Rodomi pranešimai su žymėmis Filmai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Filmai. Rodyti visus pranešimus

2022 m. gruodžio 30 d., penktadienis

Dracember | filmas: The Invitation (2022) - Kraujo Kvietimas


Paskutinis
šio Gruodžio su Drakula filmas ir naujausias iš jų visų yra Kraujo Kvietimas (The Invitation). Vizualiai nuostabus Amerkiečių siaubo trileris, kuriame veiksmas vyksta mūsų, moderniais laikais, su pakankamai unikalia istorija ir labai patraukliais aktoriais. Iš jų, Thomas Doherty, atlieka Walter De Ville vaidmenį, t.y. tėtuko Drakulos.

Filmas prasideda nuo žvilgsnio į praeitį, įvykio kuris ir privedė iki toliau filme stebimos istorijos apie Evę Džekson (Evie Jackson). Pavargusi nuo gyvenimo rutinos ir skausmo naštos dėl mirusių tėvų, ji priima tokį, atrodo, spontanišką pasiūlymą atvykti į Angliją ir susipažinti su šiek tiek tolimesnėmis savo giminėmis. Čia jos laukia nuostabus dvaras, pilnas meno kūrinių, neminimos paslaptys, žavingas viso to savininkas, ir mažiau žavingi jo svečiai, bei jų giminaičiai. Gauname tokį anti-malonumą stebėti Amerkietę merginą, pamokslaujančią pasikėlusiems Senųjų Pinigų išlepintiems Anglams. Akis išsinarinti galima.

Kaip jau ir minėjau, filmas vizualiai - tikras saldainiukas. Pilnas puikių detalių ir labai neblogai sukurptų scenų. Labai patiko ir unikalus filmo aspektas, nauja perspektyva, logiškas vampyrų mitų perpavidalinimas. Tad taip, su visais trūkumais, filmas žiūrisi, kaip jaukus Drakulos siaubekas, bent kartą vykstantis laikais, kur veikėjai turi išmaniuosius telefonus. Nusibodo jau man tie seni, apsakyt negaliu, kaip. Tai bent pailsėjau.

Apibendrinant, filmas tikrai nėra šedevras. Bet jis toks, kokį mielai pažiūrėčiau ir dar kartą, ar tiesiog įjungčiau, kaip fono vaizdą ir garsą.

2021 m. rugsėjo 17 d., penktadienis

filmas | The Witcher: Nightmare of the Wolf

Netflix'e išėjo animuotas raganiaus filmas, šiokia tokia priešistorė, pavadinta "The Witcher: Nightmare of the Wolf". Mano mintys apie jį, tiesa, šiek tiek konfliktuojančios...

Apie Filmą: Vesemiras, kaip vienas geriausių raganių apskrityje, apsiima labai neįprasto monstro medžioklės. Miške yra... Kažkas pajėgus valdyti, apsėsti, ar kitaip paveikti kitus monstrus. Kas gi tai per padaras, iš kur? Galinga magija apraizgė visą mišką, o už jos slypinti paslaptis... Verčiau ir būtų tokia likusi, giliai palaidota.

Mano Nuomonė: Iš vienos pusės - man labai nepatiko, kaip Netflix'as tiesiog pabėgo su žodžiu "mutantas" ir iš raganių padarė vos ne super herojus. Jų galios viršija visas normas, nepaisant raganių naudojamos alchemijos. Labai nepatiko ir ta burtininkams skirta atpirkimo istorija už tai, ką jie padarė. Jei skaitėt knygas, tai puikiai žinot, jog šie toli gražu nėra nekaltučiai, kai kalba pasisuka apie eksperimentus.

Iš kitos puses, filmo istorija labai tamsi, bet jauki žiūrėti, smagu matyti vos ne fuckboy statusą pasiekusio Vesemiro kvailystes, kai žinai, koks jis santūrus ir rūpestingas senukas tapo po to. Monstrai - įdomūs, veikėjai - neblogi, nors ir neišrutulioti. Ir buvo labai smagus mažytis cameo su mūsų mylimiausiu, dar visai mažiuku raganium. Filmas taip pat išlaikė tą knygoms artimą šokinėjimą laiko linijose, tad turėkit omeny. 

Šiaip, bendrai imant, manau labiau patiko, nei nepatiko. Bet kažko rimčiau pasakyt negaliu.

2017 m. liepos 26 d., trečiadienis

Fullmetal Alchemist: Filmas


Žanras: Mokslinė Fantazija (Science Fantasy)
Režisierius: Fumihiko Sori
Šalis: Japonija
Kalba: Japonų
Išleidimo Data: 2017 Gruodžio 1d

Paremta Hiromu Arakawa to paties pavadinimo manga

Alchemijos pasaulyje - Alchemija diktuoja pasaulio taisykles. Tarkime, visada turi būti balansas. Gausi tiek, kiek duosi: lygiaverčiai mainai. Tokią taisyklę sunku sulaužyti, mat per mažai davęs, tiesiog mažiau ir gausi. Daugiau problemų kelia tokios taisyklės, kaip: nederėtų mėginti prikelti numirusių asmenų. Nederėtų, nereiškia, jog negalima. Nederėtų, iš tiesų, tereiškia, jog už šį stebuklą reikės daug sumokėti, o ir rezultatai nebūtinai bus tokie, kokių siekta.

Kai numirė Edward ir Alphonse mama, jų sudužusioms, dabar jau našlaičių širdims, to buvo jau per daug. Silpnumo akimirką jie pasiryžo. Edwardas, pernelyg pasitikėdamas savo jėgomis, įtikino brolį ten, kur šis dar dvejojo, ir jie pamėgino susigrąžinti motiną. To kaina - neapsakoma, o rezultatas - košmaras, kuriuo tapo jų gyvenimai.

Labai laukiu šio filmo!

2016 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Džekas Skerdikas, Vokiškas, Lietuvoje


Vilniaus senamiestyje vokiečiai filmavo Džeką Skerdiką. Ir jau nuo pirmų treilerių ir užuominų žinojau, kad kažkaip reikės jį pažiūrėti. Bėda ta, kad tai padaryti ne taip ir lengva, kai kabelinėje nėra tų reikalingų vokiškų kanalų...

Bet, kaip sakė mano draugė, kuri ir nurodė šią Džeko versiją: kai yra noro, atsiranda ir būdas. Tarkim, jos, gyvenančios Vokietijoje, televizorius, kėdė, stalas, ir laptopo kamera.

Dar tokio jaukaus filmų vakaro neturėjau. O ir filmas buvo labai geras. Užtruko apie 90min., bet atrodė, jog baigėsi tiesiog per greitai. Čia įsivažiavo tyrimas, čia jau baigėsi! Idėja nauja, nematyta, ir gerai pritaikyta. Aktoriai - puikūs. Kostiumai ir aplinka - dar labiau tokie.

Didelis ačiū už tokią galimybę. Audience skolingi neliks!


2016 m. gegužės 12 d., ketvirtadienis

[Film] Assassin's Creed


Choreografija atrodo pasakiška. Kanye jau truputį nusibost pradeda, kiekvienam treileryj. Aktoriai deja neatrodo itin išraiškingi. 
Laukiam dar.

2016 m. vasario 29 d., pirmadienis

Pažiūrėjau Deadpool!~

PAGALIAU!

  Kiek laukiau, tiek laukiau. Prisipažįstu, per depresiją ir peršalimą, kartą netgi atsisakiau kvietimo. Bet galiausiai, nusprendžiau, kad jei jau taip blogai, tai galima pasiduot ir paplaukėt pasroviui. Kas ne visada yra taip blogai, kaip skamba.

  
Kas tas Deadpool? Jis geriausiai žinomas kaip "merc with a mouth", kas, grubiai verčiant, yra "plepus/aštrialiežuvis samdinys". Deadpool - Marvel komiksų herojus. Herojus, kaip "pagrindinis veikėjas", ir nieku gyvu (su išimtimis, kurių jis pats gal būt ir neleistų minėti) ne "gerietis". Kaip jis toks ir atsirado, ištakų istorijų - kelios. Priklausomai nuo rašytojo - keitėsi ir detalės, nuo jo mylimųjų, iki iš kur radosi jo randai. Tik vienas dalykas visada pastovus: liežuvio jis niekad neprikanda.

  
Ištakų istorija: tikėsime filmu, ir stengsimės per daug negalvoti apie tas kitas (tarkim, šiandien su draugais aptartos jo randų istorijos: 1) mutacijos pasekmės; 2) to mutacijų centro gaisro metu įvykęs apdegimas, kurio pasekoje įvyko mutacija - jo kūnas tą apdegimą laiko "normalia būsena" ir todėl jį regeneruoja į ją; 3) jo vėžys nebuvo išgydytas, ir toliau intensyviai jį ėda, bet mutacijos jam suteiktas gebėjimas regeneruotis - jį vis pagydo ir palaiko gyvą, nors gražesnis jis nuo to netampa). Filme istorija tokia: Wade Willson, aštrialiežuvis samdinys, buvo tik blogiukas, kuris už pinigus lupo kitus blogiukus. Iki jam diagnozavo vėžį. Ar net kelis. Būdų pagyti žinoma daug, bet lygiai tiek pat ir šansų, kad nei vienas tų būdų nepasitvirtins. Wade per daug vilties neturėjo, bet kai kažkoks neaiškus tipelis, užsiimantis mutantų gamyba pasiūlė galimybę pagyti - griebėsi šio realaus šanso (yra tikimybė, kad mutacija neįvyks, ko pasėkoje tiesiog miršti nuo chemikalų, kurie tą mutaciją turėjo sukelti), jei ne dėl savęs, tai bent jau dėl savo mylimosios. Bėda ta, jog šie vyrukai negamina super-herojų. Ne, jie gamina super-vergus, ir Wade laukia antkaklis...

  
Kaip turbūt žinote iš treilerių, ar paties fakto, jog Deadpool neatrodo itin vergiškai savo plakatuose, antkaklio jam niekas neuždeda. Ką ten, jis ne tik, kad sėkmingai (na, beveik) mutuoja, bet ir pasiryžta susidoroti su tais slunkiais. Ir ne dėl to, ką jie daro. O gi dėl to, ką jie padarė konkrečiai jam.

Ryan Reynolds did right by Deadpool. Nepasišiukšlino ir pagerbė šį personažą. Jei kas pamenat tą filmą apie Wolverine, tai žinot, kad ten Deadpool buvo mėšlas, ir tik tol, kol R.R. plepėjo (ką jis improvizavo, mat teksto jam niekas nedavė) buvo galima viltis, kad gal dar bus gerai. Kur tau. Šiame filme gi ta Deadpool'o variacija netgi patraukiama per dantį, kai vienas iš mutacijas atliekančio personalo pasiūlo užsiūti jam burną. Ką ten, jis ir pats iš savęs pasišaipo, paminėdamas tą "aktorių, Ryan Reynolds". Mano pagarba. 

   


2015 m. liepos 23 d., ketvirtadienis

Dracula (1931)

  Vakar iš niekur nieko kilo siaubingas noras pažiūrėti Dracula su Bela Lugosi

  
1931-ųjų Dracula, klasikinis, dar juodai baltas filmas apie vampyrus ir patį Drakulą. Režisuotas Tod Browning, su Bela Lugosi Drakulos vaidmenyje (tuo pačiu, kuris pageidavo būti palaidotas Drakulos kostiume). Nuostabus garso takelis, adaptacijai pakeisti dalykai ir ištikimos knygai scenos - kiekviena detalė žavi ir kruopščiai pritaikyta.

  
Vienas geriausių pakeitimų, bent mano supratimu, buvo Harkerio ir Renfildo sąveikos su Drakula apkeitimai vietomis. Originalioje istorijoje, kaip turbūt žinote ir be manęs, Harkeris keliauja pas Drakulą tvarkyti reikalų. Ten, dėl akivaizdžių priežasčių, jo sveikata labai pašlyja, kas dažnoj adaptacijoj pažymima ir tam tikru protiniu sutrikimu. Jam vaidenasi, jį viskas jaudina, greit apninka paranoja. Tuo tarpu Renfildas jau randamas psichiatrinėje ligoninėje ir kažkodėl turi sąsają su Drakula, net vadina jį šeimininku.

 
Čia pas Drakulą atkeliauja pats Renfildas ir išgyvena paprastai Harkeriui tenkančią istoriją. Man tai pasirodė kur kas logiškiau, mat grįžusį jį gali įkišti į tą psichiatrinę, o ir jo sąsaja su Drakula - aiški. Ne tokia netyčinė. 
  
Manau šiandien pažiūrėsiu šį filmą dar kartą. Kodėl gi ne? Nuostabi muzika, žavūs aktoriai. Gražus filmas, graži adaptacija. Tikrai 5 iš 5


Persikėliau į Wordpress

Blogspot'as yra blogas spottas, tai persikėliau į wordpress: Vakarop