dracember | Dark Prince: The True Story of Dracula (2000) - Rudolf Martin Drakulos vaidmenyje

"Dark Prince: The True Story of Dracula" (2000) nėra istoriškai tikslus filmas, toli gražu. Tačiau vis tiek yra istorinis filmas apie Vladą Drakulą, Smeigiką, o ne, tarkime, vampyrą. Jame Drakulos vaidmenį atlieka Rudolf Martin, kuris Drakulą vaidino ir Bafėje (Buffy the Vampire Slayer). Tikrai labai neblogas pasirinkimas.

Apie Filmą: Nuo vaikystės iki mirties, Vlado gyvenimas buvo tarsi viena ilga kova, su menkomis prošvaistėmis. Prieš Osmanų Imperiją, prieš bajorus, kurie nuolat pynė tinklus ir manipuliavo Rumunijos princais, bei prieš pačią religiją, kuri, per paprastus tikinčius žmones, sugebėjo užimti tokią pat galingą padėtį, kaip ir valdovai. Kur nepasisuksi - korupcija, godumas... Princas Vladas Drakula neketina savo dienų užbaigti būdamas dar viena marionete, kažkieno kito žaidime.

Mano Nuomonė: Filmas savitai neblogas. Tikrai nėra geras, bet... Neblogas. Nebloga ir paprasta perspektyva, karvedžio su 1:10 armija, kai tenka rinktis tarp pergalės ir savo gero vardo, nevilties ar nusižeminimo. Geri aktoriai gerai atliko savo darbą vidutiniškame scenarijuje.

Pačiame filme Vladas nevirsta vampyru, tačiau visa ta jo keista mirtis, kelios jos versijos, kaip ir keli "rasti" kapai - paaiškinami kitaip. Buvo įdomu tiek, kad bent kartą tokį sąlyginai trumpą filmą pažiūrėti tikrai galima. Galimai netgi rasite jį kur nors YouTube platybėse. Tik, primenu, tai nėra istoriškai tikslus filmas.

Dracember | Gruodis su Drakula | bet, kodėl?...

via GIPHY

Taip, taip, suprantu, žinau. Bet jūs irgi žinot. Žinot, ant kiek labai aš mėgstu visokias istorijas apie Drakulą. Gal net žinot, kaip daug metų labai nemėgau savo gimtadienio. Ir Kalėdų. Bet štai ėmiau ir radau, kaip visa tai sau pataisyti.

Remiantis Rumunijos wikipedia, Vladas "Smeigikas" Drakula mirė Gruodžio 14 dieną. Taip jau gaunasi, jog Gruodžio 14 diena yra mano gimtadienis. O, kad jau turime bent tris galimas Vlado mirties versijas, bei kelias "žinomas" jo kapavietes... Renkuosi manyti, jog ta "mirties" data buvo Vlado toks, tarkime, vampyriškiesnis pasišalinimas iš kovos ir gyvųjų lauko, nusimetant šarvus ir apsigaubiant juoda skraiste.

Apie tą Gruodžio 14-osios faktą sužinojau tik šiemet. Taip, žinau, gėda man. Bet, kaip ir jo mirties nestabili data, taip ir jo gimimo data nėra itin aiški, tad jau seniai švenčiu Kalėdas, pats sau, nors ir su šeima, kaip Vlado Drakulos gimtadienį. Jei pagalvosit, tai labai tinka...

To pasėkoj, kaip ir pusė šio mėnesio švenčių, abi nemėgstamiausios, susisiejo su Drakula. O, kad jau angliškai Gruodis yra - December, vienintelis mėnesis, kuris prasideda D raide, nusprendžiau, jog nėr čia ko švęsti pora dienų. Kodėl neskyrus viso mėnesio vien Drakulai?...

Tad nuo šiol skelbiu Gruodį - Dracember'iu (draksemberis). Žiūrėsiu filmus, žaisiu žaidimus, skaitysiu knygas, ir jus kviečiu prisijungti.

P.S.: Stengsiuosi kas dien IG patalpinti po "taro of the day" - dienos Taro kortą.
Asmeninis | Knyginis

video žaidimai | Dracula: The Path of the Dragon | 3

Ech, kaip labai aš laukiau, kada vėl galėsiu pažaisti "Dracula: The Path of the Dragon", trečią Drakulos žaidimų serijoje. Nes va būtent šitą aš labai ryškiai atsimenu. Tą baisų jausmą, įtarimą, jog aplink - vien priešai, užnugary - šešėlis, ir jei tik sustosi, jei tik blogai pasisuksi, jis tave tuoj pat ir pagriebs, įsikąs dantimis ir suplėšys. Kaip buvo baisu ir smagu žaisti. Ir kaip labai baisiau buvo pagaliau susidurti su Drakula, akis į akį. Tamsos Princas mėgino palyst tau po oda, pažiūrėt į širdį, pasvert ją ir gal būt, tik gal būt padovanoti nemirtingumą, jeigu visgi neimsi verkti iš baimės...

Gaunate žaisti kunigu, atvykusiu į Vladovistę (na, o kur gi kitur, ar ne?) ieškoti stebuklų įrodymų. Anot gandų, čia mirė moteris, kuri net po mirties juos daro ir dėl to gali būti paskelbta šventąja. Bet labai, labai greitai kunigo kelias drastiškai pasisuka kitu keliu. Visos šventųjų paieškos užsibaigia paties velnio paieškomis, kai kunigas pasiunčiamas vykdyti kitokios misijos: įrodyti Vladovistės gyventojams, jog vampyrai neegzistuoja.

Paraku ir krauju dvelkiančiomis karo nuniokotomis gatvėmis, pirmyn ir atgal tarp kapinių ir apgriuvusios pilies aukštai kalnuose, Drakono Taku, link nemirtingumo, su kiekviena baisia užduotimi vis labiau dvejojant savo moralės kompaso tikslumu...

Taip, deja, ir šis, kaip įtariu ir visi penki šios serijos žaidimai, irgi yra labai stipriai pakoreguotas. Beveik nebėra galvosūkių, o tie kurie liko - per lengvi. Cenzūra, iškirptos istorijos dalys, trūkstamos eilutės, linijinis ėjimas pirmyn, atgal, kairėn, žemyn. Netgi galimybių suklysti palikta labai mažai. Kamera automatiškai patraukiama ten, kur tyko pavojus, ten, kur turi tuo metu žiūrėti. Bet bent tuos kelis kartus, kai visgi gauni susimauti, tai padaręs gali pasiklausyti tė... Drakulos, besijuokiančio iš šio kvailio.

Verdiktas:
2 iš 5, grąžinkit man mano arogantišką ir piktą Tamsos Princą...

video žaidimai | Dracula 2: The Last Sanctuary

Perėjau antrą point-and-click Drakulos nuotykių žaidimų serijos dalį - "Dracula 2: The Last Sanctuary". Šis žaidimas yra tiesiogis Dracula: Resurrection tęsinys ir čia vėl gaunate žaisti Harkeriu, kovojančiu prieš Drakulos tamsos galias. Mechanikos ir grafikos išliko tos pačios, tik prisidėjo vienas nedidelis naujas veiksmas - bėgimas arba kova. Tais atvejais, kai Harkeris susiduria su pavojumi, ant ekrano atsiranda šiurpi raudona krovimo juosta. Bet, nebijokit, žaidimas nuolatos pats save saugo, tai net jei nespėsite laiku apsisukti, užsitaisyti pamiršto ginklo, ar dar ten kažko padaryti - pradėti nuo toli nereikės.

Žaidimas prasideda ten, kur baigėsi pirmasis. Harkeris parsigabeno Miną namo, į Londoną, po to neįtikėtino pabėgimo iš Drakulos pilies. Bet bėdos - toli gražu nesibaigė. Mina tebėra įtakojama Drakulos ir išpuoliai prieš jos psichiką kas dien vis stiprėja. Ieškodamas kokių nors atsakymų Harkeris ryžtasi aplankyti Drakulos senuosius namus, bene kaimynystėje, Londone. Vietoje to randa mirtiną pavojų... Bet mūsų drąsusis, nors ir mirtingas, herojus vis tiek randa, kaip užlipti Drakulai ant kulnų, šiam, panašu, leidžiant šaknis į Harkerio gimtąją žemę. 

Šis žaidimas buvo šiek tiek rimtesnis, nei anas, ar bent jau taip pasirodė. Daug daugiau mirčių, daug pavojų, įtampos kupini momentai. Vietomis net dorai mėginta imituoti siaubo žanrą su stebuklų-šalies baisiausiomis interpretacijomis ir netgi lovecraftišku vaibu. Deja, visa tai žaidimo tikrai nepagerino. Tiesą pasakius, jei ne mano paties išsigalvoti juokeliai*, įtariu jog man nė nebūtų patikę taip labai, kaip savo blogumu patiko tas pirmas (sakau tai pusiau juokaudamas ir nenorėdamas nieko įžeisti, manau visi suprantame, jog žaidimas tėra senas ir savo laikais turbūt buvo visai neblogas, bet paslaugų visi tie perdarinėjimai ir paprastinimai jam tikrai nepadarė).

Kaip ir su praeitu žaidimu, šiam irgi nerasite jokio doro perėjimo gido, bet esamais galima šiek tiek pasilengvinti kelią, nes išimtas turinys - vientisesnis, tai tiesiog reikia praleisti žingsnius ir jau matai, ko nepadarei ir kodėl negali progresuoti tolyn. Bet visas tas žaidimo apkarpymas yra tikrai labai nenormaliai bjaurus. Išimti net gabalėliai istorijos, laiškai, užrašai, sunkiau suprasti rodomų veikėjų veiksmus, logiką. Ką jau kalbėti apie galvosūkių trūkumą. Na, ką padarysi...

Verdiktas:
Taip, Drakula vis dar Smeigikas. 3 iš 5, norėčiau dar kartą nebežaisti.

*Harkeris atsibunda surištas, Drakulos lovoje. Koks dėmesingas tas mūsų Tamsos Princas!

žaidimai | Dracula: Resurrection

Prieš porą dienų mano poreikis gauti daugiau Drakulos turinio galutinai suėdė paskutinius bendrojo suvokimo likučius ir įtraukė atgal į tą seną liūną pavadinimu Dracula - grafinių nuotykinių žaidimų serija. Pradedant pačiu pirmu žaidimu, pavadinimu "Dracula: Resurrection".

Point-and-click (nurodyk ir paspausk?) tipo nuotykinis galvosūkių žaidimas, taisytas, perdarytas ir tiek supaprastintas, kad bet koks dabar jūsų rastas perėjimo gidas jau bus bevertis. Gal tik bendram suvokimui, bet ne pilnai pagalbai, palaikymui už rankytės, kai niekaip nerandi, kur praeiti, nes atsimeni, kad buvo taip, o dabar gi jau visai nebe taip. Kai kurių galvosūkių ar žingsnių - visai nėra. Kitur jau kitokie žingsniai veda prie senų gerų sprendimų.

Pati žaidimo istorija pradedama labai chaotiškai. Mina - pagrobta, o jūs "senąjame krašte" bandote nusigauti į Drakulos pilį. Jums į pagalbą ateis (t.y. jūs eisit pas juos) smuklininė ir senukas prie stalo šalia durų. Informacijos ar netgi sprendimų tikrai nepritrūksit. Patys žinoma žaidžiate Harkeriu. Renkat daiktus, pešatės su Drakulos pakalikais ir teisinat savo gerą "žinau, kad niekam nepavyko ir niekas gyvas negrįžo, bet man tai jau tikrai pavyks" herojaus vardą.

Taip labai savotiškai šis žaidimas man buvo be galo smagus vėl prisiminti, nors vietomis erzino, vietomis buvo baisus, kitose vietose labai supo. Turėkit omeny, jei jus video žaidimuose - užsupa, tai čia nedarykit staigių judesių tose ilguose, pixeliuotuose ir tuo pačiu išskydusiuose koridoriuose, kuriuos praeiti reikia penkių paspaudimų ir kuriuose nėra nei į ką pažiūrėti, nei ką rasti, nei ko prisidėti prie istorijos. Manau didžiausią žaidimo laiką taip ir užima tas ėjimas iki objektų.

Bet, žinot ką pasakysiu? Man tikrai patiko. Toks absoliučiai baisus, kad net fainas. Kaip pigi, banali novelė iš turgaus, bet su Drakula.

Verdiktas:

Taip, Drakula čia yra Vladas Smeigikas; Tikrai žaisčiau ir vėl, nieko nesigailiu!

drakulos apžvalga | Dracula: The Impaler

[IG | EN.IG]

Nu ką, pasiryžau ir pažiūrėjau 2013 filmą "Dracula: The Impaler", apie kurį nieko neteko girdėti. Su Gregory Lee Kenyon Drakulos vaidmenyje.

Apie Filmą: Septyni draugai, jaunuoliai, leidžiasi į spontanišką kelionę aplankyti tikrosios Vlado Drakulo pilies. Kur, žinoma, pakliūva į tikrus ir perkeltinės prasmės spąstus: čia nėra elektros, telefono ryšio, lauke, miške, siaučia vilkai, o gidas, kuris juos čia atvedė ir turi išvesti - kaži kada vėl pasirodys. Nuotaikos neskaidrina ir pilies prižiūrėtoja, graži jauna moteris, kurią, lyg tyčia, prieš čia atvykstant sapnavo bent du šios grupelės vaikinai. Ji imasi pasakoti jaunuoliams apie tikrąjį Vladą Smeigiką bei, kaip jis tapo vampyru...

Mano Nuomonė: Filmas pilnas svetimos gėdos ir deja vu jausmo, kylančio iš prisiminimų apie Penktadienio 13-osios filmus. Jei juos žiūrėjot ir bent kartą buvot Jason pusėje, kai tas žudė įkyrius paauglius - žiūrėdami šį filmą tikrai greit suprasit apie ką kalbu. Filmas žinoma nėra visiška katastrofa. Jame esama gan įdomios idėjos: Tėtukas Drakula sudarė sutartį su, kaip suprantu, velniu, ko pasekoje šis apsaugojo jo žmoną ir vaiką. Bet, kad jis pat grįžtų į fizinį kūną - turi paaukoti septynių nuodėmių demonus, t.y. šitus septynis jaunuolius. Ir pabaiga tokia gan įdomi buvo.

Nors filmas, kaip ir sakiau, ir nėra visiška tragedija, vis tiek rekomenduoju jam nusiteikti ir susirasti užkandžių.

2/5