2024 m. vasario 27 d., antradienis

Kaip Piktadarys | Araj Oblodra (Baldur's Gate 3)

ko-fi

Pagaliau pasiekę Moonrise Towers, kažkur bokštų viduje rasite drow alchemikę vardu Araj Oblodra. Užtenka tik prisiminti, kur esate, kad suprastumėte jog ji yra, mažų mažiausiai, moraliai pilka veikėja. Jei turite istorinių žinių, ar ir patys esate drow elfai, gal būt išpešite iš jos dar šiek tie informacijos, bet man ir to nepakako, tad ėmiausi rimtesnių paieškų.

Gilioje Menzoberrenzan tamsoje, ant skardžio tarp dviejų Clawrift Pirštų, kabojo Oblodra Šeimos namai. Nors ir nedideli, jie teikė pakankamai saugumo tiek namiškiams, tiek ir jų paslaptims. Paslaptims, kurios, taip griežtai saugomos, ėmė vešėti gandais, kartais paremtus prabėgomis pastebėtu dalyku, o kartais tik pavydu, mat Oblodra Šeima pasižymėjo itin stipriu psioninių galių talentu. Vieni kalbėjo, kad jos laiko Illithid vampyrus, kaip augintinius. Kiti gi teigė, kad Oblodra dukros su Illithid treniruojasi, o gal net ir santykiauja, kaip kitaip jos gali turėti tokią baisią galią? Visi sutiko tik dėl vieno: šios šeimos karštligiškas užsidegimas visame kame, kuo užsiima, labiau panašėjo į pamišimą.

Dėl savo psioninių sugebėjimų ir vadovavimo meno, Oblodra Šeima vienu metu buvo galingiausia Menzoberrenzan mieste. Bet dėl Lolth machinacijų – buvo sunaikintos Baenre šeimos ir dabar nebeegzistuoja.

Išskyrus Araj, kurią sutinkame Moonrise Towers, o vėliau ir Balduro Vartuose. Mainais į eliksyrą ir gal net šiek tiek pinigų, priklausomai nuo to, ką apie ją žinote, ji paprašo šiek tiek Tikrosios Sielos (true soul) kraujo, jūsų kraujo. Kraujo, užkrėsto Illithid parazitu... Išvadas pasidaryti paliksiu patiems.

2024 m. vasario 21 d., trečiadienis

EG | Battery: Peachberry

Po Battery Carnival atėjo Battery Peachberry, aviečių ir kažkur kitame kambaryje sušnabždėto žodžio „persikas“ mišinys. Ir nors galite teigti, kad tos dvi skardinės yra visiškai skirtingos, aš vos nepraleidau šios iš geltonos į šviesiai-šiltą spalvą, nes palaikiau ja prieš tai jau apturėta iš geltonos į šviesiai-šiltą.

Žodžiu, einu sau, kažkuo užsigalvojęs, kai ta labiau meninė smegeninės pusė sujuda, kad ė, pažiūrėk dar kartą, akis už kažko bandė kliūt. Grįžtu prie energetinių gėrimų lentynos ir rimtai, žiū, sėdi sau. Tokia panaši, kad vos nepražiopsojau, geltona su rožine spalva skardinė. Kai jau šiaip taip atskyrė ją akys nuo šalia buvusios geltonos su violetine, sugebėjau net ir pavadinimą perskaityt.

Battery: Peachberry. Kaip ir minėjau, aviečių skonio gėrimas su persiko švelnumu, spėju, nes trūko tos avietei būdingos rūgštelės. Ko pasėkoje, kad ir neblogas skonis, bet man – labai per saldus. Gal su ledukais, vasarą.

Verdiktas: normaliai.

2024 m. vasario 15 d., ketvirtadienis

Istorija | Vasario 16-oji


1918-ais, Vasario 16 dieną buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, kuriuo buvo atkurta Lietuvos Valstybė. Šis aktas suformavo konstitucijos principų pagrindus, kuriais vadovaujasi ir visos kitos Lietuvos Konstitucijos. Jo dėka egzistuoja šių dienų Lietuva.

Ne viskas buvo paprasta, ne. Vokietijos Imperija spaudė su ja sudaryti sąjungą. Signatarai irgi turėjo dėl ko pasiginčyti. Mums draudė aktą publikuoti, bet jau ką mes mokam, tai spausdinti nelegaliai. Vokietijos Imperijai kritus Pirmojo Pasaulinio metu – sukirbėjo viltis, tačiau tolimesnius įvykius turbūt labai puikiai žinote. Tad suprasite, kodėl šio akto prisireikė ir 1990-aisiais, byrant Sovietų Sąjungai. Bet tai jau kita šventė ir apie ją – jos metu.

Ta proga, linkiu visiems tokio išsilaisvinimo nuo tironų ir jų diktatoriškų rėžimų. O Pasauliui: saugių ir atvirų sienų, kuo greičiau.

Su!

2024 m. vasario 9 d., penktadienis

EG | Dynamite: P*rnstar Cocktail

Nors ir suprantu kodėl degalinėse nėra jokių (dažniausiai) krepšelių prekėms, kartais vis tiek norėčiau, kad kokie nors būtų, bent jau toj, kurią vis aplankau. Mano limitas yra apie keturias skardines, o po to jau darosi slidoka. Ar tai iš rankų sprūsta, ar su visom kelnėm bando pabėgt. Jūs, žinoma, nusistebėsite, kam gi man tiek skardinių degalinėje? Na... Jie dažniausiai viską gauna pirmi.

Nebepamenu ko aš ten buvau, kada, ko reikėjo, ar kaip pamačiau būtent šią skardinę, pačioje apačioje. Bet matyt sukirbėjo pošlybių jutiklis, nes tuoj pat akis užkliuvo. Ir čia man prisireikė daugiau rankų.

Tai va. Dynamite P*rnstar Cocktail. Skonis turi viską, ką aš tame kokteilyje mėgau ir nieko, ko nemėgau. Truputį rūgštu nuo pasifloros, šiek tiek kanda nuo lyg ir imbiero (žinau, ša), viską suriša vanilė. Dar gi, šitas kokteilis yra vienintelis priimtinas pasifloros panaudojimas, apart to vaisiaus išdėjimo į šiukšles, arba davimo tiesiog supūt ten kur ir išdygo iš pragaro. Tobulai gazuotas ir bene net nepridažytas, kaip pigi... pigus gėrimas. Labai geras.

Verdiktas: jau mačiau jo ir parduotuvėse, pavadinimu Passion Star.

2024 m. vasario 3 d., šeštadienis

filmai | moraliai lanksti pilka spalva | Nimona (2023)

Nedažnai ką nors žiūriu. Tai jau kai žiūriu, prasideda visas tas bindžinimas, kur tada jau reikia viską pažiūrėt, ką praleidau per bene metus. Kai kurie dalykai buvo geri. Kai kurie buvo blogi. Apie kitus va rašau anotaciją, kad žinotumėt, jog va toks dalykas egzistuoja ir dabar turit eit pažiūrėti. Dabar. Nimona (2023) užgimė, kaip internetinis komiksas, publikuotas Tumblr platformoje. Ir jeigu tai jums neįrodo, kad įmanoma viskas, jei tik įdėsit į tai širdį, tai turit kitokių problemų. Ir gal būtent dėl jų verta būtų pažiūrėti šį animuotą filmą, su nuostabiais LGBTQIAP+ veikėjais ir moraliai lanksčiais geradariais, kurie, kažkieno kito istorijoje, buvo baisūs piktadariai, privertę dalykus pasikeisti.

Kiberpanko tipo pasaulyje, kur kiekvienas vaikas svajoja tapti herojumi, o vienintelis tikras būdas tokiu tapti – perverti monstro širdį, Balisteris (Ballister) tuoj sužinos, kad ne viskas taip juodai balta ir paprasta. Išrinktas iš eilinių žmonių jis turėjo visiems parodyti, jog būti Riteriu tereikia Riterio širdies, o ne gryno kraujo šeimos linijos, į kurių gretas jis čia ir stoja ir kurie jį iki pažaliavimo erzino ir iš jo šaipėsi. Bet tą dieną, kai Balisteris turėjo oficialiai tapti Riteriu, kažkas nutiko.. Jo ginklas, jo ištikimasis kardas... Jo karalienė, krito lyg nuo jo rankos. Rankos, kurią jo mylimasis nukirto, taip nuginkluodamas... Ką? Priešą? Bet kuriuo atveju, varomas baimės ir panikos, šis beveik Riteris pasileidžia bėgti, vildamasis, kad ras būdą, kaip įrodyti savo nekaltumą.

Nimonai kvailos taisyklės ar visuomenės nuostatai visiškai nerūpi. Juk jie ją laiko monstru, net jos nepažinodami! Tiesą pasakius, monstru jie ją laiko ir ją pažinodami, vien dėl to, kad ji moka visokių kietų dalykų, tokių, kaip pasivertimas į įvairias būtybes. Bet, nesvarbu. Ji ras tą piktadarį riterį, tą Balisterį, taps jo padėjėja ir kartu jie viską sugriaus. Jis supras, kad ji nėra monstras. Ji tik.. Nimona.

Labai malonus ir klasiškai linksmas filmas, pilnas juokų ir žodžių žaismo suaugusiems, bet pakankamai nekaltas, pilnas didelių rožinių monstrų ir lengvai sekamo siužeto, kad tiktų ir jaunesniems. Daug pozityvo, bet žemiau pridėsiu įspėjimą.

Taip, žinoma, kad multikas man patiko net labiau dėl to, kad jo veikėjai – LGBTQIAP. Nuo Balisterio ir Ambrozijaus, dviejų įsimylėjusių riterių, iki, tam tikra prasme, ir pačios Nimonos. Ji savo sugebėjimus apibūdina, kaip būtinybę tiesiog būti savimi, o kai jai apribojama - nelabai yra ir noro iš viso... Būti. Matot? Eikit pažiūrėti, dabar. Dabar! 

Trigger Warning: Numanoma mintis apie savižudybę ir bandymas. Nieko grafiško, bet turėkit omeny.

2023 m. gruodžio 31 d., sekmadienis

2023 nuo manęs, 2024 man (ir jums)


Na ką, baigėsi dar vieni metai? Ne be riksmų, klyksmų ir spardymosi. Bet, kai pagalvoji, normalu gi. Nieks be lietaus, griausmų ir vėjo neauga.

Nenoriu kalbėti ir prisiminti blogybių, nei tų iš savo gyvenimo, nei tų, kur kamuoja visą pasaulį ar jo dalis, nes visa tai – tiesiog tęsis. Sukimąsi pastebime turbūt tik mes ir žvaigždės. O ir tada, žvaigždėms greičiausia nė kiek nerūpi kur ten koks darinys kiek ratų apie jas apsuko. Tuo tarpu, mes tik džiaugiamės, kad esame gyvi, kad išgyvenome dar metus ir kad vėl galėsime tęsti šią kovą: išgyventi, gyventi ir galiausiai klestėti (klestėjimo apibrėžimas – individualus, ar vidumi ar kitaip, kaip tik jums reikia ir norisi, taip ir skaitykim). Tai vietoj blogo, noriu prisiminti gerą. Pasiekimus, pergales, laimėtas kovas, įveiktus sunkumus ir viliuosi, kad jūs irgi nepagailėsite sau gero žodžio. Kad ir kaip nereikšmingai kas atrodytų: esate čia, sudaryti iš mirusių žvaigždžių dulkių, kaip gi net mažiausias dalykas gali neturėti prasmės, jei Visatoje turėjo nutikti toks didžiulis įvykis, kad jūs - būtumėte? Esate svarbūs, ir jūsų darbai – svarbūs.

Mano smegeninė nemoka būti vienpusiu eismu. Esu – multitudė ir tik sugebėjęs priimti tą chaosą – radau sau kelią, kuriuo galiu eiti. Ir, taip, gal tas kelias nėra tik vienas. Gal dar bėgu tuo paraleliai, ar ropoju anuo tolėliau. Bet bendrai imant, visi tie keliai yra mano. Jei savo dar neradot – linkiu neprarasti noro jo ieškoti. Joks savo laimės medžiotojas tuščiomis negrįžta, nes jei nebūtų ko ten, glūdumoj, ieškoti, tai ir nejaustumėt tam jokio noro. Tad linkiu tik sėkmės visame tame, kuo užsiimsite kitais metais. Jūs galit absoliučiai viską.

O dabar, pirmyn. Ar bėgte, ar einant, ar šliaužiant, svarbu judėti į priekį. Tai ir judam.

2023 m. gruodžio 27 d., trečiadienis

Dracember 2023 | žaidimas | Wallachia: Reign of Dracula

Ką po septyniais pragarais aš čia žaidžiau? Wallachia: Reign of Dracula buvo siaubingas. Atsiimu visus negerus žodžius apie Vlad Voievod Dracula žaidimą.

Jauna bajorų dukra medžiojo miške, kur susidūrė su, na, draugišku vilku, bandančiu pavogti jos sumedžiotą žvėrelį. Įkalbėjusi vilką grąžinti grobį, mergina nuskuba namo pasipasakoti, bet randa juos – smilkstančius, tėvus – nužudytus, o jaunėlį brolį – pagrobtą. Čia ji sutinka seną vyrą vardu Christian Rosenkreutz ir šis jai paaiškina padėtį: visa tai padarė Drakula, nukentėjo ne ji viena, nes vaivada tiesiog šitaip šėlsta. Ir taip tad, abudu iškeliauja į Osmanų Imperiją, kur susimeta su Sultonu Mehmedu. Nu nes, mano visos šalies priešas, kuris yra mano priešo priešas, man kažkaip vis tiek draugas?...

Merė Sju*, kurios vardo jau tikrai nebepamenu, atsikalbinėja ir piktžodžiauja visiems, net ir Sultonui, kuris tuo metu laikė bene pusę pasaulio savo gniaužtuose ir kažkaip niekas jai už tai nenukerta galvos. Ką ten, gavusi pagalbos, mergina iškeliauja kovoti prieš Drakulos tamsos armiją, milžiniškas karo mašinas, jo demoniškus karius ir net savo nebeatpažįstamai pasikeitusį brolį.

Dar tokio įkyraus ir erzinančio veikėjo žaisti neteko. Ir tai nepaisant to, jog visiškai nėra jokio veikėjų parašymo ar jų vystymo, tik va tas toks standartinis štampukas ir pirmyn. Manau žaidimo rašymo kokybę labai gerai nusako faktas, kad senukas vardu Christian Rosenkreutz** niekaip nieko neįtakoja, ir jei gerai pamenu, tai net nėra paminima kodėl ši figūra galėtų būti svarbi.

Mechanikos – ne pačios geriausios. Labai rekomenduoju iš kart eiti į nustatymus ir susidėlioti klavišus taip, kad galėtumėte pilnai veikti abiem rankom, nes žaidimo veiksmas – gan greitas ir pilnas šiokio tokio taiklumo reikalaujančių manevrų (tiek, kiek to taiklumo gali reikėti platformeryje). Jei ignoruosime istoriją ar jos akis draskančią stoką, žaidėsi smagiai, nors ir užtruko priprasti šaudyti ir šokinėti keliomis kryptimis iš karto.

Bendrai imant, žaidimas gan trumpas, kas gal ir gerai. Prastai parašytas tiek iš istorinės, tiek iš grožinės pusės. Ir tiesiog nebuvo tiek smagus žaisti, kad būtų vertas ant jo išleistų pinigų.

*Mary Sue: veikėjo archetipas, dažniausiai vaizduojamas, kaip pernelyg viskam gabi moteris, kuri tiesiog užmerktom akim gali padaryti viską ir bet ką, be jokių ydų ar silpnybių.

**Christian Rosenkreutz: okultinė ir galimai fiktyvi persona, kurią, pavyzdžiui, sulyginti galėčiau su geriau žinomu, bet tokį patį statusą turinčiu asmeniu - Žana d‘Ark. Tai okultinėmis istorijomis apipinta asmenybė, pasiekusi žinomumą per atsidavimą religijai, tam tikrą tikėjimo reformavimą (kartais net pasukant ordino, brolijos, sektos, ar net kulto linkme), kurių istorija pateikiama su jų galimomis reinkarnacijomis. C.R. pavyzdžiui, laikomas Lozoriaus reinkarnacija. Tad toks, vos ne, vyras kurį iš mirties prikėlė dievas ir vyras kurį iš mirties prikėlė velnias.

Kaip Piktadarys | Araj Oblodra (Baldur's Gate 3)

ko-fi Pagaliau pasiekę Moonrise Towers , kažkur bokštų viduje rasite drow alchemikę vardu Araj Oblodra . Užtenka tik prisiminti, kur esate, ...