimta mūsų laiku), įsijungdavau laptopą ir internetą, kurį ten neribotą pigiai rado sesuo ir su routeriu padalino jį ir man, tada iki dvylikos žiūrėdavau vlogus ir komedijas YouTube (ne televizinius serialus, o pačių YouTube-iečių kuriamus projektus) ir tada, kadangi parduotuvių dauguma atsidaro nuo dešimtos jų lauku - eidavau į miestą. Per aštuonias padėvėtų daiktų parduotuves. Viena iš jų duodavo tris nemokamas knygas, tarp jų radau J.K. Rowling "Laisva Vieta" (Casual Vacancy), Daktaro Džekilo ir Misterio Haido istoriją, kuri beje trupa, tokia sena, Moorcock'o Elriko Kronikų pirmąją dalį ir taip toliau. Dvi specializuojasi tik knygomis, vienoje netyčia užmiršau grąžą ir už knygą sumokėjau rekordinę penkių svarų sumą (dvidešimt litų). Tai nėra brangu, turint galvoje kokia gera tai knyga, bet jos originali kaina ten buvo penkiasdešimt centų, kas būtų apie du litus. Bet kuriuo atveju, ten radau Martino "Sostų Žaidimą" (a Game of Thrones), tokios idealios būklės, jog nė tikėtis nesitikėjau, net nugarėlė neįlaužta. Tada dar porą Anne Rice Vampyrų Kronikų (Vampire Chronicles) knygų, iš kurių dvi - dovanų. Ir, kaip kitaip, naują, dar neturimą knygą apie Drakulą. Nežinau ar pasakojau ar ne, tačiau kas kart kai nuvykstu į Angliją - parsivežu naują knygą apie Drakulą. Jau tapo tradicija. Beje, pati pirma, C.C. Humphreys "Vlad: The Last Confession" (Vladas: Paskutinė Išpažintis) turbūt tebėra pati mylimiausia iš visų istorinių apie šį karvedį.

  Kitos parduotuvės tiesiog turi knygų prie bendro katilo daiktų (tokių kaip raganiškai atrodantys buteliukai, gražūs ir bjaurūs drabužiai, dvd, žaislai ir taip toliau), kainos nuo dviejų svarų iki dvidešimties centų, ko pasekoje, ir dar pridėjus Car Boot turgų Swanley į kurį nuvykau paskutinį sekmadienį viešnagės ten, namo grįžau su per šimtu knygų. Geišos išpažintimi, Sukės Stekhaus naujutėlaite serija, dar įpakuota (turiu, bet savas išparduosiu, šios ir mažesnės ir naujesnės už maniškes, be aktorių ant viršelių), Kaulų serialo knygų (pagal jas tas serialas pastatytas), Daktaro Ko (Doctor Who, ar kaip?) knygų ir taip toliau. Daug, labai labai daug.

  Maloniai nustebino ir keletas kitų dalykų, tarkim, savaitgaliais pagrindinėje gatvelėje neatsiginsi labdaros organizacijų. Ir Afrikos vaikus gelbėja, ir šunis, ir vėžininkus. Aukojau dažnai, prisipažinsiu. Juoba, kad jie taip neįkyriai kalbina. Asdoje, tokia, tarsi Maxima, tik be keisto tvyrančio kvapo, dar keistesnės prieblandos ir niūrių veidų, radau Wonka Chocolate Bars. Taip. Vonkos šokoladai. Labai apsidžiaugiau, mat man tie du filmai labai patinka (senesnis ir naujesnis). Skoniu jie tikrai nepasižymi, bet nesiskundžiu!
  Įsigijau Šerloko komplektą, ne knygų, mat knygas radau nemokamai tame minėtame knygyne, o serialo, to iš BBC, kur su B. Cumberbatch. Buvo labai juokinga, kai kasininkas niūriai suniurzgėjo: Yeah, everyone likes him now (taip, dabar jis VIESIEMS patinka). Kainavo pigiau, mat turėjo tik dviejų sezonų dėžutę, o trečiasis tarsi atskirai, t.y. ne komplekte. Tačiau visi priedai - savo vietose. Labai įdomu buvo pasiklausyti serijų su aktorių komentarais, šaunūs žmonės.
  Oras buvo geras, palijo gal tik kartą ar du. Ten ir sesers gimtadienį atšventėm, kuriam iš miesto parnešiau dešimtis kilogramų vaisių. Ten jie taip maloniai gatvėj pardavinėjami, sudėti krūvelėmis, kurioms jau nustatyta kaina, nuo svaro iki dviejų, tarkim braškės - po svarą penkiasdešimt, bananai - po svarą ir taip toliau, tai tau tereikia parodyti ko tau reikia, nieko nebesveria, suma gaunasi daugiau ar mažiau lygi, susimoki ir eik. Vaisiai - švieži, tik šen ten kai kurie gal pernokę ir dar akcijų pasitaiko. Tarkim, vienas apelsinas - apie dvidešimt centų, tačiau aštuonis atiduoda už svarą. Dėl to ir tempiau taip labai sunkiai...
  Anglijos mažuose miesteliuose man labiausia patinka tokie mažulyčiai, spintos dydžio darželiai namų priekiuose. Paprastai ten kokie du žingsniai pirmyn ir, na, keturi skersai, tačiau įvairiausiai, su didžiausia išmone prisodinta nuostabių gėlių. Nors, jie tarkim šiukšles išneša "šiukšlių dieną" į gatvę ir palieka, kad šiukšlininkai jas surinktų, ko pasekoje ten kartais įlenda gatvinės katės ir viską ištaršo, tačiau nepasakyčiau, jog ten netvarkinga. Žmonės vaikšto, tas šiukšles kiloja, ieško kur išmesti arba jau nešasi su savimi šiukšlių maišą, jei tarkim išėjo būtent apsikuopti.
  Žodžiu, patiko man ten. Patogu gyventi, jauku. Laukiu nesulaukiu kitos viešnagės.

Trys įrašai

  Duoda tekstą versti, kokias tris dienas sau ramiai dirbi nuo dešimtos ryto iki vidurnakčio, nes nori žmogui kaip geriau - kuo greičiau. Nusiunti tekstą, o tau sako, kad čia ne tas. Ir kol nepersiunti jų pačių laiško, tol kaltina tave. Turėkit omeny, tikrinkit tekstus, mat dviejų už vieno kainą daugiau niekad nedarysiu. 

  

  Šiandien GoodRead'uose dėliojausi perskaitytas mangas ir komiksus. Jų - nedaug, trys ar keturi, bet kiekvienas po ilgiausią dalių krūvą turi. Manau, jog užpyliau draugų puslapius, jei jie nusistatę matyti atnaujinimus... Tuo pačiu bandau ir kitus užkrėsti šiuo geru, mat Goodreads labai motyvuoja skaityti, ypač jei sujungi tą profilį su kokiu facebook ir draugai kurių nėra Goodreaduose irgi gauna pamatyti ką skaitei. Žiūrėk, jau kažkas irgi skaitęs, kažką sudomino, neapsižiūri, o jau valandą plepat apie kokį Gaigalą ar Moirą. 

  Privargau per pastarąsias porą naktų, mažai miego, didelės apkrovos smegeninei. O dar draugė (keista, jog internete sklando tas "merginos video žaidimų nežaidžia", o mano drauguose jų daugiau ir jos kur kas aktyvesnės) sumanė padovanoti Don't Starve žaidimą, nori nenori, guli ir galvoji, kaip rytoj eisi susigauti bičių ir ieškosi daugiau akmenų sienoms. Labai įdomus žaidimas, panašaus tipo, kaip Minecraft ar Terraria, tik nežinau ar vis dar išpardavime, nepažiūrėjau. 

Paveikslėlis ne mano, savo parodysiu su apžvalga