žaidimai | Vampire the Masquerade: Coteries of New York

Labai neseniai peržaidžiau Vampire the Masquerade: Coteries of New York. Prieš tai nebuvau matęs jokių peržaidimų, tai čia buvo toks visiškai naujas potyris. Pradėjau, kaip Ventrue, bet dar teismo metu mane jau per daug suerzino, tai mečiau ir pasidariau Brujah, su kuriuo sugebėjau numinti mažiau kulnų, nei su Ventrue...

Tamsos Pasaulyje (World of Darkness) norėdami sukurti kitą vampyrą privalote gauti leidimą iš vietinio Princo (titulas taikomas visoms lytims vienodai - Prince). Ko pasėkoje, žaidime jūsų egzistencija yra nelegali ir pagal vampyrų įstatymus, jei bus rastas jūsų kūrėjas - jis irgi bus sunaikintas. Kaip ir jūs, taip. Žemiau pateikiu savo žaidimo įspūdžius, po kurių bus nuoroda į video sąrašą, jei norėsite pažiūrėti, kaip visa tai atrodo. Stengsiuosi daug nespoilinti.

Klano pasirinkimas nulems pirmas kelias jūsų žaidimo minutes: kas jus pavers, kuo jūs tapsite. Toliau žaidime savo pasirinkimą jausite naujomis galiomis, bei savo charakteriu, atsakymais. Kaip ir minėjau, su Ventrue, net švelniausi atsakymai, kažkaip numindavo žmonėms kulnus, kur su Brujah buvo galima būti labai draugiškam ir paprastam.

Nežinau, ar tikrai įmanoma neišgyventi teismo, greičiausiai taip, nes atsakymai labai apibrėžti, bet jei visgi įmanoma neišgyventi, tai turbūt priklausys ir nuo princo šerifo Qadir žodžio. Jis jus suranda po pavertimo, sutvarko, ką pridirbote, bei pristato į teismą. Ir tikrai nepamirš, kaip su juo elgėtės, kalbėjote, bei ar jam teko jus vaikytis po stovėjimo aikštelę. 

Machinacijas išgyvenau ir gavau savo Haven, kur leidau dienas, nes naktimis mane pirmyn atgal varinėjo, kaip ir Bloodlines žaidime. Tas, beje, irgi prasideda nuo pavertimo ir teismo, kur jūsų pasigaili.

Kai pirmą syk nakvosite savo namuose turbūt patirsite tą patį jausmą, kokį pajutau ir aš, tą kitų tokio tipo žaidimų išaugintą pojūtį, kad viskam laiko tikrai neužteks, tad reikia rinktis ir dėliotis prioritetus.

Švaisčiau laiką su Sophie, savo"įmotės" kūriniu-vaiku, kuris tikrai nebuvo vertas to brangaus laiko. Dariau viską, ką liepė ir pati Sophie. Susidraugavau su Nosferatų primogenu Kaizeriu (Kaiser), kuris buvo labai įdomus, ir dėjau visas pastangas prisigerinti Qadir, bei palaidoti savo praeitį taip, kaip jis ir norėjo.

Į jūsų Coterie gali prisidėti Malkavian vardu Hope, Nosferatu vardu Gianni, Gangrel vardu Tamika ir Tremere vardu Agathon. Coterie, tai toks ištikimų draugų, arba skolingų asmenų būrelis, kuriais galite pasikliauti bėdoje, taip sukurdami savo pačių nediduką politinio saugumo burbuliuką.

Pirmiausia išskubėjau padėti malkavian, kuri supažindino mane su visiškai kitokia interneto puse, tokia pilna balsų, kad jų visų ištakos nė nenustebino. Deja, jos protui aš (aš - asmeniškai; jums gal pavyks geriau, klanas neįtakoja) neprilygau, tad susimoviau. Ji prisidėjo prie mano Coterie, bet draugystė nebesitęsė.

Nosferatu istorija baigėsi tik šiek tiek geriau. Pasirinkome, sekdami vampyro žudynių pėdsakais, mažesnį blogį ir padarėme klaidą. Bet jis taip pat prisidėjo prie mano Coterie ir likome draugais.

Dėl gangrel Tamikos nesu tikras. Jos istorija buvo labai gera ir mes tikrai tapome draugais, bet nežinau ar ji prisidėjo prie mano coterie. Nebesvarbu jau buvo. Nes čia ir baigėsi mano laikas...

Pati pabaiga nesikeičia. Keičiasi tik, kaip ją pasieksite, kas bus šalia jūsų, kai pasaulis antrą kartą ims slysti jums iš po kojų. Yra kam pabaiga visiškai nepatiko. Man, tuo tarpu, ji buvo ideali. Tokia tobulai, chirurgiškai nupjauta taip, kad žandikaulis tebegulėtų ant klaviatūros, kai ekrane jau slinks kūrėjų vardai.

Jei kartais norėtumėte paremti mano naktines išdaigas, kavos niekada neatsisakysiu: Ko-Fi, ačiū!

Žaidimai | Far Cry: New Dawn | Šalta, Neoninė Rožinė

Oi, kaip labai man patinka Far Cry: New Dawn. Dabar peržaidinėjam iš naujo, gal ketvirtą kartą. 

Labai mėgstu sodrias šaltas spalvas. Kaip šaltos, neoninės rožinės tamsoj. Norėčiau, kad daugiau žaidimo būtų tokiose vietose, kaip ta, kur pakeliui pas Joseph, su rožinėm ugnim ir mėlynu rūku. 

[Žaidimas] Child of Light

Child of Light prasideda nuo pasakojamos istorijos. Austrijos kunigaikštis turėjo dukrą. Jos motina mirė, tad jis vedė dar kartą. Ir, kaip pasakose vis ir būna, pamotė pasirodė beesanti baisi Nakties Karalienė, kuri pavogė Saulę, Mėnulį ir Žvaigždes. Be to dar ir pačią Aurorą, savo podukrą, kažkaip apkerėjo, ir mergaitė panėrė į gilų kominį miegą, kuriame tariamai ir mirė. Jos tėvas, negalėdamas to ištverti ir pats atgulė į patalus, širdgėlos vis labiau spaudžiamas jis ir pats, atrodo, ilgai netrauks.

Tuo tarpu Aurora atsibunda fantastiniame pasaulyje, Lemurijoje. Ją gniaužtuose laiko Nakties Karalienės monstrai, ir Aurora tuoj pat pasiryžta Lemuriją išlaisvinti. Jos laukia daug kovų su įvairiausiais monstrais, kam prireiks šiek tiek strategijos planuojant veiksmus. Daug naujų draugų, kurie padės kovose. Daug naujų nuotykių ir galvosūkių.

Nuostabus menas, be galo graži muzika, puiki istorija, geri veikėjai, ir smagūs jų dialogai. Aš ten valandas prasėdėjau vien geriausius brangakmenius kurdamas, ne dėl to, kad reikėjo, bet dėl to, kad buvo įdomu, ką dar galima padaryti, kaip dar galima juos sumaišyti, kuo jų poveikis skiriasi dedant juos ant ginklo, ar ant galvos... Žodžiu, žaidimas labai įdomus.

5 / 5

DeviantArt ][ Patreon

Dying Light: The Following // Ateiviai

Pasirodo Dying Light: The Following galima išsikviesti ateivių. Prasivaikštai pro žemėlapį, surenki, atrodo, 16 meteorito gabaliukų, nueini į tam tikrą saugų namą, ir ten palėpėje jau laukia brėžinys. Ant jo tam tikra tvarka tuos meteoritus sudėlioji (naktį), ir randi kuriuo kampu juos paspausti, nes "can't use" yra bug'as.

žaidimai | Crossy Road

Žodžiu, draugai veda iš kelio. Parodė paprastą žaidimuką, Crossy Roads. Esmė, bandai pereit kuo toliau, per kelią, geležinkelius, upes. Už tai gauni aukso, arba dar jo pakeliui randi, tada už tą auksą gali pirkti dovaną. O dovanos - skirtingi veikėjai, su kuriais šokinėji.

Gavau keistą moterytę, kuri susiformuoja į vis kitokią jogos pozą su kiekvienu šuoliu. Gavau zuikį, kuris barstosi širdutėmis. Bet mano mylimiausias tai tas žemiau parodytas išsigandęs Halloween'o katinas. Nuo veikėjo priklauso ir kaip atrodys aplinka, bet pats žaidimas nepakinta, gal tik matomumas kam koks geresnis.

Habitica - Darbų sąrašas žaidimo formoje

Jei jums, kaip ir man, reikia darbų sąrašo, kitaip pamiršite svarbius dalykus, padarysite šimtą ne tokių svarbių, ir iki keturių ryto dirbsite prie atsimintų, Habitica, kaip ir man, jums turėtų patikti.

Dažnai žiūriu iisuperwomanii vlogus. Ne itin seniai ji pradėjo savo video pradžioje daryti darbų sąrašus, o video pabaigoje - sužymėti, kas padaryta, ir kiek patirties taškų už tai gavo. Tai man priminė, kažkada draugės rodytą žaidimą...

Habitica tikslas yra suteikti jums motyvacijos atlikti darbams, ir formuoti gerus įpročius, slopinant blogus. Ten esama trijų lentelių (kurias dar galima perskirstyti pagal rytą / dieną / vakarą, ką aš tiesiog tingiu daryti): įpročių, kasdienių darbų (kaip pvz.; bėgiojimas, ar pan.), ir vienkartinių darbų (pvz.: pakabinti žieminį paltą į spintą vasaroti). Kas kart atlikę darbą pažymite tai žaidime (kai patogu, aš asmeniškai įjungiu, ir palieku ten kažkur veikti, kad galėčiau pažiūrėti, ką dar reikia padaryti; yra ir programėlė android ir ios telefonams) ir už tai gaunate patirties taškų, bei aukso. Už šį tada galite pirkti ginklus, daiktus, augintinius.

Žodžiu, geras žaidimas pamirštukams, kaip aš.

[Game] Dying Light

Dying Light yra pirmo asmens veiksmo zombių siaubo žaidimas, tikrai neskirtas vaikams (1st person action parkour-shooter zombie horror, 16+). Detaliau galit pasiskaityti Steam puslapyje [DyingLight].

Jame esama co-op, kurį galima žaisti net 4-iese (principas kaip Saints Row - filmukuose matot tik save, žaidime esat su draugais), tai mums buvo pats tas. Aš šiaip zombių žaidimus ne itin mėgstu, bet labai mėgstu gerai išdirbtą parkourą. Dying Light nei vienu aspektu nenuvylė. Judėjimas labai geras, ginklų modifikacijos paprastos ir plačios, kovos sistema išdirbta, istorija vidutiniška, bet pats herojus - savitas, paliko gerą įspūdį. 

Kyle Crane dirba GRA, agentūrai norinčiai padėti užkrato paveiktoms pasaulio zonoms. Ten vis mėtomi būtiniausi dalykai, įskaitant ir antiziną, vaistą bent laikinai numalšinantį virtimą zombiu, jei jau esate užkrėsti. Šį kartą prisireikia ten numesti ir patį Crane, mat viduje dedasi keisti politiniai dalykai ir, atrodo, išgyvenusieji skirstosi į grupes, kurių vien gaujomis jau nebepavadinsi. Crane darbas surasti kontaktą su didžiausią valdžią užimančiomis frakcijomis, įsilieti į jų gretas, ir išsiaiškinti ar įmanoma virusą visiškai išgydyti. Ar bent jau jis mano, kad tokia jo misija... 

Harran yra vienas iš dviejų miestų, kuriuos tenka aplankyti, jame ir tenka apsipažinti su įdomiausiomis žaidimo dalimis - sunkiu bėgiojimu, tamsa pilna Volatiles (vampyrų), sprogstančiais zombiais, zombiais kuriems niekas nerūpi, zombiais kurie bėga ir laipioja sienomis greičiau nei jūs, zombiais, kurie gali sutrinti į miltus vienu smūgiu, ir taip toliau. Kovoti su jais visais nėra labai būtina, šen ten prasiskini kelią, šen ten patrauki vieną kitą iš po kojų, daug atvejų, kai juos galima tiesiog peršokti, nustumti, ir nubėgti, tad kovos nemėgstantiems - ne bėda. Mėgstantiems - maloniai prašom. 

Naktį situacija pasikeičia. Išlenda dienos šviesos bijantys zombiai, Volatiles, labiau panašūs į vampyrus, nei į tiesiog zombius. Štai šie galingi ir greiti padarai jus pamatę visis iki įlysit kur saugu, arba mirsit. Na, arba jei esat atkaklūs - nudėsit juos (yra UV šviestuvų, tai nėra neįmanoma). Bet naktį ir uždirbami patirties taškai eina daug greičiau, tad norintiems tiesiog pasilevelinti - tai pats geriausias metas BĖGTI.

Esama ir žmonių kuriuos teks žudyti, bei žmonių, kuriuos reiks gelbėti. Žemėlapis atviras ir viršun, ir žemyn, ir gatvėse, ir stogais. Į beveik visus pastatus galima įlysti ir pasirankioti ko reikia kitokių ginklų gamybai, taisymui, ar išgyvenusiems. 

Žaidimas pakankamai ilgas, bent jau su visais šoniniais kvestais mes užtrukom apie 24h anot Steam, ir tai dar be DLC. Neturiu jo su kuo palyginti. Judėjimas kur kas geresnis nei kokiam pirmam Mirror's Edge, istorija įdomesnė, nei bet kokio kito mano žaisto apokaliptinio žaidimo su zombiais (raktažodis: zombiais). Vietomis panašu į Metro 2033/Last Light, vietomis į Dishonored.

Geras žaidimas, tikrai 5 iš 5

Terraria [1.3]

  Birželio 30d, t.y. vakar, lygiai 8 valandą vakaro Terraria pagaliau išleido naują didžiulį atnaujinimą savo žaidimui. Nesu šio žaidimo ekspertas, žinau tik tiek, kiek teko žaisti ir skaityti wikyje. Steam jį pražaidžiau per 200 valandų, nudobiau turbūt 90% visų bosų ir sudalyvavau daugybėje eventų / teminių įvykių. Pastačiau namus visiems esamiems NPC's ir gyniau juos nuo invazijų. Tad, kaip tokio tipo žaidėjas jums ir papasakosiu apie naujas gėrybes.

1.   Auto-dėliojimas. Atsirado naujas mažas mygtukas inventoriaus apatiniame dešiniame kampe. Ant jo nupiešta skrynelė. Paprastai dėliojantis daiktus, reikėdavo eiti per kiekvieną skrynelę ir spausti "quick stack" (greitas pasidėjimas tų daiktų, kurių jau esama skrynioje). Dabar gi užtenka būti šalia skrynių.
2.   Atsargų pasipildymas. Tas mane labai erzindavo. Grįžti namo po sunkaus darbo, inventoriuje likęs vienas ar du gyvybės atstatymo buteliukai, atsidarai skrynią, o ten jų gal penkios rūšys. Surask savuosius... Na, to daryti nebereikės. Dabar užtenka paspausti mygtuką skrynioje esantį netoli "quick stack" mygtuko - restock. Skrynia automatiškai papildys inventorių trūkstamomis atsargomis.
3.   Kitų daiktų kūrimas tiesiai iš skrynios. Būdavo, skubiai nori pasidaryti to, šito ir ano. Su pilnu inventoriumi ateini prie kokio nors aparato ir supranti, kad nepasiėmei dar šio bei to. Dabar gi problemų nebebus. Susidėjom mes ten lentynas virš aparatų, ant jų - skrynias su gamybai skirtais daiktais. Atsidarai skrynią ir jei jai neužsidarius pasieki reikiamą darbo stalą - gali kurti nieko nepersikėlęs į inventorių. Tai - pats nuostabiausias atnaujinimas iš visų.
4.   Viską galima sukelti į Debesį. Herojus ir pasaulius dabar galima saugoti Steam Cloud'e. Žaidžiu su keletų draugų, viena iš jų šį žaidimą gali žaisti tiek iš stacionaro, tiek ir iš laptopo, ko pasekoje reikėjo persikelti herojų tiesiogiai, arba žaisti su dviem (paprastai tai daroma paliekant daiktus skrynioje, kas dažnai - labai nepatogu). Dabar gi herojus ir pasaulius galima sukišti į debesį ir žaisti jais iš bet kur.
5.   Nauji eventai, NPC's, daiktai ir grafikos. Vėliavos (banners) kurias pameta monstrai dabar duoda pagerinimų (buffs) žaidime, kuo daugiau jų pakabinta - tuo geriau. Vieną naują NPC pardavėją, tokį bjauroką skeletą-senį jau radome požemiuose, jis pardavinėja keistenybes (dabar nebūtina nešiotis viso savo aukso kišenėje, užtenka jo turėti taupyklėje arba seife), buvo įdomu rasti. Esama ir daug naujų daiktų, kol kas mano mėgiamiausias - jojo ginklas ir gal dar nightcrawler kirminas, mat šviečia tamsoje ryškia spalva. Pakeista ir daug grafikų. Net laužas atrodo žaviau. O pragare esama judančio, vaizdo gilumą imituojančio fono, tokio, kaip paviršiuje (nebe tokio, koks būdavo urvuose - statinio ir pasikartojančio). 

  Žodžiu, labai džiaugiuosi šiuo nauju atnaujinimu. Tikrai puikus dalykas, labai lauktas ir norėtas. Apie likusius atnaujinimus galite angliškai pasiskaityti žemiau pateiktose nuorodose. Jei bus pageidavimų - išversiu.

Wiki] [ Other

[Game] Blade Kitten

  Kartais Steam susigundau kokiu anime stiliaus žaidimu. Vis man primena vieną iš mano pirmųjų - Oni, kurį perėjau ir pamėgau tiek dėl geros mechanikos, tiek ir dėl neblogos cyberpunk/dystopia istorijos. Šis žaidimas irgi turi tą cyberpunk kvapą, spalvingą heroję ir, tikėjausi, gerą istoriją. Deja.
  Sveiki atvykę į Hollow Wish (Tušti Norai). Paviršiuje tai tik nauja žemė, dirbtinis planetoidas, kurį bandoma apgyvendinti. Tačiau pasikuitus giliau viskas nebe taip ir paprasta. Kit Ballard, mūsų herojė, dar vadinama tiesiog Blade Kitten (jos istorija prasidėjo internetiniame komikse) atvyko į Hollow Wish, kad susektų vietinį blogiuką su dideliu atlygiu ant savo galvos. Bet, kad jau žaidimas - komiškas, čia pat pasirodo jos priešininkę Justice Kreel ir susprogdina jos laivą, pavagia jos Raktą (tame rakte, Breaker Key, laikoma informacija reikalinga tokiems galvų medžiotojams kaip Kit), ir tiesiog pasprunka, nieko nestabdoma. Tuo tarpu Kit sustabdoma ir bandoma nužudyti kiekviename žingsnyje, nesvarbu kam žaidimo eigoje tenka padėti.

  Kit yra viena iš paskutinių savo rasės atstovų. Kažkada jos planetą užpuolė Darque rasės atstovai ir atrodo - viską sunaikino. Keista tik, kad jos kardas, paklūstantis kiekvienai jos komandai, irgi yra Darque kardas. Apie tai žaidime nieko nepasakojama. Esama tik vieno nedidelio prisiminimo apie pačius Darque ir vienas susidūrimas su tais neaiškiais padarais.
  Žaidimas užtęstas ir nors jo mechanika gera, kovos patogios, o kartais ir pačiame žaidime nutinka kas nors nelinijinio (lygiai - didžiuliai, su daugybe kelių per kuriuos gali praeiti, daugybe kambarių, kuriuos gali apieškoti, ir net aklavietėmis be išėjimo), visgi jis mane ne tik nuvylė, bet ir šiek tiek supykdė. Negana, kad istorija pasakota padrikai, jos gabalai nesijungė vieni su kitais, teko daryti daug visiškai beprasmių dalykų, tai dar ir istorija nėra užbaigta. Pamenat visą tą pyktį dėl Mass Effect 3, ir to kaip jie prasisuko parduodami istorijos pabaigą kaip DLC? Čia gi tas pats. Istorija baigiasi staiga, tuo momentu, kai atrodo gal ir ims darytis įdomiau. Ekranas pasikeičia į raginantį nusipirkti kitą žaidimo dalį už 4,99 ir... na, viskas.
  Kiek teko skaityti atsiliepimus, daugelis atsiliepia panašiai kaip ir aš: geras žaidimas be normalios istorijos. Žaidžiamas, bet daugiau vien tam, kad žaistum, o ne ieškotum kažkokio pasakojimo, antro gyvenimo ar kažko ten. Pabaigos pirkimas priimamas daugiau kaip "na, nepriklausomi kūrėjai, ką jau čia, nėr ko tikėtis", nei "negi jūs rimtai?", kaip kad sureagavau aš. Manau protingiau būtų buvę tiesiog padaryti antrą žaidimą, mat juk knygos kartais irgi baigiasi įdomiausioje vietoje, bet paskutinių trijų lapų pirkti mums nesiūlo. Vietoje to gauname antrą knygą. O čia še kad nori. Žodžiu taip:

Trys įrašai

  Duoda tekstą versti, kokias tris dienas sau ramiai dirbi nuo dešimtos ryto iki vidurnakčio, nes nori žmogui kaip geriau - kuo greičiau. Nusiunti tekstą, o tau sako, kad čia ne tas. Ir kol nepersiunti jų pačių laiško, tol kaltina tave. Turėkit omeny, tikrinkit tekstus, mat dviejų už vieno kainą daugiau niekad nedarysiu. 

  

  Šiandien GoodRead'uose dėliojausi perskaitytas mangas ir komiksus. Jų - nedaug, trys ar keturi, bet kiekvienas po ilgiausią dalių krūvą turi. Manau, jog užpyliau draugų puslapius, jei jie nusistatę matyti atnaujinimus... Tuo pačiu bandau ir kitus užkrėsti šiuo geru, mat Goodreads labai motyvuoja skaityti, ypač jei sujungi tą profilį su kokiu facebook ir draugai kurių nėra Goodreaduose irgi gauna pamatyti ką skaitei. Žiūrėk, jau kažkas irgi skaitęs, kažką sudomino, neapsižiūri, o jau valandą plepat apie kokį Gaigalą ar Moirą. 

  Privargau per pastarąsias porą naktų, mažai miego, didelės apkrovos smegeninei. O dar draugė (keista, jog internete sklando tas "merginos video žaidimų nežaidžia", o mano drauguose jų daugiau ir jos kur kas aktyvesnės) sumanė padovanoti Don't Starve žaidimą, nori nenori, guli ir galvoji, kaip rytoj eisi susigauti bičių ir ieškosi daugiau akmenų sienoms. Labai įdomus žaidimas, panašaus tipo, kaip Minecraft ar Terraria, tik nežinau ar vis dar išpardavime, nepažiūrėjau. 

Paveikslėlis ne mano, savo parodysiu su apžvalga