Antras pagal senumą filmas mums pateikiamas dar juodai balta juosta, su Bela Lugosiu Grafo Drakulos vaidmenyje. Aktorius šią rolę vertino ir mylėjo taip labai, jog jo pageidavimu - buvo palaidotas Grafo kostiume. Yra ir Ispaniška filmo versija, kuri nors ir labai kitokia, visgi yra ne ką mažiau ir gal netgi dar įdomesnė, nei ši.
Dracula (1931) - klasikų klasika, su keletu nukrypimų nuo Bram Stoker knygos. Nėra ko per daug norėti, filmas - labai trumpas, bet toje valandoje su trupučiu - telpa labai daug puikių scenų.
Renfildas iškeliauja į Transilvaniją, kur susitinka su Grafu Drakula ir padeda jam nusipirkti namus Londone. Čia jo mažytis nuotykis į Rytų Europą ir turėjo baigtis, tačiau Grafas jam turėjo kitų planų. Apžavėtas vampyro Renfildas padeda jam kelionėje į Angliją, vis tuštėjančiame laive...
Toliau sekanti istorija pilna nerimo, santūraus siaubo ir mums jau turbūt per seno detektyvo. Grafas Drakula įsiskverbia į Londono visuomenę ir imasi joje laisvai medžioti. Mums, žiūrovams, pateikiamos dvi pagrindinės aukos, Mina ir Liusė, kurių vyrai, t.y. sužadėtiniai, tėvai, globėjai, gydytojai, visi gauna perlipti per savo pažiūras į prietarus ir pradėti tikėti antgamtinėmis būtybėmis. Kitaip vampyras pražudys viską, kas jiems brangu.
Filmas labai gerai parašytas. Nestokoja labai paprasto humoro ir įtemptų momentų. Puikūs aktoriai ir gudriai pastatytos scenos filmą daro bene jaukų ir tiesiog labai tinkamą žiemos vakarui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą