gangsteriai | The Way of the Househusband

Jau labai seniai taip nieks nekabino žiūrėt, kaip The Way of the Househusband. Manau padėjo ir tai, kad serijos - labai trumpos ir labai linksmos. Serijos paremtos Kousuke Oono parašyta ir iliustruota manga, kurią irgi verta paskaityti.

Animacija prasideda stebint bauginančiai atrodantį jakudzą vonios kambaryje. Apsiprausęs jis apsivelka, griebia peilį ir... Imasi daryti pusryčių savo dirbančiai žmonai. Matote, Tatsu, Nemirtingasis Drakonas, iš tiesų buvo jakudza. Bet dabar savo nusikalstamame pasaulyje įgytus įgūdžius jis telkiasi namų ruošos darbams atlikti. Jis tvarkosi, gamina maistą, estetiškų patiekalų nuotraukas kelia į socialinius tinklus, medžioja išpardavimus ir taip toliau. Kartais keliai susikerta su žmonėmis iš praeities, ko pasėkoje, mums paprastiems mirtingiesiems eiliniai darbai, virsta iki ašarų juokinančiais išbandymais. 

Kiekviena serija turi kokią nors paprastą užduotį, su kuria Tatsu bando susidoroti iki tobulumo, jakudzos garbės reikalas. Tad, tarkime, pirmajame, jo žmona pamiršo pietus. Supakavęs dėžutę į ziplock maišelį, įsimetęs į vieną iš tų kietų lagaminėlių, jis stveria dviratį ir išskuodžia paskui ją. Pakeliui jį sustabdo policija, nes vyrukas, visgi, atrodo, kaip jakudza. Jiems įtartina, o jam - visiškai nesuprantama, tad senų gerų įpročių vedamas, Tatsu pamėgina pasaldinti pareigūnų nuotaiką nedideliu kyšiu, dovanėle. -15% nuolaidos kuponu...

Kiek vėliau, kaip ir minėjau, jis susiduria su žmonėmis iš savo praeities. Kai kurie vis dar laikosi įsikibę dylančios galios, kiti gi, kaip ir jis pats, bando prisitaikyti prie normalaus gyvenimo. Vienas iš pakartotinai pasirodančių veikėjų yra jaunuolis vardu Masa. Jam nelabai sekėsi prisitaikyti, tad vos pamatęs Tatsu - puola mėginti jį grąžinti į nedoros kelią, vis sekdamas iš paskos, kol Tatsu perka produktus namams, meta butelius į taromatą, eina į maisto gaminimo būrelį. Čia, vaikino kantrybė baigiasi, bet Tatsu nepalūžta ir paaiškina Masa, jog toks gyvenimas bene nesiskiria nuo jakudzos. Jis turi saugoti šeimą, stengtis ir tobulėti: sau šventų dalykų smurtu neapsaugosi.

You can't protect what's sacred to you through violence.

Kiekvienas epizodas - juokingas ir įdomus. Žmonės reaguoja į šiuos keistuolius, jų keistą kalbą ir grėsmingą povyzą, kol jie bando daryti mums įprastus dalykus, tokius, kaip tos pačios gaminimo pamokos, produktų pirkimas, įvairūs paprasti darbai. Pavyzdžiui, vienas iš buvusių jakudzų dirba maisto vagonėlyje, bet, kad jau sekasi prastai, paprašo Tatsu pagalbos. Gal šis turi kontaktą? Taip, turi, jie tuoj pat susiveiks tų geresnių miltukų. T.y. būtent, kad, miltų. Tikrai labai rekomenduoju visiems, kas tik norit šiek tiek atsipalaiduoti ir per daug negalvojant - pasilinksminti.

EG | Monster Super Fuel: Watermelon

Užsukau į vieną tų saldainių parduotuvių, kur net minėti nereikia, turbūt jau jaučiat visus dantis burnoje, ir gale ten kažkur sušmėžavo keistas, lyg ir Monster skardinės dizainas. O, kad jau reikėjo pagaliau pabaigt RE8 žaidimą, sumečiau, kad energija pravers, tad pasiėmiau Monster Super Fuel: Watermelon per daug ten nesigilinęs į jokius aprašymus.

Anot legendos, šis gėrimo iš miltelių skonio, negazuotas monster'is, pasaldintas tuo blogesniu saldikliu, kur paskui kutena kažkur gerklės gale, turėtų būti arbūzo skonio. Panašu, kad aš nesu išrinktasis. Mat to skonio neaptikau. Ir šiaip jau, nusivyliau tiek gėrimu, tiek ir žaidimu.

Verdiktas: Kaip ir RE8, pirmas įspūdis geresnis, nei visas toliau su juo praleistas laikas.

EG | Adrenalin

Dienos šiek tiek pravėso, o viena tokia ir visai gražiai apniukus pasitaikė, galvoju išeisiu, pagaliau, kaip žmogus, bent prisimint, kaip ten tas grynas oras atrodo. Bet, kur tau, debesys išsisklaidė ir vėl gruzdintuvė. Sumetęs, kad jei suirzęs namo pareisiu tuščiom, reiks pačiam sau įspirt, tad nupėdinau bent iki parduotuvės, pasieškot kokių užkandžių nuotaikai atitaisyti ir, kažkaip, vėl, atsidūriau prie energetinių gėrimų lentynos, kur pastebėjau iki tol nematytas nedideles Adrenalin skardines. Pasiėmiau visas keturias, tyrimams.

Pirmiausia pabandžiau tą violetinę, Dragonfruit skonio. Labai geras, ne per saldus gėrimas, tik su kažkokiu nenusakomu, bet beprotiškai pažystamu poskoniu. Truputį saldus, truputį rūgštus, tikrai skanus, pirksiu dar.

Toliau ėmiausi kaktuso, to mėlynoj skarboj. Labai panašus į Dragonfruit, bet lyg labiau saldus, nebe taip maloniai. Vis dar su tuo kivio-tipo prieskoniu. Neblogas, bet ne toks geras, koks galėjo būti.

Trečias pakliuvo Watermelon, tipo, arbūzas, nu nes beskonį reikia pasilikti pabaigai, kad jau nuo jo nepradėjau. Tai, arbūzo čia tikrai nerasta. Bet, kažkaip, vis tiek skanus, neneigsiu. Vėl tas poskonis iš Dragonfruit, vis dar nežinau, kas gi tai...

Ir, galiausiai, išbandžiau Classic arba Original, kuris, kaip ir galima tikėtis, absoliučiai niekuo nesiskyrė nuo visų kitų klasikinių, originalių energetinių gėrimų.

Bendrai imant, nu tikrai neblogai. Kainos, kiekio ir skonio atžvilgiu - netgi labai gerai. Tą Dragonfruit tai dar tikrai pirksiu, dėl kitų reiks pagalvoti.

Verdiktas: kas, po galais, ten per poskonis buvo... Paragaukit kas nors ir praneškit, a?

Drakula | Filmas | The Last Voyage of the Demeter (2023)

Pagaliau atsirado laiko nuvykt pažiūrėti "The Last Voyage of the Demeter", antro Drakulos filmo šiais metais. Esu jų matęs tikrai labai daug, tad drąsiai galiu teigti jog tokio gero Drakulos siaubo filmo dar nemačiau, kur širdelė suvirpa dėl ekrane vykstančių dalykų, tiek fizinių, tiek psichologinių.

Demetra, tas šiurpiai pagarsėjęs laivas, iki Anglijos krantų atgabenęs tik įgulos lavonus ir labai keistą krovinį: krūvą dėžių pilnų žemių. Jokių išgyvenusiųjų, tik kapitono dienoraštis su vis šiurpesniais įrašais. Apie laivą esama ne vienos adaptacijos, bet ši - tikrai išsamiausia ir pati baisiausia ta gerąja, siaubo filmų prasme.

Demetros kapitonui, nesiderant, gerai sumokama, kad paimtų į laivą keletą dėžių, pilnų kažkokio purvo ir kuo skubiai nugabentų į Angliją. Nuvykus ten be jokių bereikalingų sustojimų, pinigai dar padidės papildomu atlygiu, kas įgulą paskatina kęsti visus nesklandumus, leidžiant laiką svajojant apie visa tai, ką nuveiks su savo užmokesčiu. Iš tiesų, tokiu geru, kad jie priešinosi sustojimui, net tada, kai iš vienos sulūžusios dėžės buvo ištraukta leisgyvė moteris. Ir, net tada, kai iš to purvo išlindo ir dar kažkas.

Neįmanoma pabaisa, blogis humanoido formoje, iš šešėlių imasi medžioti įgulą. Pradedant gyvuliais, skirtais maistui. Tada vienu kitu vyriškiu, neskubant, kad būtų užtikrinta saugi ir sklandi kelionė. Ir, galiausiai, likus dienai ar dviem iki Anglijos krantų, jis nebesislėpdamas ima juos skersti. Su kiekvienu kraujo lašu - tobulėdamas, keisdamas formą, mokydamasis. Mažėjančios gyvųjų gretos privalės priimti paskutinį sprendimą savo gyvenime: kaip mirs. Sumedžioti ir parplukdę pabaisą į Angliją, ar, be žinios, jūros dugne, su Demetra ir juo. 

Filmas tikrai labai gerai žiūrisi. Drakula sukurptas pirmiausia, kaip monstras, ir tik po to, kaip galimas žmogus. Jis - blogis, kuris mėgaujasi medžiokle, kaip ir pridera jo prigimčiai, kitą syk pasišaipydamas iš aukų ir vis prisitaikydamas prie jų mėginimų pasprukti jam iš nasrų. Labai įdomi ir unikali adaptacija, kurią tikrai labai verta pažiūrėti. Rekomenduoju.

5/5

EG | Dynam:te Mojito

Į mano radarą pakliuvo dar vienas Dynam:te, šį kartą klasikinio Mojito skonio. Jį tikrai sunku sudirbti, nes nu, kas ten, mėta, laimas / žalioji citrina? Bet va tekę ragauti labai bjaurių, tai sumečiau, kad paragaut vis tiek reikia, tyrimams ir panašiai.

Dailiai žalsva skardinė, blyškus žalias gėrimas nuo kurio vos atidarius jaučias tas bene kmynų kvapas (t.y. kai sumaišai laimą su mėta, tas kvapas man labai panašus į kmynų). Skonis - silpnas, Mojito kažkur ten, tolumoj, lyg ir primena. Geriamas, neblogas, bet tikrai norėtųsi bent kiek... daugiau.

Verdiktas: Geriau pabandykit jų ličių skonio, tas va labai geras.

Kaip Piktadarys | Nightmarshal Styx the Sunderer | V Rising

V Rising vampyrų išgyvenimo RPG žaidime yra daug puikių piktadarių, iš kurių geriausias, žinoma, tas, kuriuo žaidžiame patys. Bet iš tų nežaidžiamų mano mylimiausias yra Nightmarshal Styx the Sunderer, senas ir legendinis vampyras. Deja tik, kadangi žaidimas vis dar ankstyvos prieigos (early access) būsenoje, informacijos labai daug nėra.

Legendinis vampyras, tarnavęs pačiam Drakulai, ar dėl narsumo, ar dėl kvailumo, kai pasaulį ėmė gaubti Tamsos Barjeras - nebuvo ten, kur turėjo būti. Toli už  priešų linijų, jis nusprendė atremti viską, kas iki jo prisikas Prakeiktajame Miške (Cursed Forest), o Šviesai visgi laimėjus - sumetė, kad jį turbūt išdavė ir apleido. Juk oficialaus pakvietimo jis negavo, kur pasiuntinukai su žinutėmis, ar ne?... Kažkokiu būdu pro akis praleidęs tokių pat ištikimų Drakulos tarnų atsitraukimą, Nightmarshal Styx iki šiol piktas žingsniuoja po pelkėtąjį mišką, į kurį įžengti jau ir be jo buvo pavojinga...

Dėl Styx galių, imuniteto saulei, gebėjimo pasiversti į šikšnosparnį ir būti ignoruojamam visų kitų piktai nusiteikusių padarų miške, jis nėra pats lengviausias bosas sutvarkyti. Bet, kai pagaliau pavyksta, jo V Galių kraujas - tikrai labai greit atsiperka suteiktu gebėjimu praskristi pro visas nelemtas vietas, kur paprastai tenka ilgai ir nuobodžiai bėgti (aš nelabai mėgstu arklius).

Žemiau matote video, kuriame mano draugė Zannatiel, pasistačiusi pilį Prakeiktajame Miške, įsivedė ten ir patį Nightmarshal'ą, taip užsitikrinant ne tik saugumą nuo kitų mob'ų, bet ir saulės. Ką jau kalbėti apie puikias nuotraukas.

EG | Cult: Blueberry Cake

Cult Energy Drink mane vis maloniai stebina savo kitokiais skoniais. Mylimiausias išlieka kramtomos gumos, nes jau seniai apie tokį svajojau ir sukau galvą, kodėl didieji vardai jo neturi. Draugams iš svetur smagu pastatyt tą su kanapių ekstraktu. Tada nupirkt ledų su kanapių ekstraktu. Tada, užkandžiams, gal dar traškučių, su kanapėmis... Nežinau, kaip ir kodėl mes tiek visko visur turim su kanapėm, bet, neabejokit, prisistatom ne prasčiau už Amsterdamą, net ir be pačio dūmo.

Anyway, esu driežas (o gal gyvatė), tai man šiti karščiai - labai tinka ir patinka, visas toks pagyvėjęs ir judrus, sukau ratus apie miestuką, jau ir atsigert norisi, gal ir žingsnį spartesnį išmest gerai būtų. Prasuku pro Norfą, nes ji čia pas mus pagarsėjus, kaip keistenybių ir kitokenybių šopas, o ten, va.

Cult Energy Drink: Blueberry Cake. Mėlynių pyrago (pyragaičio? torto?) skonio Cult energetinis gėrimas. Labai gražioj violetinėj skarboj, su piešiniais kurie man kažkuo labai primena Gravity Falls, jei Gravity Falls būtų buvę arčiau džiunglių, o ne miškuose. Skonis - neblogas. Tikrai negaliu sakyti, kad geras, nes tiesiog neišlieka jokio įsimintino faktoriaus. Bet tikrai neblogas, paragaut verta.

Verdiktas: Neutrali Tvarka.