Dracember 2023 | žaidimas | Wallachia: Reign of Dracula

Ką po septyniais pragarais aš čia žaidžiau? Wallachia: Reign of Dracula buvo siaubingas. Atsiimu visus negerus žodžius apie Vlad Voievod Dracula žaidimą.

Jauna bajorų dukra medžiojo miške, kur susidūrė su, na, draugišku vilku, bandančiu pavogti jos sumedžiotą žvėrelį. Įkalbėjusi vilką grąžinti grobį, mergina nuskuba namo pasipasakoti, bet randa juos – smilkstančius, tėvus – nužudytus, o jaunėlį brolį – pagrobtą. Čia ji sutinka seną vyrą vardu Christian Rosenkreutz ir šis jai paaiškina padėtį: visa tai padarė Drakula, nukentėjo ne ji viena, nes vaivada tiesiog šitaip šėlsta. Ir taip tad, abudu iškeliauja į Osmanų Imperiją, kur susimeta su Sultonu Mehmedu. Nu nes, mano visos šalies priešas, kuris yra mano priešo priešas, man kažkaip vis tiek draugas?...

Merė Sju*, kurios vardo jau tikrai nebepamenu, atsikalbinėja ir piktžodžiauja visiems, net ir Sultonui, kuris tuo metu laikė bene pusę pasaulio savo gniaužtuose ir kažkaip niekas jai už tai nenukerta galvos. Ką ten, gavusi pagalbos, mergina iškeliauja kovoti prieš Drakulos tamsos armiją, milžiniškas karo mašinas, jo demoniškus karius ir net savo nebeatpažįstamai pasikeitusį brolį.

Dar tokio įkyraus ir erzinančio veikėjo žaisti neteko. Ir tai nepaisant to, jog visiškai nėra jokio veikėjų parašymo ar jų vystymo, tik va tas toks standartinis štampukas ir pirmyn. Manau žaidimo rašymo kokybę labai gerai nusako faktas, kad senukas vardu Christian Rosenkreutz** niekaip nieko neįtakoja, ir jei gerai pamenu, tai net nėra paminima kodėl ši figūra galėtų būti svarbi.

Mechanikos – ne pačios geriausios. Labai rekomenduoju iš kart eiti į nustatymus ir susidėlioti klavišus taip, kad galėtumėte pilnai veikti abiem rankom, nes žaidimo veiksmas – gan greitas ir pilnas šiokio tokio taiklumo reikalaujančių manevrų (tiek, kiek to taiklumo gali reikėti platformeryje). Jei ignoruosime istoriją ar jos akis draskančią stoką, žaidėsi smagiai, nors ir užtruko priprasti šaudyti ir šokinėti keliomis kryptimis iš karto.

Bendrai imant, žaidimas gan trumpas, kas gal ir gerai. Prastai parašytas tiek iš istorinės, tiek iš grožinės pusės. Ir tiesiog nebuvo tiek smagus žaisti, kad būtų vertas ant jo išleistų pinigų.

*Mary Sue: veikėjo archetipas, dažniausiai vaizduojamas, kaip pernelyg viskam gabi moteris, kuri tiesiog užmerktom akim gali padaryti viską ir bet ką, be jokių ydų ar silpnybių.

**Christian Rosenkreutz: okultinė ir galimai fiktyvi persona, kurią, pavyzdžiui, sulyginti galėčiau su geriau žinomu, bet tokį patį statusą turinčiu asmeniu - Žana d‘Ark. Tai okultinėmis istorijomis apipinta asmenybė, pasiekusi žinomumą per atsidavimą religijai, tam tikrą tikėjimo reformavimą (kartais net pasukant ordino, brolijos, sektos, ar net kulto linkme), kurių istorija pateikiama su jų galimomis reinkarnacijomis. C.R. pavyzdžiui, laikomas Lozoriaus reinkarnacija. Tad toks, vos ne, vyras kurį iš mirties prikėlė dievas ir vyras kurį iš mirties prikėlė velnias.

Dracember 2023 | Filmas | Dracula: The Dark Prince (2013)

Šitą DVD turiu jau labai seniai ir visada maniau, kad nėra man ko jo judinti, gi matytas filmas. Ir tik dabar supratau, kad ne, tiesiog pavadinimas panašus. Filmo „Dracula: The Dark Prince“ (2013), su labai patraukliu Luke Roberts Drakulos vaidmenyje, dar nebuvau matęs. Na, o kada gi geresnis laikas, jei ne dabar pat?

Kai Princas Drakula išvykdavo į kovą prieš Osmanų Imperiją, šalį valdyti palikdavo savo mylimai žmonai, Elizabetai. Bet šį lemtingą kartą jis buvo išduotas. Princas grįžo namo ir rado mylimąją nužudytą. Apakintas širdgėlos ir neapykantos, prisiekė kovoti prieš Dievą, kuris neapsaugojo jo žmonos, taip, kaip kovojo už jį. Išžudė visus tuos, kuriuos laikė atsakingais ir įkalino savo riterius, kurie turėjo saugoti savo princesę.

Drakula laikėsi savo priesaikos ir net praėjus šimtmečiams ieškojo būdų, kaip stoti prieš Dievo valią. Sužinojęs apie legendinį Pirmąjį ginklą, Dievo Rūstybės įrankį, jis išsiuntė savo nuožmiausių karių būrį jį jam parnešti. Vampyrų medžiotojų būrėlio rankose šis išsprūdo prakeiktiesiems iš letenų, tad Princui jo kariai pargabeno tik vežimą šviežio kraujo. Tarp jų buvo ir viena iš sugautų medžiotojų, jauna moteris, be galo panaši į jų velionę princesę... Tai pastebėjęs Princo mirusioje širdyje įsižiebia viltis, kad mergina jį ir vėl pamils, kaip aname gyvenime. Tik, kad jaunosios moters draugai jau pakeliui jos gelbėti. Nori nenori, jiems teks susiremti...

Labai keistas ir unikalus tos senos geros Drakulos istorijos perpasakojimas. Bendros istorijos pateiktas tik skeletas, pagrindai: Drakula, prakeiktas ir nemirtingas, mirusi jo meilė ir galima jos reinkarnacija, vampyrų medžiotojai, Kainas ir Abelis. Bet visa kita... Pilis – pilna gyvybės, tiek gyvųjų, tiek ir vampyrų. Ji – paslėpta nuo žmonių akių. Medžiotojai, nors ir daug senesniais laikais, nei Bram Stoker knyga, akivaizdžiai turi sąsajų su tais veikėjais, tarsi buvo ruošta vieta ir tęsiniui. Keli vos ne Christopher Lee Drakulos aspektai. Blogiausia filmo dalis buvo absoliučiai siaubingai įterpti foniniai vaizdai, nes toli gražu ne visi jie buvo tiesiog nufilmuoti laukai. Vienoj vietoj priešais kalną stūkso krūmas, o tarp to krūmo šakelių – kalno nėra. Bet dėl aštrialiežuvio Drakulos aš dar ne tokį mėšlą pažiūrėčiau.

Dracember 2023 | Vladas Drakula Vampyrų Maskarade

Neseniai iš World of Darkness, Vampire the Masquerade buvo kilęs toks klausimas: kokiam gi klanui priklausytų Vladas Drakula?

Basarab šeima, išsišakojanti į dar dvi – Danesti ir Drakulesti, buvo Tzimisce vampyrų Kraujo Priesaikos tarnais, prisikėlusiaisiais. Nenuostabu, mat Kraujo Tylos (vėliau – Maskarado) taisyklė nebuvo itin paisoma Valachijos ir Transilvanijos regionuose. Čia vampyrai mieliau terorizavo savo vaivadas ir bajorus, versdami juos vykdyti jų įsakymus.

Vladas Drakula užaugo žinodamas apie tų padarų egzistenciją dėl tėvo sandorio su Ravnos klanu, kuriems senasis drakonas Drakul padėjo iš teritorijų pragenėti Anarchus. Tad gal ir nenuostabu, kad jaunajam Drakulai tapus politiniu kaliniu Osmanų Imperijoje, neužilgo ėmė augti jo gan tamsi reputacija. Gudrus ir protingas, jaunuolis nesileido palaužiamas ir pasinaudojo situacija į kurią papuolė. Galų gale juk dabar po ranka turėjo gan plačius informacijos išteklius, kaip gi nepasinaudoti proga išmokti kalbų, karo meno ir, žinoma, okultinių paslapčių? Rytų regiono žinios jam atskleidė tiesas apie kitus galimus vampyrų klanus, ko pasėkoje Vladas Drakula pastebėjo tas diduomenę, kaip lėles valdančias virvutes...

Taip apsišarvavusį žiniomis, po jo tėvo nužudymo, Sultonas vaikiną paleido į pasaulį. Gan džiugiai jis stebėjo, ką gi jaunuolis darys, bet jeigu tikėjosi, kad iš nuotolio jį seksis suvaldyti bent kiek geriau, nei buvo galima esant šalia – gan greitai gavo nusivilti. Vladui pavyko atsiimti Tirgovištę, tada Valachijos sostinę, bet supratęs, kad atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, tarp dviejų gan piktai nusiteikusių galių, pasiskubino pasitraukti iš jų akiračio ir iškeliavo ieškoti sąjungininkų bei daugiau žinių. Viena labiausiai reikalingų išgvildenti temų buvo Valachijos vampyrai, Tzimisce. Bet kuo daugiau informacijos apie juos rado, tuo labiau jo širdį kaustė siaubas. Iki princui beliko vienintelė išeitis: pažiūrėti baimei į akis.

Taip tad Vladas Drakula ėmė kurpti galią. Tokią, kokios užtektų mesti vampyrams iššūkį. Norėdamas juos iškrapštyti iš slėptuvių, kad ir po vieną, jis degino kaimus ir smeigė žmones bei lavonus ant kuolų, taip kurdamas tuos šiurpiai pagarsėjusius kūnų miškus. Jau ir taip gąsdinantis vyriškio įniršis dar padidėjo, kai išgirdo, jog vampyru buvo paverstas Dan III. Drakula nukreipė savo armiją Danesti šeimos link, pasiryžęs perverti jų šerdį. Įvaręs Dievo baimę į Dan žmonių sielas, Vladas pasiekė savo pusbrolį, pasmeigė jį (kas vampyrus paralyžiuoja), ir išsigabeno į Poenari pilį. Čia gėrė jo kraują ir dalinosi juo su artimiausiais savo kariais.

Tuo tarpu vampyrams beliko sušaukti posėdį ir aptarti šią labai išaugusią Drakulos problemėlę. Išeitys tebuvo dvi: jį pribaigti arba paversti vampyru. Čia istorija lyg ir turėtų baigtis, mat jau žinome, kad Vladas tampa Tzimisce klano vampyru, tačiau...

Pirmiausia vampyrai mėgino paversti jį gūliu, prisikėlusiuoju, per Kraujo Priesaiką. Bet Vladas Drakula, kaip paaiškėjo, tam turėjo imunitetą (gal būt dėl jau ragauto vampyrų kraujo, nežinau). Čia jis ir vėl pasinaudojo situacija ir iš savo netikrų valdovų išpešęs viską, ką galėjo, nusimetė trapius priesaikos pančius. Suradęs ir pagrobęs dar du Tzimisce klano narius, vieną jų privertė jį paversti vampyru ir taip tapo 6 kartos Kindred (na, vampyru). Tačiau, ir vėl, to jam nepakako, kai žinojo, jog gali gauti daugiau. Tad užpuolęs jis išsausino savo kūrėją Diablerize veiksmu, kuris yra itin didelis, jei ne didžiausias po Maskarado sulaužymo tabu Vampyrų Visuomenėje. Bet šis veiksmas pakylėjo Drakulą laipteliu aukščiau, į 5 kartą, ir jis gavo džiaugtis amžinybe, kaip vienas šiurpiausiai pagarsėjusių vampyrų.

Jam ne itin rūpėjo visa ta vampyrų politika, tad pažaidęs su Sabbat ir Camarilla ir užsiundęs juos vienus ant kitų, jis, kiek yra žinoma, leido ir gal būt tebeleidžia laiką gilindamas savo okultines žinias.

Toks labai Tremere būdas tapti Tzimisce. Palieku jus su platesniu vaizdo įrašu apie visą šią istoriją:

Dracember | Drakulos Teminis Parkas

2001-ais, Transilvanijos širdis, Vlado Drakulos gimtasis miestas Sigišoara, pabudusi išvydo kraujo-raudonumo dažais varvantį reklaminį stendą šalia senų ąžuolų lauko, pranešantį apie planus čia įrengti Drakulos teminį parką. Stendą papildė 32 lapų brošiūra, detaliai nupasakojanti planus: viduramžišką pilį su alchemijos laboratorija, kankinimų kambariu ir vampyrų urvu. Tarptautinį Vampyrologijos Institutą šalia, ką jie vadino, Drakulos ežero. T.y. iškasto tvenkinio su restoranu viduryje. Seną bokštą ir turbūt dar daug kitų dalykų, įvairių turistinių atrakcijų, kurios ekonomikai atneštų pinigų, o vietiniams – darbo vietų, taip išnaudojant Drakulos mitą ir prakeiksmą, kuriuo naudojasi jau ne viena, nieko su Drakula bendro neturinti šalis.

Bet, kad ir kiek žmonių norėjo pasinaudoti šia puikia proga, panašu, kad daugiau įtakingų vardų viso to tiesiog nenorėjo. Tarp prieštaraujančių buvo ir Princas Čarlzas, pasinaudojęs proga pasisakyti prieš miškų ir medžių niokojimą. Taip tad planai pasistūmėjo į Šiaurę nuo Bukarešto oro uosto, į Snagovą. Bet nepaisant to, viskas aptilo ir galiausiai visiškai kažkur prapuolė.

Iki 2015, kai Rumunijos turizmo administracija vėl ėmė baksnoti valdžią antram pasibandymui, šį kartą pervadinę projektą Tepes Park (Smeigiko Parku). Jie teigė, kad laikai pasikeitė, žmonės irgi, tad Rumunija, pagaliau, galėtų pasinaudoti tuo visame pasaulyje žinomu mitu, kurį įkvėpė jų Princas-karvedys, ir taip pritraukti daugiau turistų į kurortines savo gražios šalies vietas. Naujas bandymas atrodė daugiau žadantis, deja ir jis – dingo.

Anot Vikipedijos, Drakulos temos parkai uždrausti pradėti (būti siūlomi, veikti, t.t.) nuo 2007 iki 2026, mat Rumunijos valdžia mano, kad Drakulos turizmas (kuriuo to pasėkoje naudojasi kitos šalys) kuria jų šaliai netikrą įvaizdį, mat prie vardo prisegtas išgalvotas veikėjas. 

Mano du centai: iš dalies, suprantu. Bet, iš kitos pusės, nesuprantu, kodėl ir tuo nepasinaudoti? Atvyktų žmonės apie Grafą Drakulą paspangt, gautų plastikines iltis ir istorijos pamokų apie šią Europos raidai labai svarbią istorinę figūrą. Vietiniai turėtų darbo, turistai atvežtų pinigų, kurie liktų ekonomikoje. Nes, dabar gi, Drakulos pilna visur, o turizmą į Rumuniją, po su Drakula susijusias vietas, organizuoja kitos šalys. Kitų šalių gidai, kitų šalių transportai. O juk galėtų vietiniai ne tik atsiimti savo karvedį-princą, bet pasiimti ir grafą Drakulą ir dar apie Bram Stoker pakalbėti, kaip jis pats ten nė kojos įkėlęs nebuvo. Manau ir pats princas Drakula, kovojęs už savo šalies gerovę šarvuose, neprieštarautų palaikyti jos ekonominę gerovę juodai-raudoname apsiauste. Bet, spręsti, žinoma, vietiniams. 

Dracember | Filmas | Dark Prince: The True Story of Dracula

Dark Prince: The True Story of Dracula yra vienas tų retesnių istorinių filmų apie Vladą Drakulą. Žmogų, kurio įkvėptos legendos pranoko tiek laiką, tiek ir jo paties asmenį. Čia jis vaidinamas Rudolf Martin, kurį gal būt žinote iš Buffy the Vampire Slayer, kur jis vaidino, na, irgi Drakulą. Ir nors filme tikrai yra labai maloniai teisingų istorinių trupinukų, didesnė jo dalis, žinoma, pakoreguota siužeto vardan.

Istorija sukasi apie Vladą Drakulą, jo gyvenimą nuo vaikystės namuose, tęsiant į Osmanų Imperiją, kurioje su jaunėliu broliu Radu buvo laikomi politiniais kaliniais, iki pat grįžimo į Rumuniją (taip vadina filme). Čia, su Vengrijos Karaliaus pagalba jis atsiėmė savo tėvo sostą ir greit suprato, kad tai buvo lengviausia viso laukiančio darbo dalis. Mat princas atsidūrė tarp trijų skirtingų frakcijų, reikalaujančių, kad jis darytų, kaip jie liepia: nenuilstančios Osmanų Imperijos, godžių bajorų, bei šlykščius žaidimus žaidžiančios Ortodoksų bažnyčios. Paklusk vieniems, kiti tuoj pat prakeiks, nužudys, ir pakeis tave nauju princu, tokiu, kurį bus lengviau suvaldyti. Tad, supratęs, kad nelabai turi ką prarasti, Vladas Drakula imasi mirtino šokio tarp spąstų ir intrigų, tamsiems kabalo nasrams pamažėle užsivėrinėjant apie jį, garsinant likimu baisesniu ir už mirtį. 

Labai neblogas ir tikrai įdomus filmas, pilnas cituoti vertų eilučių. Gan tvirtas naujas bandymas įsivaizduoti vyriškį, kuris galėjo įkvėpti Bram Stoker. Blogiausia viso filmo dalis, sakyčiau, buvo visi tie meniniai kadrai. Labai daug rankų. Rankos viena kitos siekia, rankos susiliečia, rankos susikabina, rankos perduoda ar ima žiedus. Galėjau išgyventi ir be to. Na, o, kas liečia istorines tiesas, tai čia jų nei daugiau, nei mažiau, nei Dracula Untold filme, tai spręskit patys. Yra viena kita visiškai tiksli detalė. Bet dauguma jų – tiesiog atpasakoja, kartais ir ne visada tiksliai, vėl gi, vardan siužeto, įvairius anekdotus ar apytikslius įvykius. Nepamirškim ir antgamtinio faktoriaus, kur nuo pat filmo pradžios mums stumiamas naratyvas, kad „šitas, tas gi, Drakula, keistas buvo nuo pirmų savo gyvenimo minučių“, tai jei žiūrėsit, nusiteikit žiūrėti vaidybinį filmą, ne dokumentiką. Turėtų sueiti. Tik nepamirškit, kad senas ir mažoko biudžeto, tai... Na.

dracember | video žaidimas | Vlad Voievod Dracula Episode 1, Manhunt

Šiemet kažkaip radau visai nemažai naujų Drakulos žaidimų. Ar jie tikrai nauji, ar tiesiog pražiopsoti, žinoma, niekada nesužinosime, nes as - neprisipažinsiu.

Pirmasis, kurį noriu trumpai aptarti vadinasi „Vlad Voievod Dracula: Episode 1, Manhunt“. Žaidimas prasideda teksto siena, siaubingai nebūtina ir... na, švelniai tariant nelabai tikslia. Paprastai tokius istorijos perrašymus pateikia su kokiu nors įspėjimu, kad ei, čia fikcija arba su fikcija. Gal įspėjimą praleidau, nežinau, bet, kad ir kaip ten bebūtų, teksto tikrai per daug ir jei jau einam grožinės literatūros keliu - buvo galima perrašyti ne taip sausai. Tikiuosi, niekas iš jūsų video žaidimų istorijai mokytis nenaudojat. Nenaudokit jai ir manęs, aš irgi toli ne viską...

Primas žaidimo lygis prasideda trumpučiu įvadu, parodant kelis ksirtingus veikėjus, jų sugebėjimus, ginklus. Ne pats geriausias perteikimas, nes kelis dalykus išmokau vis tiek tik jau gerokai pražaidęs, bet nepaisant to: žaidėsi gerai. Mechanika - senų gerų platformerių, kur pikseliais galima apsiskaičiuoti kur šokti, kaip išvengti, kur durti. Pikseliuotas kraujas, skraidantys durklai, krentančios platformos ir galimybė žaisti pačiu Princu Drakula, ko gi daugiau gali reikėti?

Žaidimas suskirstytas į keturis lygius, o jie - į dar mažesnius, tarkime, paragrafus. Mirę paragrafę - pradėsite lygį (ne lygius) iš naujo. Negalioja tik pasiekus bosą, jie - patys sau skyriai ir lygiai, mirę ten pradėsite ten nuo įėjimo pas juos iki išjungsite žaidimą - va tada tai teks visą lygį peržaisti. Patys bosai nėra sunkūs, tereikia išmokti jų judėjimą ir prisitaikius prie ritmo - teisingai ir laiku pabadyti. Tik tiek, kad labai ilgai užtrunka, nes gyvybės jie turi kur kas daugiau, nei žaidėjas.

Bendrai imant, jei neieškot istorijos pamokų, ar iš vis nenorit skaityt tiek daug teksto, žaidimas tikrai vertas pažaisti. Labai gerai einasi su audio knygomis, nes tekstas tik lygių pradžioje ir pačiame viso skyriaus gale, tai nesunku susistabdyti, perskaityti ir vėl valandžiukę tik klausytis, nes smegenys tiesiog niekuo daugiau neužimti. 

Gruodis su Drakula | Dracember 2023

Treti metai Dracember (Drak-sem-ber). Jums gal dar pirmieji, tad leiskit man vėl papasakoti, kas, kaip, ir kodėl čia tas Drakulos Gruodis.

Gruodis man visada buvo labai įtemptas ir nepanašu, kad kada palengvės. Gimtadieniai, šventės, o dabar dar ir in memoriam metinės. Bėk, daryt, ruošk, tvarkyk, iki ateina mano paties gimtadienis (Gruodžio 14 d.) – švęsti jau tikrai nebesinori, nei jėgų, nei laiko. (bet jei norit man nupirkti kavos, neatsisakysiu: ko-fi)

Tuo tarpu Drakula visada buvo puikus atsipalaidavimo šaltinis. Nes, arba istorija sena, gera, pažystama, arba nauja, su senais aspektais (pvz.: žinomais veikėjais). Padeda ir tai, kad vampyrai ir visokia ten gotika – visada buvo mylima estetika. Smagu ir iš mėgėjo istoriko pusės, nes galima susieti Grafą Drakulą su istorine figūra tuo pačiu vardu. Toks bendrai geras kratinys iš daug pliusų.

Vienais metais, nebepamenu kuriais, sėdėjau sau prie Kūčių stalo, jau nusivaręs, be jokio šventinio vaibo, nes šeimos susirinkimai man energijos tikrai neprideda ir šovė galvon tokia keista mintis: na, bet visgi, šventė. Minėtina diena, kuri reikšmės ir svorio turi ne viename tikėjime... Ta labiau Nosferatu smegenų dalis ėmė kažką pozityviai sukti. Gi, nu, Lord Dracula. Tamsiausia metų naktis. Ant stalo – šventinis maistas (prieskoniai buvo gan vertingas dalykas) ir jokio alkoholio, na nes jis gi niekad negeria... vyno... Žodžiu, kuo daugiau galvojau, tuo labiau tiko.

Dabar jau treti metai, kaip švenčiu visą Gruodį su Drakula, naudodamas gairę/raktažodį dracember (galit ir jūs, o ir pakomentuoti galite, palikit man savo nuorodas, pažiūrėsiu, ko ten dedat), kur visi įrašai – susiję su Drakula arba tiesiog apie Drakulą, vampyrą, dėl kurio pamėgau vampyrus ir kuris man išgelbėjo gimtadienį ir Kalėdas. Eriko Nortmano (True Blood) herojų, Šerloko Holmso tolimą giminaitį (Fred Saberhagen knygos apie Drakulą), Poe tamsią maniją (Kim Newman knygos Anno Drakula, konkrečiai Bloody Red Baron) ir tą vampyrą, kuris vis dar leidžia man mėgautis ir stebėtis dalykais, kaip naujais: „Visada žinojau, kad ateitis atneš stebuklų. Nemaniau, kad ji padarys juos įprastais.“ (I always knew future would bring wonders. I didn‘t know it would make them ordinary. – BBC „Dracula“ 2020 serialas)

Tai ir jus sveikinu su Dracember pradžia. Laukia daug smagaus darbo: pasistengsiu parūpinti jums turinio iš visų aspektų. Ir tuo pačiu, viliuosi, kad sudominsiu ir jus.

apžvalga (Drakula) | Castlevania: Nocturne

Castlevania: Nocturne išėjo jau prieš kurį laiką. Ir pažiūrėjau prieš kurį laiką. Tada iš kart pamiršau, kad reikia apžvalgos. Ir prisiminiau tik dabar. Bet geriau vėliau, nei niekada, ar ne? Ir šiaip, juk vis dar Spalis.

Nocturne serijų veiksmas vyksta 300 metų po paskutinio Castlevania sezono ir seka Sypha bei Trevor Belmont palikuonis. Viskas prasideda pagrindų sukūrimu, kur dar vaikas Richter Belmont gavo išvysti, kaip senas ir galingas vampyras Orlox - nužudo jo motiną. Scena vaiką traumuoja iš užblokuoja su Belmont giminės linija susijusias galias. Bet, panašu ne bukumą, kuris eina per vyriškąją šios šeimos liniją, mat gan greit ir Richter įrodo jog yra kiek paplaukęs, kaip ir mūsų mylimas jo protėvis.

Paklojus pagrindą istorija tęsiasi keletą metų į priekį, beprasidedant Prancūzijos revoliucijai, mat aukštuomenę jau sunku atskirti nuo vampyrų, su kuriais jie palaiko tokius draugiškus ryšius. Abi klasės labai meistriškai alina paprastus žmogelius. Bažnyčia, savaime suprantama, šliejasi prie aukštuomenės, kas gi kitas atleis juos nuo mokesčių ir dosniai paaukos, ar ne? T.y. turime dar vienus Dievo Namus, kuriuose trūksta to pagrindinio dalyko, kad būtų galima vadinti Dievo Namais. Nuo proto nušokęs šios bažnyčios kunigas susimeta su vampyrais, nusprendęs, kad jo priešo priešas bus jo draugas, nepaisant to, jog vampyrai tiesiogiai siejasi su ta jo religijos dalimi, kur kalba apie amžinus prakeiksmus ir pasmerktas sielas. Vampyrai, tuo tarpu, čia tik pasirankioti kūnų, bei gerai praleisti laiką. O tas laikas jiems tuoj dar pagerės, mat vieno išpuolio metu, prieš mirdamas kraujasiurbys Belmontui išsako pranašystę apie Vampyrų Mesiją, kuris praris saulę...

Toliau siužetas susiskaldo į dalis ir taip kiekvienas veikėjas gauna pristatyti save žiūrovui. Būtent veikėjai čia ir yra pati stipriausia dalis, kuri ištempė ne visai kokybišką scenarijų. Kiekvienas individualiai - nuostabus. Bet, kai tik pradėjo sietis į bendrą istoriją - išlindo logiškos trūkumas, kur žiūri ir nėra visiškai aišku, kodėl vyksta tai, kas vyksta.

Turime revoliucionierius, tarp kurių ir Richter Belmont, kurio galios tarsi dingo tą naktį, kai Orlox  nužudė jo motiną, tad jam būtina rasti, kaip jas pažadinti, arba ieškoti kito būdo kovai su vampyrais. Į pagalbą, tyčia ar ne, ateina pats Orlox. Senas ir protingas jis nesielgė blogai vien tam, kad elgtųsi blogai. Juk net Belmont motiną nužudė iš keršto už nužudytą mylimąjį, o ne vien tiesiog, nes Belmont - vampyrų žudikė. Tad, kai pasitaikė proga, jis pasvėrė savo galimybes ir tyčia bei netyčia: padėjo Richter pajudėti iš stagnacijos.

Tada, žinoma, bažnyčia, kurie gyvuoja misdami oru ir trukdymu gyventi. Ne visai kontaktuodami su protu jie stengėsi ir kitus patraukti savo kreivu taku iki vienas iš jų, Mizrak, panašiai, kaip ir Orlox, pasveria galimybes: ateitį, tiesas. Šie du, nors ir priešingose barikadų pusėse, buvo meilužiai, kas, panašu, ir buvo ta reikalinga kibirkštis, kad atėjus rimtam susirėmimui - abu pasirinktų teisingą kelią į priekį.

Ir, žinoma, vampyrai. Šie gi į sceną įriedėjo, kaip dievai ir, nenuvildami, pateikė Tamsųjį Mesiją, užgimusią iš tikėjimo, giminės linijos, ritualų ir, žinoma, kraujo. Jeigu aukštuomenė manė, kad stovi ant to paties laiptelio, kaip ir kraujasiurbiai - dabar gaus sužinoti karčią tiesą. Jeigu bažnyčia manė, kad vardan didesnio gėrio galima pateisinti blogį - dabar jie supras savo kelio klaidingumą. Ir, jeigu žmonija jau ankščiau manė, jog vampyrai yra problema, tai tuoj supras, kad dar nieko nematė. Bent jau nuo tų laikų, kai dangų aptemdė pats Drakula.

Bendrai imant serialas pakankamai įdomus, kad būtų verta pažiūrėti. LGBTQIAP reprezentacija irgi labai nudžiugino, ypač taip gerai pateikta. Bendra istorijos arka tikrai stokojo, nes visas progresavo nuo nulio, iki deus ex machina, iki visiško šimto, bet gerai parašyti veikėjai dar ne tokias katastrofas ištempė iš mėšlo. O ir šiaip, tas šimtukas, oi koks geras buvo.

Drakula | Filmas | The Last Voyage of the Demeter (2023)

Pagaliau atsirado laiko nuvykt pažiūrėti "The Last Voyage of the Demeter", antro Drakulos filmo šiais metais. Esu jų matęs tikrai labai daug, tad drąsiai galiu teigti jog tokio gero Drakulos siaubo filmo dar nemačiau, kur širdelė suvirpa dėl ekrane vykstančių dalykų, tiek fizinių, tiek psichologinių.

Demetra, tas šiurpiai pagarsėjęs laivas, iki Anglijos krantų atgabenęs tik įgulos lavonus ir labai keistą krovinį: krūvą dėžių pilnų žemių. Jokių išgyvenusiųjų, tik kapitono dienoraštis su vis šiurpesniais įrašais. Apie laivą esama ne vienos adaptacijos, bet ši - tikrai išsamiausia ir pati baisiausia ta gerąja, siaubo filmų prasme.

Demetros kapitonui, nesiderant, gerai sumokama, kad paimtų į laivą keletą dėžių, pilnų kažkokio purvo ir kuo skubiai nugabentų į Angliją. Nuvykus ten be jokių bereikalingų sustojimų, pinigai dar padidės papildomu atlygiu, kas įgulą paskatina kęsti visus nesklandumus, leidžiant laiką svajojant apie visa tai, ką nuveiks su savo užmokesčiu. Iš tiesų, tokiu geru, kad jie priešinosi sustojimui, net tada, kai iš vienos sulūžusios dėžės buvo ištraukta leisgyvė moteris. Ir, net tada, kai iš to purvo išlindo ir dar kažkas.

Neįmanoma pabaisa, blogis humanoido formoje, iš šešėlių imasi medžioti įgulą. Pradedant gyvuliais, skirtais maistui. Tada vienu kitu vyriškiu, neskubant, kad būtų užtikrinta saugi ir sklandi kelionė. Ir, galiausiai, likus dienai ar dviem iki Anglijos krantų, jis nebesislėpdamas ima juos skersti. Su kiekvienu kraujo lašu - tobulėdamas, keisdamas formą, mokydamasis. Mažėjančios gyvųjų gretos privalės priimti paskutinį sprendimą savo gyvenime: kaip mirs. Sumedžioti ir parplukdę pabaisą į Angliją, ar, be žinios, jūros dugne, su Demetra ir juo. 

Filmas tikrai labai gerai žiūrisi. Drakula sukurptas pirmiausia, kaip monstras, ir tik po to, kaip galimas žmogus. Jis - blogis, kuris mėgaujasi medžiokle, kaip ir pridera jo prigimčiai, kitą syk pasišaipydamas iš aukų ir vis prisitaikydamas prie jų mėginimų pasprukti jam iš nasrų. Labai įdomi ir unikali adaptacija, kurią tikrai labai verta pažiūrėti. Rekomenduoju.

5/5

drakula | Renfieldas | 2023

Kai pasirodė tie pirmieji Renfield filmo kadrai, nuotraukos su Nicholas Cage raudoname velveto kostiume, nemeluosiu, sunerimau. Visų pirma tai, Nicholas Cage. Visų antra - raudonas velvetinis kostiumas, jūs rimtai? Kas čia, Saints Row? Ir, visų trečia - NICHOLAS CAGE. Bet nuo Drakulos manęs nieks niekada neatbaidys, tad žinojau, kad pažiūrėti vis tiek reikės.

Vakar vat ir pasitaikė proga. Dabar jau žinodamas, kad tai bus tamsi komedija ir dėl to mažiau nerimaudamas į kokią velniavą veliuosi, susipakavau draugus ir išvykau žiūrėt.

Filmas prasidėjo su trenksmu. Duokle 1931-ųjų Drakulai su Bela Lugosi, o tada išsirutuliojo į visiškai savitą ir unikalią istoriją, tokią tamsią ir kartais net absurdiškai kruviną komediją su puikia narcisizmo alegorija.

Siužetas klostosi dviem paraleliomis linijomis: vienoje stebime Renfildą, tarnaujantį blogiui. Pačiam Grafui Drakulai. Senajam vampyrui gyvenimas tėra ciklai: žudai, ateina nužudyti tavęs, tu nužudai juos, tada pabėgi, kad neateitų daugiau, išsilaižai žaizdas pagal poreikius ir tęsi. Kraują, užuovėją ir visus kitus poreikius patenkina tas tarnas, Renfildas. Šis, tuo tarpu, ne tik ima suprasti, kad papuolė į pinkles, iš kurių negali ištrūkti, į toksiškus santykius, kuriuose neturi jokios galios apart tos, kurią jam duoda šeimininkas, kad padarytų jį geresniu tarnu, bet ir ima svajoti apie kitokį gyvenimą. Užtektų tiek nedaug, kad Drakula tiesiog būtų atsargesnis. Bet net ir tiek Tamsos Princui gali pasirodyti per daug.

Kita siužeto dalis - netikėta, nors ir labai logiška. Pareigūnė Kvinci (Quincey) kovoja su blogiu, bando pasodinti piktadarius už grotų, bjaurius gangsterius kurie jau nė nebeslepia savo nusikalstamos veiklos, mat nupirkti, panašu, galima visus. Išskyrus Kvinci. Jos moralė neparduodama. Tik ką gi ji viena gali padaryti?

Gijos ima jungtis ir pintis draugėn, kai Renfildo poreikiai persipina su Kvinci poreikiais. Kildami iš labai skirtingų gyvenimo kampų, šie du veikėjai vienas kitą puikiai papildo ir dviese, panašu, jau gali atsverti Drakulą. Vampyras, parašytas, kaip senojo pasaulio reliktas, kas puikiai atitinka klasikinį Grafo Drakulos įvaizdį. Kažkada įsikūręs Naujajame Pasaulyje per apsukrumą ir galia susigundžiusius žmones, savo inovatyvios gyslelės, panašu, jis neprarado ir dabar savo galiomis ketina suvilioti ir modernius piktadarius.

Filmas parašytas labai gerai. Juokai - nesudėtingi, nepergalvoti, visi savo vietoje, nėra to cringe faktoriaus, kuris dažnai jaučiamas parodijose. Tiek istorija, tiek ir alegorijos joje - logiškos ir šviežios, kas man nuoširdžiai labai patiko. Vizualiai filmas irgi geras, nors netrūko ir absurdo, bene sprogstančių ir lūžtančių kūnų, kraujo fontanų. 

Verdiktas: 5/5, puikiai praleidau laiką. Smagu, kad vis dar randama naujų būdų parodyti tokią seną istoriją.

Dracember | filmas: The Invitation (2022) - Kraujo Kvietimas

Paskutinis šio Gruodžio su Drakula filmas ir naujausias iš jų visų yra Kraujo Kvietimas (The Invitation). Vizualiai nuostabus Amerkiečių siaubo trileris, kuriame veiksmas vyksta mūsų, moderniais laikais, su pakankamai unikalia istorija ir labai patraukliais aktoriais. Iš jų, Thomas Doherty, atlieka Walter De Ville vaidmenį, t.y. tėtuko Drakulos.

Filmas prasideda nuo žvilgsnio į praeitį, įvykio kuris ir privedė iki toliau filme stebimos istorijos apie Evę Džekson (Evie Jackson). Pavargusi nuo gyvenimo rutinos ir skausmo naštos dėl mirusių tėvų, ji priima tokį, atrodo, spontanišką pasiūlymą atvykti į Angliją ir susipažinti su šiek tiek tolimesnėmis savo giminėmis. Čia jos laukia nuostabus dvaras, pilnas meno kūrinių, neminimos paslaptys, žavingas viso to savininkas, ir mažiau žavingi jo svečiai, bei jų giminaičiai. Gauname tokį anti-malonumą stebėti Amerkietę merginą, pamokslaujančią pasikėlusiems Senųjų Pinigų išlepintiems Anglams. Akis išsinarinti galima.

Kaip jau ir minėjau, filmas vizualiai - tikras saldainiukas. Pilnas puikių detalių ir labai neblogai sukurptų scenų. Labai patiko ir unikalus filmo aspektas, nauja perspektyva, logiškas vampyrų mitų perpavidalinimas. Tad taip, su visais trūkumais, filmas žiūrisi, kaip jaukus Drakulos siaubekas, bent kartą vykstantis laikais, kur veikėjai turi išmaniuosius telefonus. Nusibodo jau man tie seni, apsakyt negaliu, kaip. Tai bent pailsėjau.

Apibendrinant, filmas tikrai nėra šedevras. Bet jis toks, kokį mielai pažiūrėčiau ir dar kartą, ar tiesiog įjungčiau, kaip fono vaizdą ir garsą.

Dracember | Vlad Dracula Tarot - Vlado Drakulos Taro kortos

Taro kortos man visada buvo labai įdomi tema, kaip ir kiti mitai, legendos, praeities mums palikti nepaaiškinami pasakojimai. Nenuostabu tad, kad kai suuodžiau apie Vlado Drakulos taro kortas, jos iš kart taip ir įšoko į pirkinių krepšelį.

Travis McHenry sukurpė ne vieną kaladę. Visos jos - savaip geros, įdomios, mat autoriui akivaizdžiai rūpi kokybė. Ne išimtis ir Drakulos kortos. 

Viskas prasidėjo nuo teminės kaladės, kur prie kortos atvaizdo knygelėje būtų buvęs paprasčiausias jos reikšmės aprašymas. Bet kelionė į Rumuniją ir istorijos patyrinėjimas viską gan greit pavertė kur kas didesniu projektu, visu moksliniu darbu. Pasiryžęs pataisyti istorijoje, būtent vertimuose, įsivėlusias klaidas, autorius į pagalbą pasitelkė ne vieną vertėją. To pasėkoje šią kaladę verta nusipirkti vien dėl kortų knygelės dėžutės viduje. Trumpi, bet solidūs pasakojimai joje bus įdomūs kiekvienam besidominčiam Vladu Drakula, kaip istoriniu asmeniu, bei tuo jo gyvenimo aspektu, kuris galimai įtakojo ir visą Grafo Drakulos, Vampyro sukūrimą.

Į kortų paveikslėlius irgi įdėta daug darbo. Pastebėjęs, jog daug Vlado Drakulos gyvenimo įvykių keistai lengvai pritinka prie tam tikrų kortų, autorius pasistengė visus tuos atvaizdus padaryti senojo, medžio spaudinių stiliaus. Na, o nuostabi raudona nugarėlė ir auksiniai kraštai primena, jog vaivada visgi buvo karališko kraujo.

Tikrai labai rekomenduoju visiems besidomintiems bent viena iš šių dviejų temų. Mažų mažiausiai turėsite labai įdomų dalyką savo gyvenime. 

Gruodis su Drakula | Laimingų Švenčių, Džiaugsmingo Grafo Drakulos Gimtadienio

Laimingų Švenčių, skanaus maisto, velniop tą saiką bent kartą metuose, ir nuolatinį savęs koliojimą, jūs nuostabios būtybės. Pabūkit vampyrais, kaip mūsų mylimas tėtukas Drakula, nusiteikit pragyvent priešus ir piktybinius kvailius, bei pasidžiaukit jau nusibodusia žiemos tamsuma, taip kartelį dar, nuoširdžiai, lyg saulėj degtumėt, nes žiemos saulėgrįža jau praėjo, tad dabar dienos - tik ilgyn.

Laimingo jums netikro Drakulos gimtadienio, pašėliokit, pasilinksminkit, ir pailsėkit per jį.

Su!

- Jūsų mylimiausias skaitantis Nosferatu

Dracember | Filmas: Dracula (1931)

Antras pagal senumą filmas mums pateikiamas dar juodai balta juosta, su Bela Lugosiu Grafo Drakulos vaidmenyje. Aktorius šią rolę vertino ir mylėjo taip labai, jog jo pageidavimu - buvo palaidotas Grafo kostiume. Yra ir Ispaniška filmo versija, kuri nors ir labai kitokia, visgi yra ne ką mažiau ir gal netgi dar įdomesnė, nei ši.

Dracula (1931) - klasikų klasika, su keletu nukrypimų nuo Bram Stoker knygos. Nėra ko per daug norėti, filmas - labai trumpas, bet toje valandoje su trupučiu - telpa labai daug puikių scenų.

Renfildas iškeliauja į Transilvaniją, kur susitinka su Grafu Drakula ir padeda jam nusipirkti namus Londone. Čia jo mažytis nuotykis į Rytų Europą ir turėjo baigtis, tačiau Grafas jam turėjo kitų planų. Apžavėtas vampyro Renfildas padeda jam kelionėje į Angliją, vis tuštėjančiame laive...

Toliau sekanti istorija pilna nerimo, santūraus siaubo ir mums jau turbūt per seno detektyvo. Grafas Drakula įsiskverbia į Londono visuomenę ir imasi joje laisvai medžioti. Mums, žiūrovams, pateikiamos dvi pagrindinės aukos, Mina ir Liusė, kurių vyrai, t.y. sužadėtiniai, tėvai, globėjai, gydytojai, visi gauna perlipti per savo pažiūras į prietarus ir pradėti tikėti antgamtinėmis būtybėmis. Kitaip vampyras pražudys viską, kas jiems brangu.

Filmas labai gerai parašytas. Nestokoja labai paprasto humoro ir įtemptų momentų. Puikūs aktoriai ir gudriai pastatytos scenos filmą daro bene jaukų ir tiesiog labai tinkamą žiemos vakarui.

Dracember | Fauna ir Flora, kaip Drakula - Papūga Drakula ir Orchidėja

Gamtoje irgi yra Drakulų. Vieni buvo ir išnyko, kitiems gi yra kilusi egzistencinė grėsmė, na o treti laimingi sau plėtojasi. Papasakoti noriu apie du savo mylimiausius:

Pesquet's papūga yra geriau atpažįstama, kaip Papūga Drakula, ir jūs turbūt puikiai matote kodėl. Ši papūga yra vienintelė savo genties atstovė, gyvena tik kalnuotoje Naujosios Ginėjos atogrąžų miško dalyje ir, nepaisant vardo, ar to kito - Vulturine Parrot - maitinasi tik viena kita rūšimi figų, viena kita gėle ir nektaru.

Papūga Drakula yra pilkai juoda, su nuostabiai raudona krūtine ir pilvu. Sąlyginai nedidelė galva - plika, padengta juoda oda. Didelis snapas - ilgas ir lenktas. Suaugę patinai už akies dar turi po raudoną tašką, taip tik dar labiau įsitvirtindami į būtent šio vampyro vardą.

Deja, dėl vertingų plunksnų šias papūgas jau įrašė į raudonąją knygą.

Orchidėja Drakula yra visa šių augalų gentis, su labai ilgu sąrašu pavadinimų. Na o Drakula jas užvadino dėl kraujo raudonumo spalvos, kuria pasidabino kai kurios šio geno gėlės, bei keistų, ilgų taurėlapių. Šiurpo turbūt prideda ir labai dažnai tarp jų pastebimas žiedo raštas, kuris labai primena primatų veidus.

Mano mylimiausia yra Dracula Vampira:

Dracember | paukščių (Drakulos) stebėjimas, Drakula kituose video žaidimuose

Labai mėgstu atrast Drakulą ten, kur jo visiškai nesitikėjau. Būna, kas nors pamini dainoje, ar knygoje, filme ar seriale. Bet smagiausia yra rasti jį paminėtą kituose žaidimuose. Gal dėl to, kad žaidimai ir šiaip skatina tyrinėjimą...

Turiu nedidelį sąrašiuką žaidimų, kuriuose Drakula buvo arba paminėtas, arba netgi buvo jo dalimi ir noriu tuo pasidalinti su jumis. Tamsos princas, panašu, ketina gyventi per amžius, kaip ir pridera:

Assassin's Creed: Revelations - Šiame žaidime Ezio Auditore atvyksta į Konstantinopolį, kur viliasi rasti daugiau informacijos ir atsakymų. Viename iš šalutinių kvestų, pavadinimu "The Impaler's Tomb" - Smeigiko Kapas - jis randa, panašu, vampyro skeletą ir "Vlad Tepes' Sword" - Vlado Smeigiko kardą. Kiličo dizaino ginklas mažina priešininkų moralę, kaip ir pridera, bei turi unikalius užbaigimo smūgių judesius.

Saints Row: Gat out of Hell - Kinzė ir Gatas patenka į pragarą. Norėdami jį ne tik išgyventi, bet gal būt ir iš jo pasprukti, jie turi rasti sąjungininkų ir gauti jų suteikiamų galių. Vienas iš tokių sąjungininkų yra Vladas Smeigikas, kurį pragare kankina siaubingomis dainomis. 

Vampyr - Gydytojas Džonatas Reidas grįžta į Londoną, kur tenka kovoti tarp Hipokrato priesaikos ir vampyriškų troškimų, kuriuos kursto nauja, antgamtinė įžvalga. Juk, ar tikrai būtina gelbėti tą, kuris bet kuriuo atveju - garantuotai mirs? Ką jau bekalbėti apie žudikus ir kitus siaubūnus žmonių veidais. Žaidime galima rasti Bram Stoker knygą "Drakula", kurią autorius dedikavo vienai iš Džonatono sutinkamų moterų.

Assassin's Creed: Syndicate - Antrosios industrinės revoliucijos metu, dvyniai Džeikobas ir Evė Frajai apsiima atsiimti miestą iš niekšingų Templierių nagų. Negaliu nepaminėti, kad šiame žaidime šių dviejų veiksmų bazė, saugi vieta, kur grįžta pailsėti ir priima sąjungininkus yra nuolat judantis traukinys. Abu veikėjai taip pat gauna ir kostiumus, paremtus Bram Stoker'io "Drakulos" istorija. Bloofer Lady Evei ir Maximum Dracula Džeikobui.

Cyberpunk 2077 - Ne tokia ir tolima ateitis, pasaulis tiesiog smenga žemyn. Gyvenimą valdo korporacijos, gatves - gaujos. Bet nepaisant viso to, tai yra pragaras, kurį visi nori patirti. Ir tam nėra geresnės vietos, kaip Nakties Miestas. Viename iš naktinių klubų - barų, o gal net ir ne viename, kabo plakatas su kvietimu pažaisti naują veiksmo žaidimą - Turbo Dracula, kur grafas Drakula vėl prisikėlė, šį kartą - chromuotame kūne.

V Rising - išgyvenimo žaidimas, kuriame esate vampyras. Atsibudote nusilpęs, tamsoje, su paviršiuje knibždančiais priešais ir pasauliu, kuris galėtų būti jūsų... Grubiai imant, kaip Stardew Valley, bet gotikinių vampyrų stiliumi, nerealiai geras žaidimas. Ir jam yra DLC su Drakulos daiktais, ginkluote, dalimi šarvų, nuostabiu namų dekoru.

Saints Row: Boss Factory - ne žaidimas, ir galimai netgi ne vien šioje dalyje esantis dalykas, bet... Saints Row yra ta klasikinė Drakulos iš Coppola filmo tatuiruotė.

dracember | Hedgerow Theater "Dracula" (2015)

Hedgerow Teatro "Dracula" yra toks labai paprastas, bet geras Stokerio knygos teatrinis pastatymas, su keletu subtilių, bet gerų pakeitimų.

Apie Spektaklį: Liusę ima kamuoti tie patys negalavimai, kurie pražudė Miną, tad nieko nelaukęs, daktaras Sevardas, iškviečia daktarę Van Helsing. Deja, pateikę simptomus - anemiška būsena, nuovargis, dvi žaizdelės ant kaklo, ir blogi sapnai - jie tikrai nesitikėjo Van Helsing pateiktos diagnozės...

Mano Nuomonė: Labai paprastas, bet puikiai sukurptas spektaklis, su žavia nedidele scena, gerais kostiumais, neblogais aktoriais, ir tikrai šauniai perpasakota istorija. Buvo labai verta pažiūrėti, toks pats tas lengvas truputis teatro tarpušvenčiu.

Rekomenduoju. Tikrai ne didelio biudžeto stebuklas, bet vis tiek smagiai suėjo su pietumis.

dracember | Top Drakulos Skaitiniai | vampyrai, istorija ir mangos

Jau nemažai prikaupiau knygų su ir apie Drakulą, grafą, princą, smeigiką, vampyrą. Čia tik tokios pačios pačiausios, ir kodėl jos tokios.

C.C. Humphreys "Vlad: The Last Confession"

Šią knygą nusipirkau dirbdamas patį pirmą savo darbą Anglijoje. Per vienintelę išeiginę savaitėje nuvykau į miestelį, kur knygyne buvo akcija: perki dvi lipduku pažymėtas knygas ir gauni trečią, tokiu pat lipduku pažymėtą - nemokamai. Susirinkau visas True Blood knygas ir vienos pritrūko. Akį patraukė auksinės raidės, vardas "Vlad" ant melsvo dugno...

Knygoje nėra vampyrų. Tėra tik karvedys, atlaikęs viską ir nieko nepaisęs - kovojęs iki paskutiniosios. Ji pasakojama, kaip trys klausomos išpažintys, kur kiekvienas asmuo atpasakoja savo gyvenimą su princu Vladu Drakula.

Patrick Sheane Duncan "Dracula vs. Hitler"

Radau šią knygą dėka Felicia Day ir labai tuo džiaugiuosi. Labai įdomi ir nuotykinga knyga, primenanti "Hellsing" mangą. Čia taip pat senasis vampyras - pažadinamas, kad eitų ginti Europos. Vėl.

Fred Saberhagen "The Dracula Tape"

Visos serijos dar neperskaičiau, bet kol kas man patiko tik ši viena knyga. Ji pasakojama labai panašiai, kaip Lestatas pasakojo savo Interviu su Vampyru versiją - su akių pavartymais ir pabumbėjimais, kokie vat, neišprusę, bjaurūs melagiai tie... Buvo labai linksma.

Kohta Hirano "Hellsing"

Skaičiau šią mangą dar tada, kai mėnesį reikėdavo laukti vieno skyriaus, kur iš dvylikos lapų - dešimtyje net teksto nebūdavo, tik visokie kringėliai, atseit gatvėmis tekantis kraujas. Turiu ir tas kelias lietuviškai išleistas Obuolio, tarp kurių net 9 kopijos ketvirtos, kurias jie ten kažkada po centą ar kelis išpardavė, skųsdamiesi, kad per mus pačius, skaitytojus, vartotojus, jie nebetęs, nes nepirkom. Gal reikėjo pradėt ne nuo to, nuo ko pradėjot?... 

Pati manga tikrai smagiai skaitosi, pilna tiek veiksmo, tiek trumpo pafilosofavimo šen ar ten. Įdomus piešimo stilius irgi reikalo negadina.

Kokią Drakulos literatūrą dar žinote? Gal ką ir patys parekomenduoti turit?

dracember | Dracula (2006)

Pažiūrėjau 2006-ųjų BBC produkcijos "Dracula" filmą, laisvą Stokerio knygos adaptaciją su itin įdomiais pakeitimais.

Apie Filmą: Bijodamas mirti beprotybėje, gyvame, irstančiame kūne, sifiliu sergantis Artūras Holmvudas griebiasi paskutinio šiaudo ir įstoja į okultinę broliją. Drauge jie iškviečia į Angliją ne ką kitą, kaip patį tamsos princą, Drakulą, su viltimi, jog jis - išgelbės vyriškį ir jo santuoką su žaviąja Liuse... 

Mano Nuomonė: Tikrai labai įdomus perpasakojimas. Visada mėgau naujas, iš to paties seno dalyko išsuktas istorijas, ypač, kai tai istorija perrašoma su protu. Geri aktoriai, Marc Warrens Drakulos vaidmenyje, neblogas siužetas, net jeigu vietomis ir silpnokas.

Tikrai neblogai žiūrisi.

dracember | Mano Top 3 Pažiūrėti, su Drakula | Filmai, Serialai, Miuziklai, Animacija

Visokių ten topų visur pilna, tad čia bus tiesiog mano asmeninis, pagal mano skonį, mano pomėgius, jei kam nors įdomu. O šiaip, mielai išgirsčiau ir jūsų pačių nuomones.

Dracula: Entre L'Amour et la Mort

"Drakula: Tarp Meilės ir Mirties" yra bene mano mylimiausias Drakulos miuziklas (taip, tokį turiu ne vieną). Quebecois miuziklas, sukurtas Bruno Pelletier, kuris miuzikle vaidina Drakulą, yra be galo nuostabus tiek choreografiškai, tiek vizualiai, jau net neminint tų visų galingų balsų, geros muzikos ir užkabinančių dainų. Mėgstu modernius ir kitokius Drakulos pastatymus, šis gi ir buvo būtent toks.

Čia Drakula, paverčiamas savo mylimosios, slenka per visus tuos šimtmečius, iki randa ją vėl, Minos Harker asmenyje. Jis - pasiryžęs padėti jai prisiminti jų meilę, kuri neleido jam mirti, net jeigu tam reikės pražudyti visus, kurie drįs pastoti kelią.

BBC Dracula

Mark Gatiss ir Steven Moffat sukurtas "Drakula" susideda iš trijų, filmų ilgio epizodų. Kiekviename atpasakojama vis kita Drakulos gyvenimo stadija, tad jei nepatiko vienas epizodas - nemeskite, kitas - tikrai bus kitoks ir gal būt patiks labiau. Labai įdomus ir unikalus kūrinys, kuriame imtasi tikrai daug stiprių ir gerų kūrybinių laisvių.

Drakula, nuo pažinties su Anglija per Džono Harkerio kraują, iki gyvenimo pasimatymų programėlių amžiuje, kur viskas pristatoma į namus, net ir kompanija.

Dracula (1979)

Frank Langella yra tiesiog legendinis Drakula. O šis filmas - mano komfortas. T.y. galiu žiūrėti jį vis iš naujo ir iš naujo (bet toks irgi yra ne vienas Drakulos filmas). Čia, ta sena gera Bram Stoker istorija apie Drakulą, įgauna labai gerų istorijos posūkių ir gundantį prieskonį, pridedamą tikrai puikių aktorių. 

Drakulos planus Angliją padaryti savo šalimi ima ardyti ne tik Van Helsingas, kuris gan greit pastebėjo nemirusįjį, bet ir jo paties meilė merginai. Merginai, kuri pasiryžusi dėl jo rizikuoti viskuo... Drauge, tarsi kokie Bonė ir Klaidas, abu leidžiasi sprukti nuo juos pražudyti norinčių geradarių herojų.

Garbingas paminėjimas: Castlevania

Netflix'o amerkietiškas anime įkvėptas multikas turi jau kelis sezonus. Trumpi epizodai, jų nedaug, lengvai susižiūri, net jeigu jums nepatinka tokie perliukai, kaip tamsus humoras, gerai išrutulioti veikėjai, bei įdomus, žingeidus ir smalsus Tamsos Princas.

Belmontas ir Alukardas suvienija jėgas prieš šėtonišką Drakulos armiją. Armiją, kurią jis užsiundė ant pasaulio, kai nedėkingi tamsuoliai pražudė jo mylimąją, jo žmoną...