The Wolf Among Us 2 Serija: Fables TellTale Games Žanras: Nuotykių žaidimas, Interaktyvus filmas
Po 3 metų nuo paskutinio nuostabaus pirmojo The Wolf Among Us žaidimo sezono skyriaus, mes pagaliau galime pradėti laukti antrojo! Gal būt pirmą skyrių pamatysime jau 2018-aisiais. Negaliu patikėti, nes tikrai nebesitikėjau. Yra komiksai, kuriuose istorija pasakojama toliau, bet niekad neprisiruošiau jų paskaityti. Tačiau jau vien dėl paties fakto, jog tokie yra, maniau daugiau nebus! Be galo džiaugiuosi, jog klydau.
Neone paskendęs noir tipo detektyvas pasaulyje, kuriame žmonės vadinami "mundanes" (paprastaisiais), mat šio pasaulio, šalies, miesto širdyje gyvena "fables", pasakų veikėjai. Tie tikri, tamsūs, baisūs, likimo mėtyti ir vėtyti. Jų daug, ir jie iš gan skirtingų pasakų, kas tvarkos palaikymą daro gan sudėtingu darbu. Princai ir princesės turi išmokti dirbti, parduotuvėse, baruose. Į žmones nepanašios būtybės privalo pirkti kerus, kurie juos padarytu panašius į žmones, kitaip yra išvežami į Fermą, kur jų niekas nematys, ir kur gyvena padarai, kurių nepavyko paversti žmonėmis, ar dėl dydžio, ar dėl sąmonės stokos... Niekas ten nenori, ten - baisu. Kiti puola net į prostituciją, nebežinodami ko kito griebtis. Narkotikai, alkoholis, ir prakeikti gyvenimai - jų dažna kasdienybė. Čia - ne Disnėjaus pasaulis.
Na gerai, sunkokas porą savaičių aš čia apturėjau. Visokios smulkmenos vis kibo. Tarkim, sugedo virdulys. Pasitaisiau, bet per tą valandą, kol ieškojau, kas galėtų būti blogai - nerimavau. Ir miegas baisiai neėmė, o užmigęs vis pabusdavau. Bet, negaliu teigti, jog viskas buvo tik blogai.
Išėjo pora gerų treilerių / tyzerių. [Death Note], daromas Netflix'o: nors Light vaidinantis aktorius neatrodo išmanantis savo darbą, bet bendrai imant, drįstu turėti vilties. Ryuuk atrodo labai neprastai, ir skamba net labai gerai. Ir [Full Metal Alchemist] treileris, labai gražus, viliuosi irgi, kad bus geras filmas.
Netflix'as pagaliau išleido ir [Castlevania], ir jau senokai. Pažiūrėjau du syk per vieną naktį, nes 4 serijos trunka mažiau dviejų valandų. Iki galo nesu sužaidęs nei vieno žaidimo, nors bandžiau ne vieną. Tie seni, 2D Side-Scrolleriai - košmaras. Labai gražūs, ir kiekvienas vaikas juos pereitų, bet aš net pirmo boso neįveikiau. Steam turiu kitus du, naujesnius, tuos kadanors damušiu. Tad, kaip žmogus nežaidęs žaidimų, pasakysiu, jog animacinis serialas - labai geras, lengvai suprantamas, ir gražiai nupieštas.
Tada dar CD Projekt Red išleido šiek tiek naujienų apie [Cyberpunk 2077], klases, kuriomis bus galima žaisti, tokias kaip rokeriai, žurnalistai. Žinot, chebra, man jau neberūpi, tik išleiskit, jei galit, dar prieš 2077 metus, okay? Nes, kai sakot, kad bus "groundbreaking" jau penkis metus, tai man skamba, kaip močiutės "čia naujutėliai batai, niekada nenešioti", kuriems jau 25 metai, ir faktas, kad jie nenešioti - nieko nebereiškia, kaip ir jos vis pabrėžiama kaina. Tiesiog šiandien jau galima gauti pigiau, ir geresnių. Žiūrėkit, kad jums nebūtų taip pat: išleisit savo "groundbreaking", o visi aplink jau turės geresnius...
Dar geresnė naujiena buvo [The Wolf Among Us 2] pristatymas. Tą žaidimą žaidžiau iš naujo, ir iš naujo, ir iš naujo. Niūriomis dienomis įsijungdavau intro ekraną, ir tiesiog leisdavau tai muzikai groti, ir būti mano background sound'u. Neoninės šviesos, cigarečių dūmų debesys, puiki muzika, nuostabi istorija, fantastiški herojai, ko daugiau gali reikėti? Telltale žaidimai - turbūt mano mėgiamiausi.
Vakar dar gi apsitvarkiau savo kampą, vis bandau viską susidėlioti efektyviau, sklandesniam darbui. Deja, pavyko pusėtinai, mat kol neužbaigsiu viso šito persidėliojimo, tol tas efektingumas atrodys, kaip chaosas. Kada nors, kaip nors.
Šiaip jau žaidimus, kaip ir knygas, muziką, filmus - mėgstu visokius. Pagal žanrą retai kada renkuos, nebent labai jau nuotaika kažkam konkrečiam. Bet štai telltale žaidimą sužaidžiau pirmą kartą. Nežinau, kaip jis klasifikuojasi, bet labai patiko. Lyg visual novel, bet daug veiksmo?...
Į akiratį pakliuvo daug nuorodų ir paveikslėlių iš žaidimo. Bet aš štai sėdėjau, žiūrėjau, ir nepatiko man vis tas stilius ir nors tu ką. Manau daug kas taip daro, ir manau jog tai - pasiutusiai blogas dalykas. Kiek daug gerų komiksų, žaidimų, ar net knygų galima pražiopsoti vien dėl pasirinkto meninio stiliaus. Tad, kad jau klaidos nepadariau, ir su šiuo žaidimu apsipažinau, kad ir vėliau, dabar apie jį ir papasakosiu.
Žaidimas vadinasi "The Wolf Among Us" - Vilkas Tarp Mūsų. Vos įsijungiau, iš kart pagalvojau apie visus tuos 90-ųjų filmus apie gatvės-gaujų-mafijos filmus, su ryškiomis neono iškabomis, naktimis pilnomis cigarečių dūmų, ir tuo blogu vyruku, kuris tampa herojumi. Per daug nesuklydau. Tik čia, tas vyrukas kur minėjau, yra pats tas Didelis Blogas Vilkas. The Big Bad Wolf. Šiame pasaulyje, naudodamiesi kerais, gyvena žmonės vadinami "Fables", pasakų veikėjai. Ir Bigbis (Bigby, kai taria skamba tiesiog kaip Big B - Big Bad, spėju tad vardas jo pase - Wolf - Vilkas) yra šio miesto šerifas. Šerifas kurio ne itin mėgsta, ne itin norima matyti, jam padėti, ar apskritai - susitikti.
Viskas prasideda Bigbiui keliaujant namo. Jis gyvena mažiausiame butelyje komplekse, kaimynystėje su Gražuole ir Pabaisa. Gražuolė gi smunka iš namų vidury nakties ir ima prašyti nieko nepasakoti jos sutuoktiniui - Pabaisai. Čia ir gauname pasirinkimą, viena iš daugybės: pasakysime? Pažadėsime nesakyti? Pastovėsime ir patylėsime kaip stuobriai?
Kalbos tonas ir atsakymai nulemia herojų bendravimą. Vieni gi labiau atsivers jei su jais stengsitės elgtis gražiau, kiti kalbės tik prispausti prie sienos, tiesiogine prasme. Neklaba tik mirusieji. Tad išėjęs iš namų ir radęs ant laiptų pamestą merginos už pinigus galvą, Bigbis imasi ieškoti atsakymų. Kerų apipintame jo mieste juos rasti gali būti net labai sunku. Ypač, kai esi pagarsėjęs savo vardu, kaip Didelis Blogas Vilkas.
Didžioji žaidimo dalis žinoma yra pasakojimas. Skaityti kažko ten tikrai nereikia, tik kartais sustabdyti žaidimą ir pasiskaityti savo pačių galimus atsakymus (yra laikmatis, nespėjus - žaidimas parinks atsitiktinį atsakymą), viskas pasakojama, niekur nesiplėtojama, iš tuščio į kiaurą nepilstoma, duodama tik tai ko reikia, kiek reikia. Už dialogo ribų galima apžiūrinėti daiktus, kai kuriuos net pasiimti su savimi (tokių nėra itin daug). Kartais, laikant rankoje reikiamą daiktą, galima gauti kitokią opciją apžiūrai. Aš jų labai daug praleidau, bet tai nesutrukdė man atskleisti melą ir sujungti įkalčių galus. Priešingai nei point-and-click žaidimuose, čia nereikės rasti kibiro, sujungti jo su šluota, aprišti jų virve ir rasti tinkamą atramą viso to užmetimui ant kokio nors stogo. Kaip ir sakiau, jokių bereikalingų dalykų čia nėra.
Esama ir veiksmo, kuris man patiko bene labiausia. Nors istorija nuostabi, aš tikrai labai mėgstu tą visą "GREIT SPAUSK MYGTUKĄ, KITAIP...", visuose žaidimuose. Tad, nors šiaip jau stengiausi būti toks nei geras vyrukas, nei blogas vilkas, kartais mieliau pasirinkdavau ką nors išprovokuoti kovai, išskirti besipešančius, ar panašiai. Žaidimas visada įspės ar tai turėjo kokių nors pasekmių. Tarkim, kartą pasielgę per grubiai su kokiu nors herojumi, sekantį kartą pakliuvę į bėdą iš jo pagalbos galite ir nesulaukti. Ko pasėkoje žiūrėk jau koks nors pikčiurna ir nusimetė Apžavus, ir jau taikos ragą, veidrodžio šukę, ar kirvį suvaryt į Bigbio šonkaulius.
Žaidimas nėra skirtas vaikams. Kalba - grubi, nuogybių netrūksta, ir kraujas liejasi laisvai.
