Neseniai iš World of Darkness, Vampire the Masquerade buvo kilęs toks klausimas: kokiam gi klanui priklausytų Vladas Drakula?
Basarab šeima, išsišakojanti į dar dvi – Danesti ir Drakulesti, buvo Tzimisce vampyrų Kraujo Priesaikos tarnais, prisikėlusiaisiais. Nenuostabu, mat Kraujo Tylos (vėliau – Maskarado) taisyklė nebuvo itin paisoma Valachijos ir Transilvanijos regionuose. Čia vampyrai mieliau terorizavo savo vaivadas ir bajorus, versdami juos vykdyti jų įsakymus.
Vladas Drakula užaugo žinodamas apie tų padarų egzistenciją dėl tėvo sandorio su Ravnos klanu, kuriems senasis drakonas Drakul padėjo iš teritorijų pragenėti Anarchus. Tad gal ir nenuostabu, kad jaunajam Drakulai tapus politiniu kaliniu Osmanų Imperijoje, neužilgo ėmė augti jo gan tamsi reputacija. Gudrus ir protingas, jaunuolis nesileido palaužiamas ir pasinaudojo situacija į kurią papuolė. Galų gale juk dabar po ranka turėjo gan plačius informacijos išteklius, kaip gi nepasinaudoti proga išmokti kalbų, karo meno ir, žinoma, okultinių paslapčių? Rytų regiono žinios jam atskleidė tiesas apie kitus galimus vampyrų klanus, ko pasėkoje Vladas Drakula pastebėjo tas diduomenę, kaip lėles valdančias virvutes...
Taip apsišarvavusį žiniomis, po jo tėvo nužudymo, Sultonas vaikiną paleido į pasaulį. Gan džiugiai jis stebėjo, ką gi jaunuolis darys, bet jeigu tikėjosi, kad iš nuotolio jį seksis suvaldyti bent kiek geriau, nei buvo galima esant šalia – gan greitai gavo nusivilti. Vladui pavyko atsiimti Tirgovištę, tada Valachijos sostinę, bet supratęs, kad atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, tarp dviejų gan piktai nusiteikusių galių, pasiskubino pasitraukti iš jų akiračio ir iškeliavo ieškoti sąjungininkų bei daugiau žinių. Viena labiausiai reikalingų išgvildenti temų buvo Valachijos vampyrai, Tzimisce. Bet kuo daugiau informacijos apie juos rado, tuo labiau jo širdį kaustė siaubas. Iki princui beliko vienintelė išeitis: pažiūrėti baimei į akis.
Taip tad Vladas Drakula ėmė kurpti galią. Tokią, kokios užtektų mesti vampyrams iššūkį. Norėdamas juos iškrapštyti iš slėptuvių, kad ir po vieną, jis degino kaimus ir smeigė žmones bei lavonus ant kuolų, taip kurdamas tuos šiurpiai pagarsėjusius kūnų miškus. Jau ir taip gąsdinantis vyriškio įniršis dar padidėjo, kai išgirdo, jog vampyru buvo paverstas Dan III. Drakula nukreipė savo armiją Danesti šeimos link, pasiryžęs perverti jų šerdį. Įvaręs Dievo baimę į Dan žmonių sielas, Vladas pasiekė savo pusbrolį, pasmeigė jį (kas vampyrus paralyžiuoja), ir išsigabeno į Poenari pilį. Čia gėrė jo kraują ir dalinosi juo su artimiausiais savo kariais.
Tuo tarpu vampyrams beliko sušaukti posėdį ir aptarti šią labai išaugusią Drakulos problemėlę. Išeitys tebuvo dvi: jį pribaigti arba paversti vampyru. Čia istorija lyg ir turėtų baigtis, mat jau žinome, kad Vladas tampa Tzimisce klano vampyru, tačiau...
Pirmiausia vampyrai mėgino paversti jį gūliu, prisikėlusiuoju, per Kraujo Priesaiką. Bet Vladas Drakula, kaip paaiškėjo, tam turėjo imunitetą (gal būt dėl jau ragauto vampyrų kraujo, nežinau). Čia jis ir vėl pasinaudojo situacija ir iš savo netikrų valdovų išpešęs viską, ką galėjo, nusimetė trapius priesaikos pančius. Suradęs ir pagrobęs dar du Tzimisce klano narius, vieną jų privertė jį paversti vampyru ir taip tapo 6 kartos Kindred (na, vampyru). Tačiau, ir vėl, to jam nepakako, kai žinojo, jog gali gauti daugiau. Tad užpuolęs jis išsausino savo kūrėją Diablerize veiksmu, kuris yra itin didelis, jei ne didžiausias po Maskarado sulaužymo tabu Vampyrų Visuomenėje. Bet šis veiksmas pakylėjo Drakulą laipteliu aukščiau, į 5 kartą, ir jis gavo džiaugtis amžinybe, kaip vienas šiurpiausiai pagarsėjusių vampyrų.
Jam ne itin rūpėjo visa ta vampyrų politika, tad pažaidęs su Sabbat ir Camarilla ir užsiundęs juos vienus ant kitų, jis, kiek yra žinoma, leido ir gal būt tebeleidžia laiką gilindamas savo okultines žinias.
Toks labai Tremere būdas tapti Tzimisce. Palieku jus su platesniu vaizdo įrašu apie visą šią istoriją:
.JPG)
