Kultūra ir Istorija | Euromaidanas ir Ukrainos Revoliucija

Ne visiškai suprantu, kaip Juščenka tapo tokiu pro-Rusišku, kad atvėrė duris Janukovyčiaus sugrįžimui, bet tai įvyko. O tada šis perėmė ir valdžios vairą. Praeitame įraše apie Oranžinę Revoliuciją minėjau, kad kiekvienas Janukovyčiaus sugrįžimas baigdavosi vis piktesniu jo praspyrimu. Na, tad šis baigėsi įvykiais, kuriuos tokioje šviežioje istorijoje mes žinome, kaip Euromaidaną ir Ukrainos Revoliuciją (angl. Revolution of Dignity).

Trumpai: EU ir UA sutarė, kaip UA galėtų tapti EU nare. Tereikėjo užkamšyti prairusias skyles demokratijoje, susijusias su teisine sistema. Janukovyčius stūmė parlamentą reikalavimus įvykdyti, tačiau atėjus metui pasirašyti (Vilniuje, Lietuvoje), pačią paskutinę akimirką jis atsisakė ir išreiškė norą verčiau prisidėti prie Eurazijos Ekonomikos Unijos (Eurasian Economic Union), bei pasinaudoti Putino siūloma besąlygiška pagalba. Matot, Putinas, kaip tikras mobsteris, nenorėdamas, kad Ukraina taptų Europos Sąjungos dalimi, pradėjo su ja prekybos karą ir apkrovė įvairiais ekonominiais sunkumais, po kuriais Janukovyčius - palūžo ir suskubo grįžti prie šeimininko bato.

Ukraina, dabar greičiausiai jau labiau nusivylusi, nei pikta, išėjo į gatves taikiam protestui, kurio epicentru tapo Maidan Nezalezhnosti (nepriklausomybės skveras). Pasimokę iš ankstesnių poreikių protestuoti - žmonės pasiruošė. Iškilo savadarbės užkardos, lauko virtuvės, greitosios pagalbos taškai ir netgi vieta pasisakymams, renginiams. Bet gražiuoju purvo juk neišprašysi... 

Janukovyčiui paliepus, Putinui panorėjus... Prasidėjo susirėmimai su policija. Ašarinės dujos ir guminės kulkos greit virto Rusijos įsikišimu, Rusiškais ginklais, tikromis kulkomis, kariais ir netgi snaiperiais. Taip taikus Euromaidanas, iš kraujo ir smurto, tapo Ukrainos Revoliucija.

Janukovyčius - spruko. Snaiperiai, panašu, taikėsi tiek į civilius, tiek ir pareigūnus, ko pasėkoje žuvo per šimtą žmonių. Iš to galima spėti jog Putinas kurstė ugnį, kurios dėka, chaose ir suirutėje, gal būt ketino atsikąsti net daugiau, nei visgi pajėgė: Krymas ir Sevastopolis paskelbė nepriklausomybę, tada buvo aneksuoti Rusijos. O Doneckas ir Luhanskas pasiskelbė de facto Liaudės Respublikomis ir Naująja Rusija.

Tai kaip gi viskas baigėsi? Na. Nesibaigė. Nuo 2014 ar panašiai šis konfliktas teberuseno, nuolat, be perstojo, tiesiog ne per daug stipriai, kad gautumėme apie tai kokių nors labiau sukrečiančių žinių. Iki šių metų (2022) Vasario 24 d. kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Man rašant šį įrašą ten, ant Ukrainos žemės, tebevyksta genocidas. Ukraina kovoja už savo laisvę, teisę į gyvenimą ir nepriklausomybę. Ukraina kovoja už demokratiją ir už visą Europą, kurios vartais ją jau nuo seno vadino...

Norintiems sužinoti daugiau, labai rekomenduoju Netflix esantį filmą "Winter on Fire" - Žiema Ugnyje. O tada - kur aukoti jau tikrai žinote.