2022 Apibendrinimas

Sunkoki metai buvo, manau ir jūs sutiksit. Pastarieji pora tokie jau, deja. O, kad šie baigėsi - nereiškia, kad tie sunkumai irgi baigsis, tai turbūt neskaudės į 2023 žengti atsargiai, kaip per pašalusį šaligatvį ir viltis. Viltis, kad laimėsim, nugalėsim, pasveiksim, ir judėsim į priekį, pasakodami kokius laikus išgyvenom.

O, kad jau atsarga gėdos nedaro, tai nepadarys ir savęs pamotyvavimas prisimenant, ką per metus nuveikėm. Labai rekomenduoju, vietoj visų tų rezoliucijų, pažadų ir pan, būtent tai ir padaryti: susirašykit, ką nuveikėt šiemet, ir padėkokit sau. Gal tik tiek ir tereikia, kad susprogdintumėme šį bjaurų baisių metų burbulą, a?

Taigi, ką nuveikiau?... Parašiau daug tikrai gerų blogo įrašų:

Metų pradžioje Rusija užpuolė Ukrainą, ko pasėkoje norėjau ir susipažinti ir dar papasakoti tiems, kas nežinojo, apie netolimą Ukrainos istoriją ginantis nuo grubių raudonų rankų: Oranžinė Revoliucija | Euromaidanas

Tada šiek tiek nudžiugino labai, labai seniai žaistas ir mylėtas siaubo MMORPG žaidimas. Tie senieji labai dažnai tiesiog numirdavo ir dabar nuėję į jų puslapius (pvz.: Silkroad Online), turbūt pajusit malware, worms ir panašių kenkėjų smarvę apleistoje interneto erdvėje. Bet, Requiem, dabar žinomas, kaip Requiem: Desiderium Mortis, atsibudo ir nusprendė atsigauti. Žaidimas veikia ir nors atnaujinimai - dar ne daug kur jaučiasi, bet jis jau tikrai žaidžiamas ir ten praleidau jau ne vieną valandą. Be to, galima parsisiųsti tiesiog per Steam. Daugiau paskaityti galite čia: Requiem - Karštinės Sapnai.

Pride / LGBT mėnesiui sukurpiau mažytį įrašą apie video žaidimus, kurie nepasišiukšlino: ką žaisti LGBT mėnesį. (vis dar labai rekomenduoju Tell Me Why)

Truputis istorijos iš Lietuvos: Drakono Ordinas ir Paskendę Kaimai.

Keli geri video žaidimai: Stray ir Scorn.

Vėl nostalgija video žaidimams, panašu jog dabar kas met po tokią apturiu. Pernai buvo Oni, šiemet: Tomb Raider Triptika.

Mažytis nuotykis į Vice City Pizza Kaune.

Spalio linksmybės, per tą mėnesį draugėn sudėjau kelis mažyčius masterpostus apie atitinkamos temos: video žaidimus, serialus, filmus, ir knygas. O, kad jau kažko ir išmokti, tai dar ir istorijos įmečiau: apie ištakas, Džeką Šviestuvą (Jack o' Lantern), bei Lietuviškas Ilges.

Na ir žinoma gi, Gruodis su Drakula, Dracember. Keturi puikūs filmai, du seniausi: Nosferatu ir Dracula, bei du naujausi: Hotel Transylvania 4 ir The Invitation. Drakulos pastebėjimai kituose video žaidimuose, Drakulos fauna ir flora, truputis istorijos apie Halio kometą, ir Vlado Drakulos Taro kortos.

Va taip. Bendrai imant, metai buvo nerealiai produktyvūs, net jei veikla nebuvo ta įprastoji. Džiaugiuosi tuo, ką nuveikiau.

Panda-bandelė

Mano mylimiausias blogas [Pen&Pin] prikepė va tokių vat pandų. Labai smagu po sunkios dienos atsidaryt blogus ir rast kažką gero paskaityt. O dar jei su pandom, tai iš vis!

Gavau Felicia Day "You're Never Weird on the Internet (almost)" audio knygą iš audible. Buvo akcija, buvo proga man atsidėkoti už pagalbą. Turiu mylimą knygą. 

Jau tuoj Elder Scrolls Online - naujų, Scalecaller dėžių sezonas.

Kuroshitsuji ir Pandos

Susipakavo mane į Kauną. Vieniems buvo reikalų, o su kitais planavom pasivalkiot po Laisvę, tada gal į Akrą. Buvo taip šalta, kad į Akrą praktiškai nuskridom. Kas pasirodė buvo visai geras planas, nes užėjom į majus ir... Na, kaip tikri suaugę žmonės, kurie gauna algas, vos danešėm viską kasos aparato.

Tokioj visiškai atsitiktinėj papuošalų parduotuvėj radom Kuroshitsuji laikrodį!

Kitokio skonio Oreo sausainiai: mėtinių, riešutų sviesto ir braškinio sūrio pyrago skonių. Nei vieni neskanūs. Jau priėjus prie kasos aš dar pasižvalgiau ir pamačiau Hario Poterio tematikos pasukų alaus buteliukų, prigriebėm ir to gero. Labai, labai bjaurus daiktas, kaip gazuota karamelė, taip nežmoniškai saldu, jog skonio jokio ir nelieka.

Irn Bru

Draugė gavo du bilietus į Adamsų Šeimynėlės miuziklą ir, kad jau jos vyrui reikėjo dirbti, pasiėmė mane. Tokia tikrai gera diena gavosi, mat ji užvažiavo manęs pasiimti jau gavusi siuntinį su mano naujuoju tabletu, o aš jau turėjau gavęs naują hardą (senasis HDD sulėtėjo iki tokio lygio, kad darbas ir pramogos tapdavo laukimo kupinu erzuliu). Einant iš namų, kaip jau įpratau, patikrinau pašto dėžutę ir ten radau atviruką iš Japonijos, bei Irn-Bru iš Škotijos siuntą, kurio ji pati labai norėjo paragauti, tad tiesiog idealus laikas viskam. Sutvarkėm tą mano mylimą laptopą (vakare dar ir viską persirašiau, na, daugiau ar mažiau viską, mat šiame harde kiek mažiau vietos, tad gavau susitvarkyti savo knygų biblioteką, mat ji užima daugiausia vietos kompiuteryje, apie 80GB), apsipažinau su nauju tabletu, išmaukėm skardinę Irn-Bru kurio skonis, kaip mūsų seno gero Buratino limonado, tik gal skalsesnis, ir patraukėm Kaunan. Dar buvo laiko, tai nusivedė mane į Tado Ivanausko zoologijos muziejų, kur mane kiek pagąsdino briedžių ir bizonų dydžiai. Labai daug labai gražių iškamšų, kaulų, kaukolių, net mamuto gabalai, buvo labai įdomu.

Pačiam teatre toks perdėtai mandagus ir atseit prabangus priėmimas labai linksmino. Tekę būti teatruose svetur, kur viskas kažkaip natūraliau. Tekę būti ir teatruose tokiuose mažuose miestukuose, kaip mano, kur tave pasitinka senyva damutė su skeneriu rankoj ir skubiai visus stumia pro duris. Tad kabinant paltą rūbinėj iš galvos niekaip neišėjo ši daina:

Pats spektaklis ir geras ir vidutiniškas. Istorija tokia pusėtina, smagi, bet pusėtina. Trečiadienė ne itin Trečiadieniška, labiau priminė tikrai paprastą, per daug išlepintą paauglę, kuri klykia ant tėvų, kai negauna ko nori. Pugžlys... Apie šitą nenoriu kalbėti ir tai tikrai ne aktoriaus kaltė. Iš tiesų tai, aktoriai buvo geriausia šio spektaklio dalis. Jie tikrai stengėsi, puikiai atliko tokius vaidmenis, kokius jiems parašė, šoko, kilnojo vienas kitą, net kai matėsi, jog tai - daug pastangų reikalaujantis darbas, bei dainavo. Buvo gerų juokų, buvo nejuokingų juokų, buvo juokų, kurių daug kas nesuprato. Bet bendrai imant tikrai vertinu gerai.

Šalia manęs ten sėdėjo pora vaikų ir savo šnekomis tiesiog atiminėjo iš manęs teatro magiją! Čia, žinoma, aš juokais sakau. Buvo smagu puse ausies girdėti "jie nuleido užuolaidą, kad ten padarytų sekančią sceną" ir "tas krokodilas tai tikrai žmogus, persirengęs krokodilu".