Rodomi pranešimai su žymėmis Nuotykiai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Nuotykiai. Rodyti visus pranešimus

2014 m. balandžio 6 d., sekmadienis

Gravesend, Kent, UK

  Kas žinot, kas nežinot, bet jau grįžau iš Gravesend'o. Mielas miestelis, man ten jau ir praeitą kartą patiko. Tik va kultūrinis šokas ištiko grįžus į Lietuvą, kur visi pikti, susiraukę ir nemandagūs. Užeini į parduotuvę, kasininkės prislėgtos, todėl ir piktos, žmonės jas nervina ir dar kartą nervina. Ten gi kasininkė su tavim kaip su pasiilgtu draugu plepa. O jei nenori, tai gali eiti į savitarnos kasą, kuri veikia idealiai, nieko panašaus į tas, kur pas mus kai kuriose didesnėse Maximose. Žodžiu, laukiu kada galėsiu ten grįžti.
  Bet kuriuo atveju, kėliaus kas dien, apie aštuntą (dešimta mūsų laiku), įsijungdavau laptopą ir internetą, kurį ten neribotą pigiai rado sesuo ir su routeriu padalino jį ir man, tada iki dvylikos žiūrėdavau vlogus ir komedijas YouTube (ne televizinius serialus, o pačių YouTube-iečių kuriamus projektus) ir tada, kadangi parduotuvių dauguma atsidaro nuo dešimtos jų lauku - eidavau į miestą. Per aštuonias padėvėtų daiktų parduotuves. Viena iš jų duodavo tris nemokamas knygas, tarp jų radau J.K. Rowling "Laisva Vieta" (Casual Vacancy), Daktaro Džekilo ir Misterio Haido istoriją, kuri beje trupa, tokia sena, Moorcock'o Elriko Kronikų pirmąją dalį ir taip toliau. Dvi specializuojasi tik knygomis, vienoje netyčia užmiršau grąžą ir už knygą sumokėjau rekordinę penkių svarų sumą (dvidešimt litų). Tai nėra brangu, turint galvoje kokia gera tai knyga, bet jos originali kaina ten buvo penkiasdešimt centų, kas būtų apie du litus. Bet kuriuo atveju, ten radau Martino "Sostų Žaidimą" (a Game of Thrones), tokios idealios būklės, jog nė tikėtis nesitikėjau, net nugarėlė neįlaužta. Tada dar porą Anne Rice Vampyrų Kronikų (Vampire Chronicles) knygų, iš kurių dvi - dovanų. Ir, kaip kitaip, naują, dar neturimą knygą apie Drakulą. Nežinau ar pasakojau ar ne, tačiau kas kart kai nuvykstu į Angliją - parsivežu naują knygą apie Drakulą. Jau tapo tradicija. Beje, pati pirma, C.C. Humphreys "Vlad: The Last Confession" (Vladas: Paskutinė Išpažintis) turbūt tebėra pati mylimiausia iš visų istorinių apie šį karvedį.

  Kitos parduotuvės tiesiog turi knygų prie bendro katilo daiktų (tokių kaip raganiškai atrodantys buteliukai, gražūs ir bjaurūs drabužiai, dvd, žaislai ir taip toliau), kainos nuo dviejų svarų iki dvidešimties centų, ko pasekoje, ir dar pridėjus Car Boot turgų Swanley į kurį nuvykau paskutinį sekmadienį viešnagės ten, namo grįžau su per šimtu knygų. Geišos išpažintimi, Sukės Stekhaus naujutėlaite serija, dar įpakuota (turiu, bet savas išparduosiu, šios ir mažesnės ir naujesnės už maniškes, be aktorių ant viršelių), Kaulų serialo knygų (pagal jas tas serialas pastatytas), Daktaro Ko (Doctor Who, ar kaip?) knygų ir taip toliau. Daug, labai labai daug.


  Maloniai nustebino ir keletas kitų dalykų, tarkim, savaitgaliais pagrindinėje gatvelėje neatsiginsi labdaros organizacijų. Ir Afrikos vaikus gelbėja, ir šunis, ir vėžininkus. Aukojau dažnai, prisipažinsiu. Juoba, kad jie taip neįkyriai kalbina. Asdoje, tokia, tarsi Maxima, tik be keisto tvyrančio kvapo, dar keistesnės prieblandos ir niūrių veidų, radau Wonka Chocolate Bars. Taip. Vonkos šokoladai. Labai apsidžiaugiau, mat man tie du filmai labai patinka (senesnis ir naujesnis). Skoniu jie tikrai nepasižymi, bet nesiskundžiu!
  Įsigijau Šerloko komplektą, ne knygų, mat knygas radau nemokamai tame minėtame knygyne, o serialo, to iš BBC, kur su B. Cumberbatch. Buvo labai juokinga, kai kasininkas niūriai suniurzgėjo: Yeah, everyone likes him now (taip, dabar jis VIESIEMS patinka). Kainavo pigiau, mat turėjo tik dviejų sezonų dėžutę, o trečiasis tarsi atskirai, t.y. ne komplekte. Tačiau visi priedai - savo vietose. Labai įdomu buvo pasiklausyti serijų su aktorių komentarais, šaunūs žmonės.
  Oras buvo geras, palijo gal tik kartą ar du. Ten ir sesers gimtadienį atšventėm, kuriam iš miesto parnešiau dešimtis kilogramų vaisių. Ten jie taip maloniai gatvėj pardavinėjami, sudėti krūvelėmis, kurioms jau nustatyta kaina, nuo svaro iki dviejų, tarkim braškės - po svarą penkiasdešimt, bananai - po svarą ir taip toliau, tai tau tereikia parodyti ko tau reikia, nieko nebesveria, suma gaunasi daugiau ar mažiau lygi, susimoki ir eik. Vaisiai - švieži, tik šen ten kai kurie gal pernokę ir dar akcijų pasitaiko. Tarkim, vienas apelsinas - apie dvidešimt centų, tačiau aštuonis atiduoda už svarą. Dėl to ir tempiau taip labai sunkiai...
  Anglijos mažuose miesteliuose man labiausia patinka tokie mažulyčiai, spintos dydžio darželiai namų priekiuose. Paprastai ten kokie du žingsniai pirmyn ir, na, keturi skersai, tačiau įvairiausiai, su didžiausia išmone prisodinta nuostabių gėlių. Nors, jie tarkim šiukšles išneša "šiukšlių dieną" į gatvę ir palieka, kad šiukšlininkai jas surinktų, ko pasekoje ten kartais įlenda gatvinės katės ir viską ištaršo, tačiau nepasakyčiau, jog ten netvarkinga. Žmonės vaikšto, tas šiukšles kiloja, ieško kur išmesti arba jau nešasi su savimi šiukšlių maišą, jei tarkim išėjo būtent apsikuopti.
  Žodžiu, patiko man ten. Patogu gyventi, jauku. Laukiu nesulaukiu kitos viešnagės.

2013 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis

Murakamio Žiurkė

  Pradėkim nuo Haruki Murakami ir jo "Žiurkės" Trilogijos+. Iš pradžių ne visai supratau, kodėl būtent trilogija ir plius, o ne serija ar kokia kitokia seka, bet kai pagaliau įveikiau "Dansu Dansu Dansu" - viskas stojo į savo vietas. Toji knyga neseka istorijos, Žiurkė vos paminimas, senieji herojai - dingę vienaip ar kitaip. Paprasčiausiai, jei skaitei trilogiją, tuomet žinai, jog net ir vienos serijos knygą sunku dėti su kitomis, jei kai kurie svarbiausi herojai - mirę. 
  

  Lietuviškai mes turime išverstą trečią trilogijos knygą "A Wild Sheep Chase" (lt: Avies Medžioklė) ir pliusinę knygą "Dance Dance Dance" (lt: Dansu Dansu Dansu). Pirmosios dvi neišverstos greičiausia dėl išparduoto angliško tiražo, mat mums daugumą H.M. knygų vertė iš anglų kalbos (ne visas). Bet kuriuo atveju, nors mano supratimu praradom nemažai, mat pirmose dvejose knygose mums sukuriamas prisirišimas prie herojaus, kuris turi didelę emocinę svarbą pasakotojui trilogijos pabaigoje (Avies Medžioklėje), vis vien galime būti dėkingi už visą krūvą kitų knygų, kurių mums gausiai išvertė ir daugybę kartų perleido skirtingais formatais, vertimais, viršeliais ir t.t.
  Čia apie knygas nepasakosiu, bet pirmų trijų (trilogijos) "apipasakojimus" mielai pateiksiu, drauge su goodreads nuorodomis: "Hear the Wind Sing" (Lt: Bibliofilai); "Pinball, 1973" (Lt: Bibliofilai); "Avies Medžioklė" (Lt: Bibliofilai); "Dansu Dansu Dansu" (Lt: Bibliofilai).
  Tad apibendrinant - Murakamis tikrai neblogas rašytojas, gal ne pats geriausias, bet apie tai negaliu spręsti iš vos keletos knygų, kai jų tiek daug. Tik vienas dalykas tikrai labai, labai siutino - ištisinis "valgiau tą, gaminausi aną, tada tą, tada šitą, vėl valgiau, išgėriau, pamiegojau, bet miegas neėmė, tai pasidariau to ir ano užvalgyt". Dėl to mėgstu jaunimo ir vaikų literatūrą - ten ne toks bukas gumos tempimas.

2013 m. balandžio 16 d., antradienis

Viktorijos Vuds Puikus Puodelis Arbatos

  Pažiūrėjau pirmąją seriją dokumentinio serialo "Victoria Woods Nice Cup of Tea". 59-erių metų moteris, britė, nusprendė papasakoti mums kaip mažas lapelis transformavo pasaulį. Ir buvo begalo įdomu.
  Anglijoje arbata savo egzistenciją pradėjo nuo turtingiausių namų ir tapo ne tik sveiku karštu gėrimu bet kokiam paros laikui, ir bet kokiam sezonui, bet ir priemone bėdoms spręsti. Pirmoji arbata Angliją pasiekė iš Kinijos, iš plantacijų kilusių nuo trijų, iki šiol tebeegzistuojančių arbatos medžių, kurie anot legendos išdygo iš Budos akių vokų, kai jis medituodamas užmigo ir ant savęs supykęs juos nusiplėšė ir numetė ant žemės. Kinijoje arbatą skina moterys, po du ar keturis lapelius nuo šakelės. Tuomet lapeliai džiovinami ir skrudinami, priklausomai nuo to, kokia arbata iš tų lapukų turi gimti. Juodoji arbata - oksidacijos procesą perėję lapeliai ir taip toliau. Beabejo, darbo daug, arbatą iki laivų gabenti toli, o dar toliau ją plukdyti per jūrą, tad nenuostabu, kad britai savo arbatas laikydavo užrakintuose dėžutėse, kad tarnai nesumanytų paragauti.

  Kinai savo arbatos paslaptis labai saugojo, o britai jos labai norėjo ir deja neturėjo ko pasiūlyti, tad mėgino Kiniją infiltruoti. Kai tai nepavyko, atsigręžė į savo koloniją Indijoje ir ten gaminamą narkotiką - opijų. Kinijoje parduotas opijus sumokėdavo už britų arbatą, o nuo opijaus debesyse sklandantys žmonės - negalėjo dirbti. Kinijos imperatorius pamėgino tam užkirsti kelią ir taip prasidėjo, dėl arbatos, opijaus karai, kuriuos kinai pralaimėjo. Britai džiūgavo gavę trupinuką Kinijos, mat tame trupinuke buvo arbatos paslaptis...
  Deja, arbata vis dar buvo brangi, nors prieinama didesnei daliai. Tad vėl gi, britams žūt-būt reikėjo ieškoti kur gi jos užsiauginti, juk jie buvo tokie ištroškę. Galiausia, greičiausiai atsitiktinumo dėka jie pastebėjo jog patys indai prie opijaus patiekia puodelius kažin kokio rudo gėrimo. Ar tai arbata? Keisti dideli medžiai, nuo kurių šakas nugenėdavo raiti ant dramblių, o moterys nuskabydavo lapelius. Keistas aitrus skonis. Bet po dešimtmečio tikrieji arbatgėriai pagaliau tarė - o taip, tai arbata! Vežkim namo! Viskas tuoj pat sumodernizutoa tiek, kiek tik pavyko. Pastatyti šiokie tokie fabrikai, susodintos plantacijos apgenamų medelių, kad nuo jų arbatą būtų galima skabyti taip, kaip Kinijoje. Pigi darbo jėga ir mažesni apribojimai patiekė arbatos puodelį visiems Britanijoje. Ir visi ją tuoj pat pamilo.
  Dabar gi britai teigia, jog nė karo nebūtų laimėję be arbatos. Ką ten, arbata juk malšina alkį, sušildo, nuramina, tinka ir vasarą, ir žiemą, ji pigi, į ją galima dėti cukraus ir pieno, prie jos galima paduoti sausainių ir paplepėti. Ji suveda žmones draugėn, pradžiugina ir pamalonina širdį.
  Ir tai tik pirma šio serialo serija, o jau tiek sužinojau. Tad - rekomenduoju.

2013 m. balandžio 5 d., penktadienis

Kai viskas genda

  Būna gi taip, kad viskas iš eilės ima gesti. Taip nutiko ir man, štai vos prieš savaitę ar dvi. Ir prasidėjo viskas taip lengvai, kad nė dėmesio neatkreipiau.
  Pirmiausia tai Skyrim žudant drakoną staiga supratau, jog mano Dunmer elfas nebeima antros strėlės, o Drakonas štai taip patogiai ore įsitaisęs. Teko jį Užrėkt negyvai ledu, ir tfu tfu – drakonas kvėpavo ugnimi, todėl tas ledas jam kenkė, jei būtų buvęs tas ledu tvoskiantis žvėris, taip lengvai nebūtų viskas užsibaigę. Tuoj po Sielos Įsiurbimo griebiau PC pelę, mat toji prie laptopo, kuri nesiteikė veikti – nusprendė, jog jai gana mano nesąmonių su video žaidimais. 
  Antras dalykas buvo mano PC klaviatūra. Kavos aš nemėgstu. Bet kažkodėl gi užsimaniau ir štai, po pusės puodelio nerangiai tą puodelį nubloškiau tiesiai ant klaviatūros. Bet šioji veikia iki dabar, tik sekančią dieną po incidento kai kuriuos mygtukus teko kumščiu įspausti. 
  Trečias nuotykis buvo baisiausias. Ėmė ir sugedo ekranas. Maitinimo blokas, jei tikėt taisiusiu žmogumi. Pataisė greitai, pažadėjo dataisyti, jei per tris mėnesius suges, bet jo supratimu bent pusę metų neturėčiau matyti problemų. Bet matot, gedimas buvo netaisytas tris dienas. Pirmą gedimo dieną ekranas įsijungė po septynių minučių. Antrą dieną, tad galvojau pamėginsiu vėl, mat internetas PC kur kas patogesnis nei tas, kurį gaunu į laptopą. Antrą dieną įsijungė po beveik valandos. Trečią diena nebeįsijungė visai. Ar žinot, kaip išjungti kompiuterį, kai nėra ekrano? Teisingai. Tad to pasėkoje, ketvirtas gedimas buvo Windows XP užlūžimas. Pataisė ir jį, tas pats žmogus, ačiū jam, veikia puikiai.
  Dar galėčiau pridurti penktą gedimą, kurį brukčiau prieš Operacinės Sistemos gedimą - wi-fi dingimas iš akiračio laptopui. Dvi dienos be jokio susisiekimo su Virtualiu Pasauliu. Juokingiausia, kad nė velnio per tą laiką nepasidariau, mat labiausiai norėjosi sėdėt ir spoksot į erdvę, o kai tik viskas buvo sutaisyta - kibau į darbą, net jei tas darbas - nuo kompiuterio niekaip nepriklauso.
  Ir paskutinis, ŠEŠTAS dalykas - nulūžo mano lempos kaklas. Ji veikia ir taip toliau, bet tabaluojasi ant laidų, tad negaliu jos patogiai įsitaisyti. Kol kas sėdžiu be šviesos, kaip tikras Nosferatas.

Dovanokit už klaidas, vis dar nerandu, kur įkišt tą lietuvių kalbą, kad bent šiek tiek klaidas pasitaisyt padėtų. 

Persikėliau į Wordpress

Blogspot'as yra blogas spottas, tai persikėliau į wordpress: Vakarop