Netolima tokia ta istorija, tad yra likęs vienas kitas to kaimo gyventojo pasakojimas, kuriuos kadanors būtinai susirasiu. Bet, iki tol, apie jo buvimo vietą byloja tik palikę pilkapiai, tarp kurių ir vienas turtingiausių simbolinių žirgų kapaviečių Rytų Lietuvoje.
Pilkapių rasta apie 14, keli skirti žmonėms, kiti gi - žirgams, mat žirgai vertinti, kaip draugai, kompanionai, lydėję ne tik kare ir gyvenime, bet ir pomirtiniame pasaulyje. Vienas iš jų, tas simbolinis, nurodo kažkokias su ugnimi susijusias apeigas. Po 4 metrų akmenų grindiniu, ant degėsių sluoksnio buvo rastos įkapės, 7 žalvariniai žvangučiai, geležinis dantytas pjautuvas, žąslai, nežymiai profiliuota geležinė sagtis ir pan.
Kad jau sužadino smalsumą, ėmiau domėtis tuo paskendusiu kaimu ir sužinojau apie Geibonyse ar prie jų, miške, esantį skulptūrų parką. Vieną iš tų, kur įrengti su mediniais takais aplink, kad būtų galima ateiti, pasigrožėti ir nepažeisti aplinkinės gamtos, bei patiems nesusižeisti. Skulptūros - medinės, išdrožtos vietinės menininkės ir yra skirtos paminėti vietovės istorijai, tad vienoje iš jų buvo minimas ir Alynka. Bet, panašu, jog pats parkas - apleistas ir be nuorodų į jį, tad nei kaip jį rasti, nei ar verta ieškoti, apart galimybės pasiklausinėti vietinių ten, nežinau.
Išnašos: Vilnijos vartai; Kronika
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą