2022 Apibendrinimas

Sunkoki metai buvo, manau ir jūs sutiksit. Pastarieji pora tokie jau, deja. O, kad šie baigėsi - nereiškia, kad tie sunkumai irgi baigsis, tai turbūt neskaudės į 2023 žengti atsargiai, kaip per pašalusį šaligatvį ir viltis. Viltis, kad laimėsim, nugalėsim, pasveiksim, ir judėsim į priekį, pasakodami kokius laikus išgyvenom.

O, kad jau atsarga gėdos nedaro, tai nepadarys ir savęs pamotyvavimas prisimenant, ką per metus nuveikėm. Labai rekomenduoju, vietoj visų tų rezoliucijų, pažadų ir pan, būtent tai ir padaryti: susirašykit, ką nuveikėt šiemet, ir padėkokit sau. Gal tik tiek ir tereikia, kad susprogdintumėme šį bjaurų baisių metų burbulą, a?

Taigi, ką nuveikiau?... Parašiau daug tikrai gerų blogo įrašų:

Metų pradžioje Rusija užpuolė Ukrainą, ko pasėkoje norėjau ir susipažinti ir dar papasakoti tiems, kas nežinojo, apie netolimą Ukrainos istoriją ginantis nuo grubių raudonų rankų: Oranžinė Revoliucija | Euromaidanas

Tada šiek tiek nudžiugino labai, labai seniai žaistas ir mylėtas siaubo MMORPG žaidimas. Tie senieji labai dažnai tiesiog numirdavo ir dabar nuėję į jų puslapius (pvz.: Silkroad Online), turbūt pajusit malware, worms ir panašių kenkėjų smarvę apleistoje interneto erdvėje. Bet, Requiem, dabar žinomas, kaip Requiem: Desiderium Mortis, atsibudo ir nusprendė atsigauti. Žaidimas veikia ir nors atnaujinimai - dar ne daug kur jaučiasi, bet jis jau tikrai žaidžiamas ir ten praleidau jau ne vieną valandą. Be to, galima parsisiųsti tiesiog per Steam. Daugiau paskaityti galite čia: Requiem - Karštinės Sapnai.

Pride / LGBT mėnesiui sukurpiau mažytį įrašą apie video žaidimus, kurie nepasišiukšlino: ką žaisti LGBT mėnesį. (vis dar labai rekomenduoju Tell Me Why)

Truputis istorijos iš Lietuvos: Drakono Ordinas ir Paskendę Kaimai.

Keli geri video žaidimai: Stray ir Scorn.

Vėl nostalgija video žaidimams, panašu jog dabar kas met po tokią apturiu. Pernai buvo Oni, šiemet: Tomb Raider Triptika.

Mažytis nuotykis į Vice City Pizza Kaune.

Spalio linksmybės, per tą mėnesį draugėn sudėjau kelis mažyčius masterpostus apie atitinkamos temos: video žaidimus, serialus, filmus, ir knygas. O, kad jau kažko ir išmokti, tai dar ir istorijos įmečiau: apie ištakas, Džeką Šviestuvą (Jack o' Lantern), bei Lietuviškas Ilges.

Na ir žinoma gi, Gruodis su Drakula, Dracember. Keturi puikūs filmai, du seniausi: Nosferatu ir Dracula, bei du naujausi: Hotel Transylvania 4 ir The Invitation. Drakulos pastebėjimai kituose video žaidimuose, Drakulos fauna ir flora, truputis istorijos apie Halio kometą, ir Vlado Drakulos Taro kortos.

Va taip. Bendrai imant, metai buvo nerealiai produktyvūs, net jei veikla nebuvo ta įprastoji. Džiaugiuosi tuo, ką nuveikiau.

Kultūra ir Istorija | Euromaidanas ir Ukrainos Revoliucija

Ne visiškai suprantu, kaip Juščenka tapo tokiu pro-Rusišku, kad atvėrė duris Janukovyčiaus sugrįžimui, bet tai įvyko. O tada šis perėmė ir valdžios vairą. Praeitame įraše apie Oranžinę Revoliuciją minėjau, kad kiekvienas Janukovyčiaus sugrįžimas baigdavosi vis piktesniu jo praspyrimu. Na, tad šis baigėsi įvykiais, kuriuos tokioje šviežioje istorijoje mes žinome, kaip Euromaidaną ir Ukrainos Revoliuciją (angl. Revolution of Dignity).

Trumpai: EU ir UA sutarė, kaip UA galėtų tapti EU nare. Tereikėjo užkamšyti prairusias skyles demokratijoje, susijusias su teisine sistema. Janukovyčius stūmė parlamentą reikalavimus įvykdyti, tačiau atėjus metui pasirašyti (Vilniuje, Lietuvoje), pačią paskutinę akimirką jis atsisakė ir išreiškė norą verčiau prisidėti prie Eurazijos Ekonomikos Unijos (Eurasian Economic Union), bei pasinaudoti Putino siūloma besąlygiška pagalba. Matot, Putinas, kaip tikras mobsteris, nenorėdamas, kad Ukraina taptų Europos Sąjungos dalimi, pradėjo su ja prekybos karą ir apkrovė įvairiais ekonominiais sunkumais, po kuriais Janukovyčius - palūžo ir suskubo grįžti prie šeimininko bato.

Ukraina, dabar greičiausiai jau labiau nusivylusi, nei pikta, išėjo į gatves taikiam protestui, kurio epicentru tapo Maidan Nezalezhnosti (nepriklausomybės skveras). Pasimokę iš ankstesnių poreikių protestuoti - žmonės pasiruošė. Iškilo savadarbės užkardos, lauko virtuvės, greitosios pagalbos taškai ir netgi vieta pasisakymams, renginiams. Bet gražiuoju purvo juk neišprašysi... 

Janukovyčiui paliepus, Putinui panorėjus... Prasidėjo susirėmimai su policija. Ašarinės dujos ir guminės kulkos greit virto Rusijos įsikišimu, Rusiškais ginklais, tikromis kulkomis, kariais ir netgi snaiperiais. Taip taikus Euromaidanas, iš kraujo ir smurto, tapo Ukrainos Revoliucija.

Janukovyčius - spruko. Snaiperiai, panašu, taikėsi tiek į civilius, tiek ir pareigūnus, ko pasėkoje žuvo per šimtą žmonių. Iš to galima spėti jog Putinas kurstė ugnį, kurios dėka, chaose ir suirutėje, gal būt ketino atsikąsti net daugiau, nei visgi pajėgė: Krymas ir Sevastopolis paskelbė nepriklausomybę, tada buvo aneksuoti Rusijos. O Doneckas ir Luhanskas pasiskelbė de facto Liaudės Respublikomis ir Naująja Rusija.

Tai kaip gi viskas baigėsi? Na. Nesibaigė. Nuo 2014 ar panašiai šis konfliktas teberuseno, nuolat, be perstojo, tiesiog ne per daug stipriai, kad gautumėme apie tai kokių nors labiau sukrečiančių žinių. Iki šių metų (2022) Vasario 24 d. kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Man rašant šį įrašą ten, ant Ukrainos žemės, tebevyksta genocidas. Ukraina kovoja už savo laisvę, teisę į gyvenimą ir nepriklausomybę. Ukraina kovoja už demokratiją ir už visą Europą, kurios vartais ją jau nuo seno vadino...

Norintiems sužinoti daugiau, labai rekomenduoju Netflix esantį filmą "Winter on Fire" - Žiema Ugnyje. O tada - kur aukoti jau tikrai žinote.