Spalio 10 | Pandaragis | blogovynas

 

Šiandien mane aplankė Samhaino Santa ir paliko (prie durų, nes sergu) maišą dovanų. Sergant tiek laimės dar nebuvę.

Stakai žalių (užrašinės), boksininkas katinas (tušinukas) ir... aš. Gal vudu lėlė? Elkimės su panda atsargiai, gerai?

Nuotraukoj nėra, bet dar gavau ir cyberpunk kojines. Dabar jos priklauso kolekcijai tų, kur per daug patinka, kad nešiočiau, reikia pakankamai geros progos. Kadanors parodysiu.

Kaip visada, prašau apsvarstyti galimybę mane paremti kavos puodeliu KoFi platformoje arba netgi tapti mano Patronais. Visa pagalba yra labai reikalinga ir vertinga.

Šiukšlyno Panda

O buvo taip. Einu sau kažkur, su reikalais, nebepamenu kur ir ko, ir matau pandą, padėtą prie šiukšlių konteinerio.

Mano mažam miestely priimta gerus daiktus palikti šalia šiukšlių, o ne šiukšlėse, kad tie, kam jie dar gali praversti, galėtų lengvai juos rasti ir pasiimti.

Ir taip visą dieną man ta panda galvoj kirbėjo. Labai mėgstu pandas. Net pernai metų Inktober dariau visą su pandomis. Tad nusprendžiau, jei einant atgal panda ten dar bus, aš ją nešuosi namo.

Panda ten buvo. Stvėriau nieko daugiau negalvojęs, parsinešiau namo, išmaudžiau desinfekante, muile ir net plaukų kondicionieriuje, kad kailis kiek atsigautų, iššukavau kažkokią dėmę prie nosies (lyg suodžių) ir štai. Panda.

Bandana ten mano, parišau, nes tinka prie bendro kietos pandos įvaizdžio. Kartais gauna ir lenciūgą panešioti. O teminę dainą galit mėgint įsivaizduoti tokią:

Kuroshitsuji ir Pandos

Susipakavo mane į Kauną. Vieniems buvo reikalų, o su kitais planavom pasivalkiot po Laisvę, tada gal į Akrą. Buvo taip šalta, kad į Akrą praktiškai nuskridom. Kas pasirodė buvo visai geras planas, nes užėjom į majus ir... Na, kaip tikri suaugę žmonės, kurie gauna algas, vos danešėm viską kasos aparato.

Tokioj visiškai atsitiktinėj papuošalų parduotuvėj radom Kuroshitsuji laikrodį!

Kitokio skonio Oreo sausainiai: mėtinių, riešutų sviesto ir braškinio sūrio pyrago skonių. Nei vieni neskanūs. Jau priėjus prie kasos aš dar pasižvalgiau ir pamačiau Hario Poterio tematikos pasukų alaus buteliukų, prigriebėm ir to gero. Labai, labai bjaurus daiktas, kaip gazuota karamelė, taip nežmoniškai saldu, jog skonio jokio ir nelieka.