Dracember 2023 | žaidimas | Wallachia: Reign of Dracula

Ką po septyniais pragarais aš čia žaidžiau? Wallachia: Reign of Dracula buvo siaubingas. Atsiimu visus negerus žodžius apie Vlad Voievod Dracula žaidimą.

Jauna bajorų dukra medžiojo miške, kur susidūrė su, na, draugišku vilku, bandančiu pavogti jos sumedžiotą žvėrelį. Įkalbėjusi vilką grąžinti grobį, mergina nuskuba namo pasipasakoti, bet randa juos – smilkstančius, tėvus – nužudytus, o jaunėlį brolį – pagrobtą. Čia ji sutinka seną vyrą vardu Christian Rosenkreutz ir šis jai paaiškina padėtį: visa tai padarė Drakula, nukentėjo ne ji viena, nes vaivada tiesiog šitaip šėlsta. Ir taip tad, abudu iškeliauja į Osmanų Imperiją, kur susimeta su Sultonu Mehmedu. Nu nes, mano visos šalies priešas, kuris yra mano priešo priešas, man kažkaip vis tiek draugas?...

Merė Sju*, kurios vardo jau tikrai nebepamenu, atsikalbinėja ir piktžodžiauja visiems, net ir Sultonui, kuris tuo metu laikė bene pusę pasaulio savo gniaužtuose ir kažkaip niekas jai už tai nenukerta galvos. Ką ten, gavusi pagalbos, mergina iškeliauja kovoti prieš Drakulos tamsos armiją, milžiniškas karo mašinas, jo demoniškus karius ir net savo nebeatpažįstamai pasikeitusį brolį.

Dar tokio įkyraus ir erzinančio veikėjo žaisti neteko. Ir tai nepaisant to, jog visiškai nėra jokio veikėjų parašymo ar jų vystymo, tik va tas toks standartinis štampukas ir pirmyn. Manau žaidimo rašymo kokybę labai gerai nusako faktas, kad senukas vardu Christian Rosenkreutz** niekaip nieko neįtakoja, ir jei gerai pamenu, tai net nėra paminima kodėl ši figūra galėtų būti svarbi.

Mechanikos – ne pačios geriausios. Labai rekomenduoju iš kart eiti į nustatymus ir susidėlioti klavišus taip, kad galėtumėte pilnai veikti abiem rankom, nes žaidimo veiksmas – gan greitas ir pilnas šiokio tokio taiklumo reikalaujančių manevrų (tiek, kiek to taiklumo gali reikėti platformeryje). Jei ignoruosime istoriją ar jos akis draskančią stoką, žaidėsi smagiai, nors ir užtruko priprasti šaudyti ir šokinėti keliomis kryptimis iš karto.

Bendrai imant, žaidimas gan trumpas, kas gal ir gerai. Prastai parašytas tiek iš istorinės, tiek iš grožinės pusės. Ir tiesiog nebuvo tiek smagus žaisti, kad būtų vertas ant jo išleistų pinigų.

*Mary Sue: veikėjo archetipas, dažniausiai vaizduojamas, kaip pernelyg viskam gabi moteris, kuri tiesiog užmerktom akim gali padaryti viską ir bet ką, be jokių ydų ar silpnybių.

**Christian Rosenkreutz: okultinė ir galimai fiktyvi persona, kurią, pavyzdžiui, sulyginti galėčiau su geriau žinomu, bet tokį patį statusą turinčiu asmeniu - Žana d‘Ark. Tai okultinėmis istorijomis apipinta asmenybė, pasiekusi žinomumą per atsidavimą religijai, tam tikrą tikėjimo reformavimą (kartais net pasukant ordino, brolijos, sektos, ar net kulto linkme), kurių istorija pateikiama su jų galimomis reinkarnacijomis. C.R. pavyzdžiui, laikomas Lozoriaus reinkarnacija. Tad toks, vos ne, vyras kurį iš mirties prikėlė dievas ir vyras kurį iš mirties prikėlė velnias.

Dracember 2023 | Vladas Drakula Vampyrų Maskarade

Neseniai iš World of Darkness, Vampire the Masquerade buvo kilęs toks klausimas: kokiam gi klanui priklausytų Vladas Drakula?

Basarab šeima, išsišakojanti į dar dvi – Danesti ir Drakulesti, buvo Tzimisce vampyrų Kraujo Priesaikos tarnais, prisikėlusiaisiais. Nenuostabu, mat Kraujo Tylos (vėliau – Maskarado) taisyklė nebuvo itin paisoma Valachijos ir Transilvanijos regionuose. Čia vampyrai mieliau terorizavo savo vaivadas ir bajorus, versdami juos vykdyti jų įsakymus.

Vladas Drakula užaugo žinodamas apie tų padarų egzistenciją dėl tėvo sandorio su Ravnos klanu, kuriems senasis drakonas Drakul padėjo iš teritorijų pragenėti Anarchus. Tad gal ir nenuostabu, kad jaunajam Drakulai tapus politiniu kaliniu Osmanų Imperijoje, neužilgo ėmė augti jo gan tamsi reputacija. Gudrus ir protingas, jaunuolis nesileido palaužiamas ir pasinaudojo situacija į kurią papuolė. Galų gale juk dabar po ranka turėjo gan plačius informacijos išteklius, kaip gi nepasinaudoti proga išmokti kalbų, karo meno ir, žinoma, okultinių paslapčių? Rytų regiono žinios jam atskleidė tiesas apie kitus galimus vampyrų klanus, ko pasėkoje Vladas Drakula pastebėjo tas diduomenę, kaip lėles valdančias virvutes...

Taip apsišarvavusį žiniomis, po jo tėvo nužudymo, Sultonas vaikiną paleido į pasaulį. Gan džiugiai jis stebėjo, ką gi jaunuolis darys, bet jeigu tikėjosi, kad iš nuotolio jį seksis suvaldyti bent kiek geriau, nei buvo galima esant šalia – gan greitai gavo nusivilti. Vladui pavyko atsiimti Tirgovištę, tada Valachijos sostinę, bet supratęs, kad atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, tarp dviejų gan piktai nusiteikusių galių, pasiskubino pasitraukti iš jų akiračio ir iškeliavo ieškoti sąjungininkų bei daugiau žinių. Viena labiausiai reikalingų išgvildenti temų buvo Valachijos vampyrai, Tzimisce. Bet kuo daugiau informacijos apie juos rado, tuo labiau jo širdį kaustė siaubas. Iki princui beliko vienintelė išeitis: pažiūrėti baimei į akis.

Taip tad Vladas Drakula ėmė kurpti galią. Tokią, kokios užtektų mesti vampyrams iššūkį. Norėdamas juos iškrapštyti iš slėptuvių, kad ir po vieną, jis degino kaimus ir smeigė žmones bei lavonus ant kuolų, taip kurdamas tuos šiurpiai pagarsėjusius kūnų miškus. Jau ir taip gąsdinantis vyriškio įniršis dar padidėjo, kai išgirdo, jog vampyru buvo paverstas Dan III. Drakula nukreipė savo armiją Danesti šeimos link, pasiryžęs perverti jų šerdį. Įvaręs Dievo baimę į Dan žmonių sielas, Vladas pasiekė savo pusbrolį, pasmeigė jį (kas vampyrus paralyžiuoja), ir išsigabeno į Poenari pilį. Čia gėrė jo kraują ir dalinosi juo su artimiausiais savo kariais.

Tuo tarpu vampyrams beliko sušaukti posėdį ir aptarti šią labai išaugusią Drakulos problemėlę. Išeitys tebuvo dvi: jį pribaigti arba paversti vampyru. Čia istorija lyg ir turėtų baigtis, mat jau žinome, kad Vladas tampa Tzimisce klano vampyru, tačiau...

Pirmiausia vampyrai mėgino paversti jį gūliu, prisikėlusiuoju, per Kraujo Priesaiką. Bet Vladas Drakula, kaip paaiškėjo, tam turėjo imunitetą (gal būt dėl jau ragauto vampyrų kraujo, nežinau). Čia jis ir vėl pasinaudojo situacija ir iš savo netikrų valdovų išpešęs viską, ką galėjo, nusimetė trapius priesaikos pančius. Suradęs ir pagrobęs dar du Tzimisce klano narius, vieną jų privertė jį paversti vampyru ir taip tapo 6 kartos Kindred (na, vampyru). Tačiau, ir vėl, to jam nepakako, kai žinojo, jog gali gauti daugiau. Tad užpuolęs jis išsausino savo kūrėją Diablerize veiksmu, kuris yra itin didelis, jei ne didžiausias po Maskarado sulaužymo tabu Vampyrų Visuomenėje. Bet šis veiksmas pakylėjo Drakulą laipteliu aukščiau, į 5 kartą, ir jis gavo džiaugtis amžinybe, kaip vienas šiurpiausiai pagarsėjusių vampyrų.

Jam ne itin rūpėjo visa ta vampyrų politika, tad pažaidęs su Sabbat ir Camarilla ir užsiundęs juos vienus ant kitų, jis, kiek yra žinoma, leido ir gal būt tebeleidžia laiką gilindamas savo okultines žinias.

Toks labai Tremere būdas tapti Tzimisce. Palieku jus su platesniu vaizdo įrašu apie visą šią istoriją:

dracember | video žaidimas | Vlad Voievod Dracula Episode 1, Manhunt

Šiemet kažkaip radau visai nemažai naujų Drakulos žaidimų. Ar jie tikrai nauji, ar tiesiog pražiopsoti, žinoma, niekada nesužinosime, nes as - neprisipažinsiu.

Pirmasis, kurį noriu trumpai aptarti vadinasi „Vlad Voievod Dracula: Episode 1, Manhunt“. Žaidimas prasideda teksto siena, siaubingai nebūtina ir... na, švelniai tariant nelabai tikslia. Paprastai tokius istorijos perrašymus pateikia su kokiu nors įspėjimu, kad ei, čia fikcija arba su fikcija. Gal įspėjimą praleidau, nežinau, bet, kad ir kaip ten bebūtų, teksto tikrai per daug ir jei jau einam grožinės literatūros keliu - buvo galima perrašyti ne taip sausai. Tikiuosi, niekas iš jūsų video žaidimų istorijai mokytis nenaudojat. Nenaudokit jai ir manęs, aš irgi toli ne viską...

Primas žaidimo lygis prasideda trumpučiu įvadu, parodant kelis ksirtingus veikėjus, jų sugebėjimus, ginklus. Ne pats geriausias perteikimas, nes kelis dalykus išmokau vis tiek tik jau gerokai pražaidęs, bet nepaisant to: žaidėsi gerai. Mechanika - senų gerų platformerių, kur pikseliais galima apsiskaičiuoti kur šokti, kaip išvengti, kur durti. Pikseliuotas kraujas, skraidantys durklai, krentančios platformos ir galimybė žaisti pačiu Princu Drakula, ko gi daugiau gali reikėti?

Žaidimas suskirstytas į keturis lygius, o jie - į dar mažesnius, tarkime, paragrafus. Mirę paragrafę - pradėsite lygį (ne lygius) iš naujo. Negalioja tik pasiekus bosą, jie - patys sau skyriai ir lygiai, mirę ten pradėsite ten nuo įėjimo pas juos iki išjungsite žaidimą - va tada tai teks visą lygį peržaisti. Patys bosai nėra sunkūs, tereikia išmokti jų judėjimą ir prisitaikius prie ritmo - teisingai ir laiku pabadyti. Tik tiek, kad labai ilgai užtrunka, nes gyvybės jie turi kur kas daugiau, nei žaidėjas.

Bendrai imant, jei neieškot istorijos pamokų, ar iš vis nenorit skaityt tiek daug teksto, žaidimas tikrai vertas pažaisti. Labai gerai einasi su audio knygomis, nes tekstas tik lygių pradžioje ir pačiame viso skyriaus gale, tai nesunku susistabdyti, perskaityti ir vėl valandžiukę tik klausytis, nes smegenys tiesiog niekuo daugiau neužimti. 

Dracember | Top 3 Drakulos Žaidimai ir keli paminėtini

Drakulos istorijos vedamų žaidimų daug deja nėra. Bet, keli visgi yra ir iš jų bent trys tikrai verti pažaisti. Štai šie būtų mano top 3+ 

Dracula: Love Kills

Šį žaidimą miniu kiekviename Drakulos žaidimų sąraše, kaip vieną mėgstamiausių, mat jame sukurpta istorija ir pats žaidimo meninis stilius - labai geri. Peržaidžiau tikrai ne kartą ir ne du.

Šiame galvosūkių žaidime jūs žaidžiate, kaip Vladas Drakula. Galinga vampyrė pagrobė jūsų Miną ir jums reikia ją išgelbėti. Pakeliui ne kartą teks rinktis tarp gėrio ir blogio, bei netgi sudaryti sąjungą su savo didžiausiu priešu, profesoriumi Van Helsingu...

Nuo jūsų pasirinkimų priklausys žaidimo pabaiga. O nuo tos pabaigos priklausys kas jus lydės po žaidimo sekančiame tęsinyje (kai baigiate žaidimą ir patenkate į pagrindinį meniu - vėl spauskite "continue" - tęsti).

Dracula: Origin

Pirmus porą kartų šis žaidimas man patiko labiau, nei patinka dabar. Istorija tikrai nebloga, su tokiu gan rimtu posūkiu ar dviem.

Šiame spaudinėjimo-nuotykyje žaidžiate, kaip Van Helsingas. Jūs ieškote Drakulos, mat šis sužinojo apie būdą, galimybę, prikelti savo mylimąją Minos Harker kūne ir ketina tuo pasinaudoti, kai tik ras daugiau informacijos. Jūsų darbas yra spėti merginą išgelbėti...

Vlad the Impaler

Šis žaidimas yra dingęs iš Steam parduotuvės, bet, pasižvalgykite jo kitur. Unikali vizuali, pasirinkimais paremta novelė.

Jus išsiunčia sužinoti, kas per blogis tvyro mieste. Už kiekvieno posūkio - tyko pavojus, keistenybės, kažkas antgamtišo. Kiekvienas asmuo čia - gali būti draugas, arba įsmeigti durklą jums į nugarą. Bet, jei teisingai sužaisite savo turimomis kortomis, pasieksite paties Vlado Smeigiko sostą... Ir nuo to, kaip atlikote savo darbą priklausys, kas gi čia įvyks.

Kiti minėtini:

Drakulos žaidimų serija: Dracula: Resurrection; Dracula: The Last Sanctuary; Dracula: The Path of the Dragon; Dracula: Shadow of the Dragon; Dracula: The Legacy of Blood. Pirmuose dvejuose žaidimuose jūs - Harkeris, bandantis pasprukti iš Drakulos pinklių ir išgelbėti Miną. Trečiame - kunigas, bandantis nepalūžti blogio supintame tinkle.. Ir dvejuose paskutiniuose, kuriuos rasite apjungtus, mat pirmas žaidimas gal tik valandos ilgio, esate kažkokia moteris vardu Cross, kuri ieško dingusio paveikslo, o jį radusi, randa ir kelią pas Drakulą. Patys žaidimai tikrai nėra itin geri, istorija - vidutiniška, apkarpyta, ir cenzūruota, ko pasėkoje - perėjimų gidai tapo beverčiais. Tačiau... Taip. Paskutiniame žaidime, The Legacy of Blood, jūs pagaliau susitinkate su Drakula, atgijusiu ir atrodančiu, kaip Richard Roxburgh, ir jis jums pateikia pasiūlymą...

Hotel Dracula. Jo, suprantu, žinau. Matot, esmė ta, kad kartais tiesiog norisi kažko familiaraus, kad žaist klausantis audio knygos ar podkasto. Toks ir yra Hotel Dracula. Jis toks, kaip ir milijonai kitų: viešbutis, restoranėlis, surenkate lagaminus, išvalote kambarius, paskirstote po juos svečius, paduodate norintiems valgyti, bei pašalinate nepageidaujamus svečius - per tam tikrą laiką, pagal prioritetus. Skirtumas tik tas, kad šį viešbutuką atidarė Drakula ir jo monstrų chebra. Ne, nei kiek nepanašu į tuos multikus Hotel Transylvania, bet, ei, laiką tikrai galima fainai leisti, taip tiesiog spaudinėjant.

video žaidimai | Dracula: Shadow of the Dragon ir The Blood Legacy | 4-5

Pradžioje buvau šiek tiek nustebęs, kad 4 ir 5 Drakulos žaidimai sujungti į vieną. Bet pažaidęs tikrai suprantu kodėl. Šiuo atveju netgi nežinau, ar jie buvo redaguoti, nes abu žaidžiau pirmą kartą.

Pirmas žaidimas, Shadow of the Dragon (4-as žaidimas serijoje) yra dviejų, gal trijų valandų ilgio, priklausomai nuo to, kiek medžiagos skaitysite ir kiek ilgai užtruks galvosūkiai, kurie nors ir nėra sunkūs - visgi šiek tiek sudėtingesni, nei prieš tai buvusiuose trijuose žaidimuose.

Abejuose žaidimuose žaidžiame Ellen Cross, restauratore, sergančia labai reta kraujo liga, kuriai gydyti, t.y. palaikyti jos gyvybę reikalingi vaistai ką tik buvo nutraukti ir nebebus gaminami. Nusprendusi nugyventi visas sau likusias dienas iki pilnumos, Ellen mielai imasi darbo, kai audros užkluptame laive buvo pavogti jos muziejui skirti 15 paveikslų.

Nuorodos ir nurodymai atveda Ellen į Vambery namus, kur ją pasitinka Bram Stoker'io proanūkis - Adam Stoker. Su jo pagalba moteris randa informacijos apie 16, slapčiomis jos muziejui dovanotą paveikslą, portretą. 

Vambery taip tikėjosi baisiu portretu atsikratyti. Paskirtas jį saugoti savo tėvo, Vambery paveikslo nuoširdžiai bijojo, laikė jį užrakintą ir nuolat stebimą kamerų... Tik, štai, jis irgi dingęs.

Po to žaidimas labai greitai baigiasi. Ellen išvyksta ieškoti paveikslo, jį randa, bet jos liga progresuoja tiek, kad darosi sunku pasitikėti pojūčiais, netgi akimis...

Na ir čia belieka jungti antrą žaidimą (5-as žaidimas) - The Blood Legacy. Tiesioginį 4-o žaidimo tęsinį. Bet jie abu tiek trumpi, jog atrodo, kad žaidi vieno žaidimu du skirtingus aktus ir tiek.

Šis - šiek tiek geresnis. Geresniu jį padarė Drakula, taip smagiai, be perdėto pykčio ar agresijos žaisdamas su visais veikėjais šiokį tokį katės ir pelės žaidimą. Tiesa, visa kita - tiesiog neįtikėtinai nuvalkiota, nuspėjama ir nuobodu.

Ellen išskuba ieškoti Drakulos, o šis, radęs su ja šiokią tokią sąsają, mielai pagelbėja tai ten, tai šen, kartais lengvai paerzindamas, įspėdamas. Pakeliui moteris pasigilina į jo kilmės istoriją, istoriją apie jo brolį Radu, žuvusią žmoną ir panašiai. Ir galiausiai, jai jį pasiekus (suklysti nelabai įmanoma), žaidimas baigiasi. Baigiasi šiek tiek kitaip, nei galima buvo tikėtis iš vis peršamų idėjų.

Bendrai imant, šis žaidimas irgi nėra geras. Labai, labai nuvalkiotos mintys, nepakankamai įtraukianti istorija, vietomis netgi logikos stoka. Bet. Taip, bet. Iš visų penkių, paskutinis mane pradžiugino. Drakula taip labai neblogai, jei ir per menkai, parašytas. Nėra to trečiame žaidime jaučiamo bandymo palysti po oda. Lyg koks Lovecraftiškas valdovas, jis tiesiog manevruoja naujame pasaulyje, per daug nesirūpindamas menkniekiais, neidamas iš kelio, dėl vieno ar kito paprasto žmogelio.

Verdiktas:
Žaidimai mažiau nei vidutiniški, bet jeigu patinka Drakula, tai kombo gal ir verta sumesti.