įrašas | tirpsta sniegas

Už lango labai sparčiai tirpsta sniegas, o aš va, nuo pamokų ilsiuosi, su vienos draugės atsiųsta arbata ir kitos draugės trumpa istorija.

Po Python visas JC atrodo kažkoks... nenormalus, neaiškus ir nelogiškas. Suprantu bent, kodėl nuo JC pradėję draugai labai entuziastingai linksėjo, kai aš pirmiausia ėmiausi Python.

Also, jei pasitaiko kokių įdomių mankštų YT, atmeskit man. Seku kelis kanalus, šiandien vienas vos nepribaigė, bet to pasėkoj supratau, kad galima mankštintis šiek tiek efektyviau, plačiau.

Na, o jūs ką?

įrašas | Drakula vasarą

Mėgstu netikėtai gauti kokią naują Drakulos knygą, tada, savo paties išsigalvotu prietaru, žinau, jog man šypsos fortūna. Tokia dviguba laimė. Plius, tikrai labai pravers skaitymo vokiečių kalba praktikai, nes jau labai rimtai, dėl nenaudojimo, surūdijo tie mano gabumai.

Toliau gi, ketvirtas ir paskutinis Castlevania sezonas Netflix'e. Nemeluosiu, pažiūrėjau visą vienu prisėdimu. Patiko. Ar gi galėjo nepatikti? Deja tik, Love, Death, and Robots nuvylė. Nebuvo tų tokių oho epizodų, kaip praeitame sezone. Vis tiek, unikalus toks, vertas laiko, skirto pažiūrėti trumputes aštuonias serijas.

Na ir paskutinis trupinėlis naujienų. Panašu jog pagaliau pradedame tėvo kapo užbaigimo darbus. Tokios tradicijos, kad reikia iki metinių, t.y. Liepos 15d., bet ne per anksti, kad nepasirodyt per daug... Na, skubančiais, ar kaip čia išreikšti. Man tai yra protu nesuvokiama. Palikau šį darbą sesei, o kainą pasidalinsime. Ačiū visiems, kas šiame reikale padėjote. Esate man brangesni už pasaulį.

O šiaip jau, džiaugiuosi šiltomis vasaros dienelėmis ir laukiu tų vasaros audrų, apie kurias pasakoja draugai iš svetur ir vis kelia man pavydą.

Palieku tave su trumpu, per daug nesigilinančiu video apie "Monstrą - Pastatą".
xx Blackwood

įrašas | puzlės detalė

Kartais draugai atrodo už jūrų marių, kitam pasaulio gale. Bet... Pasaulis visgi nėra toks jau didelis. 

Gavau siuntinuką iš Škotijos...

Vos pamatęs iš karto galvoje pavadinau savo puzlės dalele. Tiesiog... Tiko. Idealiai. Antgamtiškai. Tai ši dygsniuota antklodė, tokia, kokios net įsivaizduoti negalėjau. Juoda, su vaivorykštės spalvomis trikampių juostomis. Tiesiog negaliu žodžiais nusakyti, kiek ji man daug reiškė ir reiškia nuo pat akimirkos, kai atidariau dėžę ir ją pamačiau.

Tai bene pati brangiausia dovana, kokią kada gavau, su tamsia istorija, kurią nuoširdžiai jaučiu širdy ir kurią amžinai branginsiu. Ačiū, mano mielas drauge, iš visos dūšios.

Gal pameni, kokia dovana brangiausia - tau? Man net negražu prisipažinti, jog galėčiau išvardinti ne vieną. Dažnokai jaučiuosi nenusipelnęs nei tokių draugų, nei to, ką jie man duoda, kuo papildo gyvenimą.

Įrašas | Skoniai iš vaikystės

Neseniai iš Vokietijos man atsiuntė siuntinuką pilną arbatų. Vienos tiesiog labai norėjau, kitos gi buvo staigmena. Kaip, tarkime, ši, nuotraukoje. Jos sunku gauti, nes paprastai ji tiekiama tik viešbučiams (bet jei pasikuisit, tai Vokiškam ebay radom dar) ir reik visokių ten patvirtinimų.

Žodžiu, pasidariau aš jos ir prisėdau, galvojau, paskaitysiu. Roiboso šiaip nelabai mėgstu, bet kartais - raudona arbata yra būtent tai ko reikia.

Ši gi mane pritrenkė, kaip sunkvežimiu. Kaip buvau vaikas, močiutė visuomet turėdavo tokį aliuminį virdulį, kuris visada stovėdavo ant kūrenamos krosnies, ir jame arbata visada buvo šilta. O arbata pati buvo iš žolelių, juodos arbatos pakučių ir jos pačios sudžiovintų apelsinų žievelių. Darling Darling yra būtent to skonio, kokio buvo močiutės verdama arbata. Man, tiesą pasakius, net kvapą atėmė.

Viktorijos Vuds Puikus Puodelis Arbatos

  Pažiūrėjau pirmąją seriją dokumentinio serialo "Victoria Woods Nice Cup of Tea". 59-erių metų moteris, britė, nusprendė papasakoti mums kaip mažas lapelis transformavo pasaulį. Ir buvo begalo įdomu.

  Anglijoje arbata savo egzistenciją pradėjo nuo turtingiausių namų ir tapo ne tik sveiku karštu gėrimu bet kokiam paros laikui, ir bet kokiam sezonui, bet ir priemone bėdoms spręsti. Pirmoji arbata Angliją pasiekė iš Kinijos, iš plantacijų kilusių nuo trijų, iki šiol tebeegzistuojančių arbatos medžių, kurie anot legendos išdygo iš Budos akių vokų, kai jis medituodamas užmigo ir ant savęs supykęs juos nusiplėšė ir numetė ant žemės. Kinijoje arbatą skina moterys, po du ar keturis lapelius nuo šakelės. Tuomet lapeliai džiovinami ir skrudinami, priklausomai nuo to, kokia arbata iš tų lapukų turi gimti. Juodoji arbata - oksidacijos procesą perėję lapeliai ir taip toliau. Beabejo, darbo daug, arbatą iki laivų gabenti toli, o dar toliau ją plukdyti per jūrą, tad nenuostabu, kad britai savo arbatas laikydavo užrakintuose dėžutėse, kad tarnai nesumanytų paragauti.

  Kinai savo arbatos paslaptis labai saugojo, o britai jos labai norėjo ir deja neturėjo ko pasiūlyti, tad mėgino Kiniją infiltruoti. Kai tai nepavyko, atsigręžė į savo koloniją Indijoje ir ten gaminamą narkotiką - opijų. Kinijoje parduotas opijus sumokėdavo už britų arbatą, o nuo opijaus debesyse sklandantys žmonės - negalėjo dirbti. Kinijos imperatorius pamėgino tam užkirsti kelią ir taip prasidėjo, dėl arbatos, opijaus karai, kuriuos kinai pralaimėjo. Britai džiūgavo gavę trupinuką Kinijos, mat tame trupinuke buvo arbatos paslaptis...
  Deja, arbata vis dar buvo brangi, nors prieinama didesnei daliai. Tad vėl gi, britams žūt-būt reikėjo ieškoti kur gi jos užsiauginti, juk jie buvo tokie ištroškę. Galiausia, greičiausiai atsitiktinumo dėka jie pastebėjo jog patys indai prie opijaus patiekia puodelius kažin kokio rudo gėrimo. Ar tai arbata? Keisti dideli medžiai, nuo kurių šakas nugenėdavo raiti ant dramblių, o moterys nuskabydavo lapelius. Keistas aitrus skonis. Bet po dešimtmečio tikrieji arbatgėriai pagaliau tarė - o taip, tai arbata! Vežkim namo! Viskas tuoj pat sumodernizutoa tiek, kiek tik pavyko. Pastatyti šiokie tokie fabrikai, susodintos plantacijos apgenamų medelių, kad nuo jų arbatą būtų galima skabyti taip, kaip Kinijoje. Pigi darbo jėga ir mažesni apribojimai patiekė arbatos puodelį visiems Britanijoje. Ir visi ją tuoj pat pamilo.

  Dabar gi britai teigia, jog nė karo nebūtų laimėję be arbatos. Ką ten, arbata juk malšina alkį, sušildo, nuramina, tinka ir vasarą, ir žiemą, ji pigi, į ją galima dėti cukraus ir pieno, prie jos galima paduoti sausainių ir paplepėti. Ji suveda žmones draugėn, pradžiugina ir pamalonina širdį.
  Ir tai tik pirma šio serialo serija, o jau tiek sužinojau. Tad - rekomenduoju.