Prieš 2 dienas pagaliau išėjo Assassin's Creed: Valhalla, vikingų tematikos žaidimas. Tai aš jį taip po truputį, tarp darbų, gvildenu. Čia, jei ką, be spoilerių:
Pirmi įspūdžiai tikrai geri. Po Rogue ir Syndicate AC serija visiškai apleidau, nes tas nuolatinis besikartojantis lakstymas - visiškai atmušė. Odisėjos ir Origins žaist net neketinu. Bet laimei, AC serija jau kuris laikas tapo tokia laisvo istorijos pasakojimo, kur nebebūtina sekti vieno žaidimo po kito, kaip su Ezio trilogija. Tai nesijaučiu kaltas, kad pasiėmiau Valhalla, kurios bent jau tematika įdomi. Nors gal ir neišgvildenta pilnu potencialu.
O pasirodo, kad ir pats žaidimas - labai neblogas. Šalutiniai įvykiai skirstomi į tris - lobius, paslaptis ir artefaktus. Ir tai nebėra tik tas iš seniau žinomas - nuėjau, užėjau, pasiėmiau. Dabar reik rast kaip įeit, kur įlyst, ką padaryt, kad kažkur patektum, skaityti paliktas instrukcijas, stebėti aplinką. Paslaptys, kaip mini kvestukai - irgi labai neįprasti. Jei susipyko du asmenys, gali nieko nedaryti, tik žiūrėt, kas laimės, arba kuriam nors padėti. Artefaktai kol kas išliko panašiausi į senus gerus - atėjau, radau knygą, pasiėmiau, bet aš juos dar tik kokius du radau, tai nėr ko pergyvent.
Judėjimas irgi neįprastai geras, kalnais ir nulipi ir nulipi ir nebijai, kad baigsis kaip tam komise-meme, kur Ezio pysteli atbulas nu nes ne tokią mygtukų kombinaciją suspaudei, anot jo. Ant žirgo užšokt bėgant yra tiesiog uf, wow. Ir jei ne faktas, kad atrodo jog žaidimas dubliuotas iš kitos kalbos - sakyčiau visai nėr prie ko kibt.
Geras žaidimas. Gerai nuteikia žiemai, kuri turbūt vėl nebus balta, nes mes net nuo viruso apsisaugot nesugebam, o kaukes mėtom, lyg rytojaus nebus.
