Serialas | NETFLIX LT | Oranžinė tai nauja Juoda

Pavadinimas: Orange is the New Black (Oranžinė tai nauja juoda)
Skaičius: 1-6 sezonai (1-o sezono apžvalga)
Pradžia: 2013
Žanras: Komedija, Nusikaltimai
Įvertinimas: 4/5

Apie: 

• Piper Chapman, viduriniosios klasės moteris iš New York'o - nuteisiama 15 mėnesių kalėjimo Litchfield Penitentiary, tokiam ne itin griežto rėžimo kalėjime. Ji nuteista už lagaminą grynųjų, kuriuos vežėsi po narkotikų pardavimo, paskatinta savo meilės ir meilužės - Alex Vause. Alex yra gan didelė žaidėja tarptautinėje narkotikų prekyboje ir viena kiečiausių moterų herojų, kokias kada teko matyt.
• Piper yra tikras Baltųjų Privilegijos pavyzdys. Ji turėjo išsilavinimą, gražų ramų gyvenimą, viską, ko dauguma moterų, ypač kitataučių, ar imigrančių šiame kalėjime - neturėjo. Dėl to Piper kyla labai daug bėdų. Na, dėl to, ir dėl fakto, jog ji - pernelyg naivi. Žinoma, ne visos moterys čia piktos ir agresyvios. Yra ir tokių, kuriuos mielai su Piper bendrauja ir net stengias padėti, užstoti prieš kitas. 
• Greit ir apie kitas moteris sužinome daugiau. Apie šio kalėjimo hierarchiją, gaujas, grupes, grupuotes, darbus ir jų reikšmę šioje uždaroje dėžutėje. Kaip jos čia pateko, kodėl, už ką, bei ar kas nors laukia jų ten, už šitų pilkų sienų.

Mano: 

• Piper yra tokia labai stereotipiška viduriniosios klasės moteris su labai gražiu vidutinišku gyvenimu, iš kurio vos ne netyčia, per naivumą, pateko čia, į kalėjimą, tarp tikrų nusikaltėlių, žudikių ir panašiai. Viskas ko ji nori, tai, kad laikas greičiau praeitų. Ir gal dar kokio projekto, kur jai būtų duotas segtuvas ir keli žymekliai...
• Labai įdomi visa ta sistema tarp kalinių, bei iš kur kyla brutalumas. Kartais pykčio proveržiai prieš kitas nevyksta dėl to, jog moteris ar tiesiog žmogus - agresyvus. Kartais tai tiesiog netyčinė išraiška bandant išgyventi sistemoje.
• Įdomu buvo žiūrėti ir į radikalų poreikį išgyventi. T.y. gaujas, fanatines religines grupes, kaip net kalėjime buvo tokių, kurie jautėsi už kitus genetiškai ar moraliai viršesniais.
• Yra daug įspėjimų, tų vadinimų Trigger Warnings: žiaurumas, mirtis, savižudybė, teroras, prievarta, seksualinė prievarta, ir t.t. Bet tikrai nėra taip, kad visas serialas tik tamsus. Ten tiek daug humoro ir žmogiškumo, jog kiekvieną sezoną tiesiog surydavau.

[Serialas] Castlevania | S1

Žanras: Siaubo, fantastikos, veiksmo, nuotykių
Paremta: Castlevania III: Dracula's Curse 

Režisuota: Sam Deats
Šalis: Jungtinės Valstijos

Kalba: Anglų

Drąsi ir protinga moteris vardu Lisa užkariauja tamsos princo, Drakulos širdį vienu pabeldimu į jo pilies duris. Ji atėjo jo paprašyti pamokyti ją medicinos, kad galėtų padėti žmonėms. Drakula sutinka, ir jie imasi vienas kitą mokyti: medicinos, žmogiškumo, gyvenimo. Galiausiai Lisai pavyksta jį įkalbėti eiti ir pažiūrėti į pasaulį pačiam, pamėginti pamatyti jį taip, kaip kas dien jis matomas mirtingų žmonių. Tačiau ši akis atverianti kelionė greit užtemdė Drakulos gyvenimą su visam. Grįžęs jis rado Lisa sudegintą ant laužo, kaip raganą. Mat kvailių būriai, vedami Dievo Valios nepažinsiančio kunigo, net jei šioji jam įspirtų į uodegą, jos sugebėjimą gydyti laikė šėtono žiniomis.

Belmontų šeima paniekinta ir nekenčiama. Kažkada jie buvo garsūs monstrų ir demonų medžiotojai, o dabar... Bet net nepaisant to, Trevoras Belmontas yra geros širdies, ir turi rimtą talentą kovoje. Talentą, kurio tuoj prisireiks visiems, net ir labiausia Belmontų nekentusiems kaimiečiams. Mat, kaip galite spėti, Tamsos Princas savo žodžio laikėsi, ir atvėrė pragaro vartus, išleisdamas žemės ordas demonų.

Taip patiko, kad per vieną naktį pažiūrėjau du kartus. Tai nebuvo labai sunku, mat šis sezonas turi tik keturias serijas, ir jų bendras laikas nesiekia dviejų valandų. Žinių apie žaidimus tikrai nereikia, tik sekite tai kas vyksta, ir viskas tikrai bus aišku.

5 / 5

[Web Series] Buddy System [S1]

Rhett and Link's "Buddy System" (Season 1)

Žanras: Komedija, Nuotykiai
Režisuota: John Fortenberry

Šalis: Jungtinės Valstijos

Kalba: Anglų

Patinka man Rhett ir Link, žiūriu visus jų kuriamus video. Lengvas, geras humoras, smagūs, iki ašarų juokingi nuotykiai su maistu, eksperimentai, nesusipratimai, ir t.t. Tad kai paskelbė, jog daro serialą - nejuokais apsidžiaugiau. Tik tiek, kad jau senokai tos serijos išleistos, o aš tik dabar pažiūrėjau, dėl visokių jums gal suprantamų, o gal ir ne visai (YouTube Red, Country: Lithuania) priežasčių. Bet pirma serija - nemokama, pažiūrėkit, įvertinkit.

Vieną dieną, po darbo, pasidžiaugę laisve, kurią jiems suteikė į apatinius sukišti marškinėliai, Rhett ir Link pakliūva į rimtą bėdą. Linkas pametė telefoną ir jis pakliuvo į rankas jų abiejų buvusiai, taip, abiejų. Dabar jų kanale ši Top Shop'o inovatorė rodo savo reklamas, ir dergia gerą Good Mythical Morning vardą. Juos peikia ir kiti YouTuberiai, kaip gi Rhett ir Link galėjo šitaip bjauriai parsiduoti? 

Tad draugai, nieko nelaukę, puola į nuotykį: reikia atgauti Linko telefoną, ir, jei pavyks, išsaugoti gero vardo likučius. Pakeliui jie pasineria ir į juokingas savęs paieškas, sutinka senų draugų, sužino apie tikrą magiją, ir linksmina mus ne vienu labai geru muzikiniu intarpu.

Šis serialas buvo net geresnis, nei tikėjausi. Dainos - smagios, nuotykiai - juokingi, nebuvo nė vienos nuobodžios minutės. Iš manęs tik geriausi įvertinimai.

5/5

[serialas] Samurai Gourmet

Mini serialas paremtas to paties pavadinimo "Samurai Gourmet" Masayuki Kusumi esėmis ir manga. Jį man parekomendavo ir nors neturiu tiek jau daug to laiko, pažiūrėjau visą per dvi dienas. Turint laiko galima ir per dieną. Serialas yra ir mūsų lietuviškame Netflix, ar bet kur kitur, kur žiūrite savo serialus.

Takeshi Kasumi (vaidina Naoto Takenaka) išeina į pensiją, ir gauna išmokti gyventi, kaip laisvas žmogus, be pančių, kuriuos sau užsideda dirbantys. T.y. prisiminti, kad nebereikia šokti iš lovos bijant pavėluoti, ar, kad gali išgerti alaus prie pietų. To mokydamasis jis klaidžioja aplink, bandydamas rasti, kur čia padėti visą tą laisvą laiką, ko pasėkoje užsuka pavalgyti tai šen, tai ten. Ir kiekvienoje tokioje užeigoje jo laukia koks nors juokingas išbandymas.

Ponas Takeshi - drovus ir ramus vyriškis, tad su keblesnėmis situacijomis tvarkosi svajodamas apie samurajus. Šalti makaronai ir prastai supjaustyti žalumynai? Juk nesiskųs dabar... Garsiai kalbantys ir šūkaujantys vyriškiai prie kito staliuko trukdo skaityti? Na, kam čia barniai. Prašmatnus restoranas, nešliurpsi juk spagečių... O kodėl ne? Samurajus myli maistą, ir nemato prasmės tokio smagumo gadinti sau bijodamas pasirodyti nemandagus!

Serialas tikrai labai rytietiškas / Japoniškas. Labai gražus mentalitetas: kartais, bandydamas sukaupti drąsą, kad paprašytų šalia sėdinčiųjų nešūkauti ponas Takeshi susidrovi vos atsistojęs, ir pasirenka verčiau pats pasitraukti. Tuo tarpu tų garsiakalbių užsičiaupti paprašo kas nors kitas. T.y. iš šių nuotykių jis ne visada pasiimą išdidų "aš tai padariau", o tą tokį pat gerą kuklų "tas kitas asmuo mane įkvėpė būti geresniu".

Lygiai tą patį galiu pasakyti ir aš. Serialas, nors ir apie maistą - labai žiūrimas net tokiems, kaip aš, kurie maistu nesidomi, iki tas padedamas po nosimi. Ir labai įkvėpiantis. Esant laisvai minutei tikiuosi ir aš nepasibodėsiu išsukti iš žinomo kelio. Kažin ką ten galima rasti.

[0713] Pic

Draugei nupiešiau ant laikrodžio. Ir jau žiūrėt pradėjau, bet Netflix tik nuo 5-o sezono turi...

[Serialas] Misfits

Misfits turi 5 sezonus po 5-8 serijas kiekviename. Jau seniai norėjau jį pažiūrėti, bet niekaip neprisiruošdavau. Tada gi jis pasirodė lietuviškame Netflix ir man nebeliko kuo teisintis. Pradėjau žiūrėti.

Nebepamenu vardų, bet pamenu tą jausmą, kad nieko keistesnio man dar neteko žiūrėti. Nes buvo ten visko, galių, magijos ar kažko tokio, Šetono, keliavimo laiku, meilių seilių (tarp įvairių lyčių), kautynių, žudymų ir prisikėlimų, nacių, nemirtingumo, juokų, ir taip toliau, ir toliau, ir toliau.

Penki jaunuoliai gauna viešųjų darbų už tokius ar anokius prasikaltimus. Vieną dieną, jei gerai pamenu, tai netgi pačią pirmą savo bausmės dieną, juos užklumpa siaubinga audra. Iš juodo dangaus krenta ledo gabalai dydžio su lyg žmogaus galva. Žaibai, griausmai, vėjas, lietus ir kažkas dar. Audra vienaip ar kitaip paliečia visus, bet ne vienodai. Kas per ją žuvo, kas ją išgyveno, ir ką ji pakeitė. Pakeitė as in: visi penki jaunuoliai atsipeikėja su galiomis. Iš pradžių jie to net nesuvokia, ir kiekvienas tą traumą išgyvena savaip, mat tos galios nėra lyg iš superhero filmų. Toli gražu, jos panašesnės į slaptus mūsų troškimus, pateiktus ant lėkštutės kažkokio pikto džino.

Tarkim, viena mergina dabar geba skaityti mintis. Tai atrodo, gal ir ne taip blogai, bet juk žmonės prisigalvoja visokių baisių dalykų, ir jai belieka jų klausytis. Kita, vos ką nors palietusi, sužadina juose siaubingą geismą, ko pasėkoje, jei jau jie nepaleidžia jos... Na, suprantat, baigtis bjauri. Ir tokių kaip jie yra daugiau, su dar įvairesnėmis, neįtikinamesnėmis, ir kartais netgi kur kas labiau pavojingomis galiomis.

Ties trečiu ar ketvirtu sezonu į originalią grupę įsilieja ir naujų prasikaltėlių, ir pamažėle jie pakeičia pirmąjį, originalų cast'ą. Naujos galios, nauji nuotykiai, bet prižiūrėtojai vis miršta, ir miršta. Tas darbas, kaip apsigynimo nuo juodosios magijos - tiesiog prakeiktas. 

Serialas neblogas, pažiūrėti vertas vien dėl keistenybių. Plius - britiškas, tai pilnas visokių akcentų ir dialektų, malonu klausytis.

Duočiau 3/5, gal net kiek daugiau. 

Netflix ir Breaking Bad

Kažkada, Steam išpardavime rinkomės žaidimus ir aptarinėjom, kaip gerai būtų galėt ir užsienio televiziją taip lengvai žiūrėti, va, kad koks Netflix būtų, ar panašiai. Ir štai vieną dieną tas Netflix ir atėjo į Lietuvą! Užsiregistruoji ir pirmą mėnesį turi nemokamai (proxiai, bent kol kas, tie kurie žinomi, nebeveikia, tai...), o tada, jei nepatiko ar netiko, galima ir atsijungti. 

  

Žinoma, nėra ten tiek visko žiūrėti, kiek JAV rinkoje, bet tikrai pakankamai. Štai aš jau amžius žadu pažiūrėti Breaking Bad, ir dabar nebeturiu pasiteisinimo. Per šiandien (mat Netflix gavau tik šiandien) pažiūrėjau jau šešias serijas ir nesigailiu. 

  

Taigi, Breaking Bad. Įsijungi Pilot seriją, o ten toks užguitas vyrukas. Jam liepia ką, ir jis daro. Bet štai ties šešta serija jau ima aiškėti, kur viskas krypsta ir kol kas man tikrai labai patinka. Kai baigsiu, gal jau pagaliau bus ir naujas Orange is the new Black sezonas. Jei ne, tuomet paprasčiausias sprendimas: ten tonos dokumentikos...

Amerkietiška Siaubo Istorija

Aš ne iš tų žmonių kuriuos lengva pasodint, kad ką nors pažiūrėtų. Arba labai įtrauks, arba paspruksiu pirmai progai pasitaikius. Nors, nepaisant to, galiu skaityti valandų valandas. Šiandien baigiau senokai pradėtą "American Horror Story" pirmą sezoną, t.y. 12-ą serijų. Ką gi, žudynės, žudynės ir dar kartą žudynės.
  Besikartojanti istorija, tiesioge šių žodžių prasme. Žmogžudysčių namas, įsikraustei - mirsi. Ne, ne iš karto. Pirmiausia - užsimanysi vaiko. Pasimylėsi su savo antrąja puse. Tada su tavo antrąja puse pasimylės tame name jau galai žino kiek laiko gyvenantis vaiduoklis latekso kostiumu. Paaiškės, kad laukiatės dvynių. Paaiškės, kad vienas iš jų - šetono išpera. O tada, visos moterys (ir gėjai), kurie kadanors tame name mirė - panorės tų vaikų. Na, o kai iš jūsų, gyvų, nori atimti vaikus, tai greičiausia jūsų nereikia ir galima jus nužudyti. Juoba, kad jei mirsite name ar namo teritorijoje - amžiams ten pasiliksite. Tad toks dvigubas laimėjimas, ar ne? Jūsų vaikai - mums visiems, o tuo pačiu ir jums. Didelė žudikų šeimynėlė, kurie net po mirties nesiliauja badę, kapoję ir buvę viens kitam neištikimi.
  Pirma serija buvo itin gera, antroji - nebloga. Nuo trečios jau tenka prisiversti žiūrėti. Visa laimė, kad pradžioje paprastai papasakojama istorija apie buvusius namo savininkus ir jų žūtį. Prieinama iki to, kad nepakankamai paaikčiojęs kokia graži naujosios ponios vaza - būsi užbadytas. Aš čia, žinoma, gražinu, bet esmė nuo to nesikeičia. Jokios prasmės.
  Bet, man čia ne vienas žmogus sako, kad antras sezonas kur kas geresnis, tad suteiksiu šansą ir imsiu žiūrėt antrą kitą savaitę. Aišku, su sąlyga, kad neprasidės Steam Sale ir neteks užsiimti žaidimais.

Tikras Kraujas - Saulė

  Paskutinės, tryliktos Sukės Stekhaus knygos beliko gal tik 30 lapų. Prisipažinsiu, nuobodžiau baiginėtis tokia serija negalėtų. Jei autorė būtų tikrai norėjus kažkuo nustebint, būtų sumetus Sukę su Kvinu, kas beabejo - nesišviečia. Atsirado velnias, tikrąja ta žodžio prasme, atsirado vampyrų karalienė, kuri nori Eriko, o Erikas visgi - praktiškas žmogus. Bilas tuo tarpu gavo progą atsikeršyt Erikui ir įskundė jį Sukei vienu svarbiu reikalu, kas labai prajuokino. Na, ir taip toliau, ir taip toliau, ir taip toliau. Beje, ar minėjau, kad Sukė jau praktiškai milijonierė? Vat.

  Šiandien pažiūrėjau šviežutėlę antrą šešto sezono seriją. Ten irgi nieko gero. Nežinia ko aš čia taip prilipau prie True Blood, bet kad ir kaip neįdomu kažkas būtų - ketinu laikytis. Taigi, kas neįdomu šį kart? Pirma tai, nuojauta, kad sezonai užsibaiginėja. Iš kur nuojauta? Ogi, yra didelis šansas, kad po šio sezono Sukė nebebus fėja. Ir ką tada? Minčių ji nebeskaitys, šviesa nebesimėtys. Minčių skaitymas beje tik seriale - fėjų dalykas. Knygose ji šią dovaną gavo iš kitur. Na, kas dar? Džesika jau iki gyvo kaulo... Eriko moteriškės irgi jau... O dar tie naujokėliai, kurie mano, jog tai jų pareiga priverst tuos, kurie nenori dalyvaut šitam chaose - dalyvaut šitam chaose. Nieks niekada neturi teisės kažkam sakyt ar kariaut ar trauktis. Ir juo labiau neturėtų fotografuoti vykstančio nusikaltimo iš krūmų. 

   

Viskas bent jau baigėsi gražia muzika "The Naked And Famous - The Sun". Antra serija - antra daina. 

True Blood: S6E1

  Who-oo, who are you really??
  At Last prasidėjo naujas True Blood (Tikro Kraujo) sezonas, jau šeštas. Pastaruosius du kūrėjai akivaizdžiai nė neuostė knygų, bet tiks ir taip, ką jau ten, skųsiesi žmogus dėl niekų. Ir taip smagu žiūrėt. Džes apvėmė Eriką, Sukė atšaukė Eriko pakvietimą į namus jam ten dar stoviniuojant (išsiteleportavo, taip sakant), Džeisonas nusprendė, kad jam jau nusibodo, kad vampyrai tvarko jo smegenis prieš jo valią. Linksma žodžiu, visi kruvini, laksto, badosi mediniais kuolais ir šaudosi medinėmis kulkomis. O kur dar politinės intrigos, vilkolakių gaujos, kuriose žūt-būt turi įrodyt savo viršenybę nudėdamas kitus, bei... Na... Ne, kaip ir viskas.

  Aš, su ta savo tradicija, išgėriau beveik litrą pomidorų sulčių ta proga. Dabar, tiesą pasakius, truputį gailiuosi, bet šiaip jau, pamąsčius - buvo verta, oi kaip verta.

  O čia - pabaigos muzika. True Blood (Tikras Kraujas) irgi turi tradiciją - geriausi gabalai "į temą" paliekami titrams. 

Viktorijos Vuds Puikus Puodelis Arbatos

  Pažiūrėjau pirmąją seriją dokumentinio serialo "Victoria Woods Nice Cup of Tea". 59-erių metų moteris, britė, nusprendė papasakoti mums kaip mažas lapelis transformavo pasaulį. Ir buvo begalo įdomu.

  Anglijoje arbata savo egzistenciją pradėjo nuo turtingiausių namų ir tapo ne tik sveiku karštu gėrimu bet kokiam paros laikui, ir bet kokiam sezonui, bet ir priemone bėdoms spręsti. Pirmoji arbata Angliją pasiekė iš Kinijos, iš plantacijų kilusių nuo trijų, iki šiol tebeegzistuojančių arbatos medžių, kurie anot legendos išdygo iš Budos akių vokų, kai jis medituodamas užmigo ir ant savęs supykęs juos nusiplėšė ir numetė ant žemės. Kinijoje arbatą skina moterys, po du ar keturis lapelius nuo šakelės. Tuomet lapeliai džiovinami ir skrudinami, priklausomai nuo to, kokia arbata iš tų lapukų turi gimti. Juodoji arbata - oksidacijos procesą perėję lapeliai ir taip toliau. Beabejo, darbo daug, arbatą iki laivų gabenti toli, o dar toliau ją plukdyti per jūrą, tad nenuostabu, kad britai savo arbatas laikydavo užrakintuose dėžutėse, kad tarnai nesumanytų paragauti.

  Kinai savo arbatos paslaptis labai saugojo, o britai jos labai norėjo ir deja neturėjo ko pasiūlyti, tad mėgino Kiniją infiltruoti. Kai tai nepavyko, atsigręžė į savo koloniją Indijoje ir ten gaminamą narkotiką - opijų. Kinijoje parduotas opijus sumokėdavo už britų arbatą, o nuo opijaus debesyse sklandantys žmonės - negalėjo dirbti. Kinijos imperatorius pamėgino tam užkirsti kelią ir taip prasidėjo, dėl arbatos, opijaus karai, kuriuos kinai pralaimėjo. Britai džiūgavo gavę trupinuką Kinijos, mat tame trupinuke buvo arbatos paslaptis...
  Deja, arbata vis dar buvo brangi, nors prieinama didesnei daliai. Tad vėl gi, britams žūt-būt reikėjo ieškoti kur gi jos užsiauginti, juk jie buvo tokie ištroškę. Galiausia, greičiausiai atsitiktinumo dėka jie pastebėjo jog patys indai prie opijaus patiekia puodelius kažin kokio rudo gėrimo. Ar tai arbata? Keisti dideli medžiai, nuo kurių šakas nugenėdavo raiti ant dramblių, o moterys nuskabydavo lapelius. Keistas aitrus skonis. Bet po dešimtmečio tikrieji arbatgėriai pagaliau tarė - o taip, tai arbata! Vežkim namo! Viskas tuoj pat sumodernizutoa tiek, kiek tik pavyko. Pastatyti šiokie tokie fabrikai, susodintos plantacijos apgenamų medelių, kad nuo jų arbatą būtų galima skabyti taip, kaip Kinijoje. Pigi darbo jėga ir mažesni apribojimai patiekė arbatos puodelį visiems Britanijoje. Ir visi ją tuoj pat pamilo.

  Dabar gi britai teigia, jog nė karo nebūtų laimėję be arbatos. Ką ten, arbata juk malšina alkį, sušildo, nuramina, tinka ir vasarą, ir žiemą, ji pigi, į ją galima dėti cukraus ir pieno, prie jos galima paduoti sausainių ir paplepėti. Ji suveda žmones draugėn, pradžiugina ir pamalonina širdį.
  Ir tai tik pirma šio serialo serija, o jau tiek sužinojau. Tad - rekomenduoju.

Kalnai nuovargio ir Vikingai

  Nepaisant to ar turiu vertimų ar ne, vis tiek nuolatos tenka ką nors skaityti, tikrinti vertimus, versti tekstus praktikos vardan (t.y. savarankiškai kaupiu patirtį ir jei angliškoj knygoj randu kokį gražų sudėtingą gabaliuką - pradedu jį versti, redaguoti, koreguoti iki galiu drąsiai teigti, jog jis atspindi mintį teisingai ir taip pat gražiai), tad net jei nedirbu - dirbu. Turiu dar gi šiokią tokią problemą su pasikartojančiomis nemigos naktimis, kurios, kai kurie pasakytų, jog kyla dėl mano meilės energetiniams gėrimams, bet aš tuomet priminčiau, jog nemiga mane kankina dažniausiai jau "metus" visą tikrą ir netikrą kofeiną. Kitaip tariant, jis man padeda užmigti, kad ir kaip kvailai tai skambėtų. Tad viso to pabaigoje labai dažnai jaučių patį paprasčiausią nuovargį, kai žinai, kad reikėtų padaryti kažką vardan šitų savo projektų ir blogų, bet jau nebėra jėgų ieškoti įdomiai temai, o tos kurių ieškoti nereikėtų atrodo nepakankamai įdomios.

Štai, kad ir Tumblr. Taip, turiu aš ten... Keturis puslapius. Ir vieno jų dėka sutikau labai įdomią panelę iš Lietuvos, bet dirbančią Anglijoje (kaip, kad dažnai nutinka). Kas čia tokio įdomaus, merginų visur pilna? Nagi, jai beproto patinka Raganius. Man irgi beproto patinka raganius, todėl begalo mėgstu sutikt žmones, kurie irgi pasidavė šiam baisiam ir nuostabiam liūnui.
  Tada ten tie visi serialai. Vienus tiesiog verste priverčia pažiūrėti draugai iš užuneto (outernet/ tikrasis pasaulis už interneto ribų), tokie kaip Supernatural ir... Kas ten dar buvo... Kažkas dar. Vieną pradėjau savarankiškai, vadinasi Vikings. Pirma serija - šiaip sau. Antra - na, neblogai. Trečia - ...manau reikia susižinoti kelintadieniais rodo, kad nepraleist. Daug prisijuokiau iš istoriškai teisingų ir tikrai fantastiškai perteiktų smulkmenų apie vikingų gyvenimą. Ir intro muzika labai graži. Ir kažką dar norėjau pridurti, bet nebepamenu. Rekomenduoju serialą mėgstantiems miglose paskendusias daubas, miškus, jūros krantus ir kažkokį gerą efektą, kuris visa tai šiek tiek pritemdo. Va. Pridedu vaizdų iš ten, gal suprasit ką čia paistau.