Dracember 2023 | žaidimas | Wallachia: Reign of Dracula

Ką po septyniais pragarais aš čia žaidžiau? Wallachia: Reign of Dracula buvo siaubingas. Atsiimu visus negerus žodžius apie Vlad Voievod Dracula žaidimą.

Jauna bajorų dukra medžiojo miške, kur susidūrė su, na, draugišku vilku, bandančiu pavogti jos sumedžiotą žvėrelį. Įkalbėjusi vilką grąžinti grobį, mergina nuskuba namo pasipasakoti, bet randa juos – smilkstančius, tėvus – nužudytus, o jaunėlį brolį – pagrobtą. Čia ji sutinka seną vyrą vardu Christian Rosenkreutz ir šis jai paaiškina padėtį: visa tai padarė Drakula, nukentėjo ne ji viena, nes vaivada tiesiog šitaip šėlsta. Ir taip tad, abudu iškeliauja į Osmanų Imperiją, kur susimeta su Sultonu Mehmedu. Nu nes, mano visos šalies priešas, kuris yra mano priešo priešas, man kažkaip vis tiek draugas?...

Merė Sju*, kurios vardo jau tikrai nebepamenu, atsikalbinėja ir piktžodžiauja visiems, net ir Sultonui, kuris tuo metu laikė bene pusę pasaulio savo gniaužtuose ir kažkaip niekas jai už tai nenukerta galvos. Ką ten, gavusi pagalbos, mergina iškeliauja kovoti prieš Drakulos tamsos armiją, milžiniškas karo mašinas, jo demoniškus karius ir net savo nebeatpažįstamai pasikeitusį brolį.

Dar tokio įkyraus ir erzinančio veikėjo žaisti neteko. Ir tai nepaisant to, jog visiškai nėra jokio veikėjų parašymo ar jų vystymo, tik va tas toks standartinis štampukas ir pirmyn. Manau žaidimo rašymo kokybę labai gerai nusako faktas, kad senukas vardu Christian Rosenkreutz** niekaip nieko neįtakoja, ir jei gerai pamenu, tai net nėra paminima kodėl ši figūra galėtų būti svarbi.

Mechanikos – ne pačios geriausios. Labai rekomenduoju iš kart eiti į nustatymus ir susidėlioti klavišus taip, kad galėtumėte pilnai veikti abiem rankom, nes žaidimo veiksmas – gan greitas ir pilnas šiokio tokio taiklumo reikalaujančių manevrų (tiek, kiek to taiklumo gali reikėti platformeryje). Jei ignoruosime istoriją ar jos akis draskančią stoką, žaidėsi smagiai, nors ir užtruko priprasti šaudyti ir šokinėti keliomis kryptimis iš karto.

Bendrai imant, žaidimas gan trumpas, kas gal ir gerai. Prastai parašytas tiek iš istorinės, tiek iš grožinės pusės. Ir tiesiog nebuvo tiek smagus žaisti, kad būtų vertas ant jo išleistų pinigų.

*Mary Sue: veikėjo archetipas, dažniausiai vaizduojamas, kaip pernelyg viskam gabi moteris, kuri tiesiog užmerktom akim gali padaryti viską ir bet ką, be jokių ydų ar silpnybių.

**Christian Rosenkreutz: okultinė ir galimai fiktyvi persona, kurią, pavyzdžiui, sulyginti galėčiau su geriau žinomu, bet tokį patį statusą turinčiu asmeniu - Žana d‘Ark. Tai okultinėmis istorijomis apipinta asmenybė, pasiekusi žinomumą per atsidavimą religijai, tam tikrą tikėjimo reformavimą (kartais net pasukant ordino, brolijos, sektos, ar net kulto linkme), kurių istorija pateikiama su jų galimomis reinkarnacijomis. C.R. pavyzdžiui, laikomas Lozoriaus reinkarnacija. Tad toks, vos ne, vyras kurį iš mirties prikėlė dievas ir vyras kurį iš mirties prikėlė velnias.

Gruodis su Drakula | Laimingų Švenčių, Džiaugsmingo Grafo Drakulos Gimtadienio

Laimingų Švenčių, skanaus maisto ir velniop tą saiką bent kartą metuose. Pabūkit vampyrais, kaip mūsų mylimas tėtukas Drakula, nusiteikit pragyvent priešus ir piktybinius kvailius, bei pasidžiaukit jau nusibodusia žiemos tamsuma, taip dar kartelį, nuoširdžiai, lyg saulėj degtumėt, nes žiemos saulėgrįža jau praėjo, tad dabar dienos - tik ilgyn.

Laimingo jums netikro Drakulos gimtadienio, pašėliokit, pasilinksminkit, ir pailsėkit per jį.

Su!

- Jūsų mylimiausias skaitantis Nosferatu

Dracember 2023 | Filmas | Dracula: The Dark Prince (2013)

Šitą DVD turiu jau labai seniai ir visada maniau, kad nėra man ko jo judinti, gi matytas filmas. Ir tik dabar supratau, kad ne, tiesiog pavadinimas panašus. Filmo „Dracula: The Dark Prince“ (2013), su labai patraukliu Luke Roberts Drakulos vaidmenyje, dar nebuvau matęs. Na, o kada gi geresnis laikas, jei ne dabar pat?

Kai Princas Drakula išvykdavo į kovą prieš Osmanų Imperiją, šalį valdyti palikdavo savo mylimai žmonai, Elizabetai. Bet šį lemtingą kartą jis buvo išduotas. Princas grįžo namo ir rado mylimąją nužudytą. Apakintas širdgėlos ir neapykantos, prisiekė kovoti prieš Dievą, kuris neapsaugojo jo žmonos, taip, kaip kovojo už jį. Išžudė visus tuos, kuriuos laikė atsakingais ir įkalino savo riterius, kurie turėjo saugoti savo princesę.

Drakula laikėsi savo priesaikos ir net praėjus šimtmečiams ieškojo būdų, kaip stoti prieš Dievo valią. Sužinojęs apie legendinį Pirmąjį ginklą, Dievo Rūstybės įrankį, jis išsiuntė savo nuožmiausių karių būrį jį jam parnešti. Vampyrų medžiotojų būrėlio rankose šis išsprūdo prakeiktiesiems iš letenų, tad Princui jo kariai pargabeno tik vežimą šviežio kraujo. Tarp jų buvo ir viena iš sugautų medžiotojų, jauna moteris, be galo panaši į jų velionę princesę... Tai pastebėjęs Princo mirusioje širdyje įsižiebia viltis, kad mergina jį ir vėl pamils, kaip aname gyvenime. Tik, kad jaunosios moters draugai jau pakeliui jos gelbėti. Nori nenori, jiems teks susiremti...

Labai keistas ir unikalus tos senos geros Drakulos istorijos perpasakojimas. Bendros istorijos pateiktas tik skeletas, pagrindai: Drakula, prakeiktas ir nemirtingas, mirusi jo meilė ir galima jos reinkarnacija, vampyrų medžiotojai, Kainas ir Abelis. Bet visa kita... Pilis – pilna gyvybės, tiek gyvųjų, tiek ir vampyrų. Ji – paslėpta nuo žmonių akių. Medžiotojai, nors ir daug senesniais laikais, nei Bram Stoker knyga, akivaizdžiai turi sąsajų su tais veikėjais, tarsi buvo ruošta vieta ir tęsiniui. Keli vos ne Christopher Lee Drakulos aspektai. Blogiausia filmo dalis buvo absoliučiai siaubingai įterpti foniniai vaizdai, nes toli gražu ne visi jie buvo tiesiog nufilmuoti laukai. Vienoj vietoj priešais kalną stūkso krūmas, o tarp to krūmo šakelių – kalno nėra. Bet dėl aštrialiežuvio Drakulos aš dar ne tokį mėšlą pažiūrėčiau.

Dracember 2023 | Vladas Drakula Vampyrų Maskarade

Neseniai iš World of Darkness, Vampire the Masquerade buvo kilęs toks klausimas: kokiam gi klanui priklausytų Vladas Drakula?

Basarab šeima, išsišakojanti į dar dvi – Danesti ir Drakulesti, buvo Tzimisce vampyrų Kraujo Priesaikos tarnais, prisikėlusiaisiais. Nenuostabu, mat Kraujo Tylos (vėliau – Maskarado) taisyklė nebuvo itin paisoma Valachijos ir Transilvanijos regionuose. Čia vampyrai mieliau terorizavo savo vaivadas ir bajorus, versdami juos vykdyti jų įsakymus.

Vladas Drakula užaugo žinodamas apie tų padarų egzistenciją dėl tėvo sandorio su Ravnos klanu, kuriems senasis drakonas Drakul padėjo iš teritorijų pragenėti Anarchus. Tad gal ir nenuostabu, kad jaunajam Drakulai tapus politiniu kaliniu Osmanų Imperijoje, neužilgo ėmė augti jo gan tamsi reputacija. Gudrus ir protingas, jaunuolis nesileido palaužiamas ir pasinaudojo situacija į kurią papuolė. Galų gale juk dabar po ranka turėjo gan plačius informacijos išteklius, kaip gi nepasinaudoti proga išmokti kalbų, karo meno ir, žinoma, okultinių paslapčių? Rytų regiono žinios jam atskleidė tiesas apie kitus galimus vampyrų klanus, ko pasėkoje Vladas Drakula pastebėjo tas diduomenę, kaip lėles valdančias virvutes...

Taip apsišarvavusį žiniomis, po jo tėvo nužudymo, Sultonas vaikiną paleido į pasaulį. Gan džiugiai jis stebėjo, ką gi jaunuolis darys, bet jeigu tikėjosi, kad iš nuotolio jį seksis suvaldyti bent kiek geriau, nei buvo galima esant šalia – gan greitai gavo nusivilti. Vladui pavyko atsiimti Tirgovištę, tada Valachijos sostinę, bet supratęs, kad atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, tarp dviejų gan piktai nusiteikusių galių, pasiskubino pasitraukti iš jų akiračio ir iškeliavo ieškoti sąjungininkų bei daugiau žinių. Viena labiausiai reikalingų išgvildenti temų buvo Valachijos vampyrai, Tzimisce. Bet kuo daugiau informacijos apie juos rado, tuo labiau jo širdį kaustė siaubas. Iki princui beliko vienintelė išeitis: pažiūrėti baimei į akis.

Taip tad Vladas Drakula ėmė kurpti galią. Tokią, kokios užtektų mesti vampyrams iššūkį. Norėdamas juos iškrapštyti iš slėptuvių, kad ir po vieną, jis degino kaimus ir smeigė žmones bei lavonus ant kuolų, taip kurdamas tuos šiurpiai pagarsėjusius kūnų miškus. Jau ir taip gąsdinantis vyriškio įniršis dar padidėjo, kai išgirdo, jog vampyru buvo paverstas Dan III. Drakula nukreipė savo armiją Danesti šeimos link, pasiryžęs perverti jų šerdį. Įvaręs Dievo baimę į Dan žmonių sielas, Vladas pasiekė savo pusbrolį, pasmeigė jį (kas vampyrus paralyžiuoja), ir išsigabeno į Poenari pilį. Čia gėrė jo kraują ir dalinosi juo su artimiausiais savo kariais.

Tuo tarpu vampyrams beliko sušaukti posėdį ir aptarti šią labai išaugusią Drakulos problemėlę. Išeitys tebuvo dvi: jį pribaigti arba paversti vampyru. Čia istorija lyg ir turėtų baigtis, mat jau žinome, kad Vladas tampa Tzimisce klano vampyru, tačiau...

Pirmiausia vampyrai mėgino paversti jį gūliu, prisikėlusiuoju, per Kraujo Priesaiką. Bet Vladas Drakula, kaip paaiškėjo, tam turėjo imunitetą (gal būt dėl jau ragauto vampyrų kraujo, nežinau). Čia jis ir vėl pasinaudojo situacija ir iš savo netikrų valdovų išpešęs viską, ką galėjo, nusimetė trapius priesaikos pančius. Suradęs ir pagrobęs dar du Tzimisce klano narius, vieną jų privertė jį paversti vampyru ir taip tapo 6 kartos Kindred (na, vampyru). Tačiau, ir vėl, to jam nepakako, kai žinojo, jog gali gauti daugiau. Tad užpuolęs jis išsausino savo kūrėją Diablerize veiksmu, kuris yra itin didelis, jei ne didžiausias po Maskarado sulaužymo tabu Vampyrų Visuomenėje. Bet šis veiksmas pakylėjo Drakulą laipteliu aukščiau, į 5 kartą, ir jis gavo džiaugtis amžinybe, kaip vienas šiurpiausiai pagarsėjusių vampyrų.

Jam ne itin rūpėjo visa ta vampyrų politika, tad pažaidęs su Sabbat ir Camarilla ir užsiundęs juos vienus ant kitų, jis, kiek yra žinoma, leido ir gal būt tebeleidžia laiką gilindamas savo okultines žinias.

Toks labai Tremere būdas tapti Tzimisce. Palieku jus su platesniu vaizdo įrašu apie visą šią istoriją:

Dracember | Drakulos Teminis Parkas

2001-ais, Transilvanijos širdis, Vlado Drakulos gimtasis miestas Sigišoara, pabudusi išvydo kraujo-raudonumo dažais varvantį reklaminį stendą šalia senų ąžuolų lauko, pranešantį apie planus čia įrengti Drakulos teminį parką. Stendą papildė 32 lapų brošiūra, detaliai nupasakojanti planus: viduramžišką pilį su alchemijos laboratorija, kankinimų kambariu ir vampyrų urvu. Tarptautinį Vampyrologijos Institutą šalia, ką jie vadino, Drakulos ežero. T.y. iškasto tvenkinio su restoranu viduryje. Seną bokštą ir turbūt dar daug kitų dalykų, įvairių turistinių atrakcijų, kurios ekonomikai atneštų pinigų, o vietiniams – darbo vietų, taip išnaudojant Drakulos mitą ir prakeiksmą, kuriuo naudojasi jau ne viena, nieko su Drakula bendro neturinti šalis.

Bet, kad ir kiek žmonių norėjo pasinaudoti šia puikia proga, panašu, kad daugiau įtakingų vardų viso to tiesiog nenorėjo. Tarp prieštaraujančių buvo ir Princas Čarlzas, pasinaudojęs proga pasisakyti prieš miškų ir medžių niokojimą. Taip tad planai pasistūmėjo į Šiaurę nuo Bukarešto oro uosto, į Snagovą. Bet nepaisant to, viskas aptilo ir galiausiai visiškai kažkur prapuolė.

Iki 2015, kai Rumunijos turizmo administracija vėl ėmė baksnoti valdžią antram pasibandymui, šį kartą pervadinę projektą Tepes Park (Smeigiko Parku). Jie teigė, kad laikai pasikeitė, žmonės irgi, tad Rumunija, pagaliau, galėtų pasinaudoti tuo visame pasaulyje žinomu mitu, kurį įkvėpė jų Princas-karvedys, ir taip pritraukti daugiau turistų į kurortines savo gražios šalies vietas. Naujas bandymas atrodė daugiau žadantis, deja ir jis – dingo.

Anot Vikipedijos, Drakulos temos parkai uždrausti pradėti (būti siūlomi, veikti, t.t.) nuo 2007 iki 2026, mat Rumunijos valdžia mano, kad Drakulos turizmas (kuriuo to pasėkoje naudojasi kitos šalys) kuria jų šaliai netikrą įvaizdį, mat prie vardo prisegtas išgalvotas veikėjas. 

Mano du centai: iš dalies, suprantu. Bet, iš kitos pusės, nesuprantu, kodėl ir tuo nepasinaudoti? Atvyktų žmonės apie Grafą Drakulą paspangt, gautų plastikines iltis ir istorijos pamokų apie šią Europos raidai labai svarbią istorinę figūrą. Vietiniai turėtų darbo, turistai atvežtų pinigų, kurie liktų ekonomikoje. Nes, dabar gi, Drakulos pilna visur, o turizmą į Rumuniją, po su Drakula susijusias vietas, organizuoja kitos šalys. Kitų šalių gidai, kitų šalių transportai. O juk galėtų vietiniai ne tik atsiimti savo karvedį-princą, bet pasiimti ir grafą Drakulą ir dar apie Bram Stoker pakalbėti, kaip jis pats ten nė kojos įkėlęs nebuvo. Manau ir pats princas Drakula, kovojęs už savo šalies gerovę šarvuose, neprieštarautų palaikyti jos ekonominę gerovę juodai-raudoname apsiauste. Bet, spręsti, žinoma, vietiniams. 

Dracember | Filmas | Dark Prince: The True Story of Dracula

Dark Prince: The True Story of Dracula yra vienas tų retesnių istorinių filmų apie Vladą Drakulą. Žmogų, kurio įkvėptos legendos pranoko tiek laiką, tiek ir jo paties asmenį. Čia jis vaidinamas Rudolf Martin, kurį gal būt žinote iš Buffy the Vampire Slayer, kur jis vaidino, na, irgi Drakulą. Ir nors filme tikrai yra labai maloniai teisingų istorinių trupinukų, didesnė jo dalis, žinoma, pakoreguota siužeto vardan.

Istorija sukasi apie Vladą Drakulą, jo gyvenimą nuo vaikystės namuose, tęsiant į Osmanų Imperiją, kurioje su jaunėliu broliu Radu buvo laikomi politiniais kaliniais, iki pat grįžimo į Rumuniją (taip vadina filme). Čia, su Vengrijos Karaliaus pagalba jis atsiėmė savo tėvo sostą ir greit suprato, kad tai buvo lengviausia viso laukiančio darbo dalis. Mat princas atsidūrė tarp trijų skirtingų frakcijų, reikalaujančių, kad jis darytų, kaip jie liepia: nenuilstančios Osmanų Imperijos, godžių bajorų, bei šlykščius žaidimus žaidžiančios Ortodoksų bažnyčios. Paklusk vieniems, kiti tuoj pat prakeiks, nužudys, ir pakeis tave nauju princu, tokiu, kurį bus lengviau suvaldyti. Tad, supratęs, kad nelabai turi ką prarasti, Vladas Drakula imasi mirtino šokio tarp spąstų ir intrigų, tamsiems kabalo nasrams pamažėle užsivėrinėjant apie jį, garsinant likimu baisesniu ir už mirtį. 

Labai neblogas ir tikrai įdomus filmas, pilnas cituoti vertų eilučių. Gan tvirtas naujas bandymas įsivaizduoti vyriškį, kuris galėjo įkvėpti Bram Stoker. Blogiausia viso filmo dalis, sakyčiau, buvo visi tie meniniai kadrai. Labai daug rankų. Rankos viena kitos siekia, rankos susiliečia, rankos susikabina, rankos perduoda ar ima žiedus. Galėjau išgyventi ir be to. Na, o, kas liečia istorines tiesas, tai čia jų nei daugiau, nei mažiau, nei Dracula Untold filme, tai spręskit patys. Yra viena kita visiškai tiksli detalė. Bet dauguma jų – tiesiog atpasakoja, kartais ir ne visada tiksliai, vėl gi, vardan siužeto, įvairius anekdotus ar apytikslius įvykius. Nepamirškim ir antgamtinio faktoriaus, kur nuo pat filmo pradžios mums stumiamas naratyvas, kad „šitas, tas gi, Drakula, keistas buvo nuo pirmų savo gyvenimo minučių“, tai jei žiūrėsit, nusiteikit žiūrėti vaidybinį filmą, ne dokumentiką. Turėtų sueiti. Tik nepamirškit, kad senas ir mažoko biudžeto, tai... Na.

dracember | video žaidimas | Vlad Voievod Dracula Episode 1, Manhunt

Šiemet kažkaip radau visai nemažai naujų Drakulos žaidimų. Ar jie tikrai nauji, ar tiesiog pražiopsoti, žinoma, niekada nesužinosime, nes as - neprisipažinsiu.

Pirmasis, kurį noriu trumpai aptarti vadinasi „Vlad Voievod Dracula: Episode 1, Manhunt“. Žaidimas prasideda teksto siena, siaubingai nebūtina ir... na, švelniai tariant nelabai tikslia. Paprastai tokius istorijos perrašymus pateikia su kokiu nors įspėjimu, kad ei, čia fikcija arba su fikcija. Gal įspėjimą praleidau, nežinau, bet, kad ir kaip ten bebūtų, teksto tikrai per daug ir jei jau einam grožinės literatūros keliu - buvo galima perrašyti ne taip sausai. Tikiuosi, niekas iš jūsų video žaidimų istorijai mokytis nenaudojat. Nenaudokit jai ir manęs, aš irgi toli ne viską...

Primas žaidimo lygis prasideda trumpučiu įvadu, parodant kelis ksirtingus veikėjus, jų sugebėjimus, ginklus. Ne pats geriausias perteikimas, nes kelis dalykus išmokau vis tiek tik jau gerokai pražaidęs, bet nepaisant to: žaidėsi gerai. Mechanika - senų gerų platformerių, kur pikseliais galima apsiskaičiuoti kur šokti, kaip išvengti, kur durti. Pikseliuotas kraujas, skraidantys durklai, krentančios platformos ir galimybė žaisti pačiu Princu Drakula, ko gi daugiau gali reikėti?

Žaidimas suskirstytas į keturis lygius, o jie - į dar mažesnius, tarkime, paragrafus. Mirę paragrafę - pradėsite lygį (ne lygius) iš naujo. Negalioja tik pasiekus bosą, jie - patys sau skyriai ir lygiai, mirę ten pradėsite ten nuo įėjimo pas juos iki išjungsite žaidimą - va tada tai teks visą lygį peržaisti. Patys bosai nėra sunkūs, tereikia išmokti jų judėjimą ir prisitaikius prie ritmo - teisingai ir laiku pabadyti. Tik tiek, kad labai ilgai užtrunka, nes gyvybės jie turi kur kas daugiau, nei žaidėjas.

Bendrai imant, jei neieškot istorijos pamokų, ar iš vis nenorit skaityt tiek daug teksto, žaidimas tikrai vertas pažaisti. Labai gerai einasi su audio knygomis, nes tekstas tik lygių pradžioje ir pačiame viso skyriaus gale, tai nesunku susistabdyti, perskaityti ir vėl valandžiukę tik klausytis, nes smegenys tiesiog niekuo daugiau neužimti. 

Gruodis su Drakula | Dracember 2023

Treti metai Dracember (Drak-sem-ber). Jums gal dar pirmieji, tad leiskit man vėl papasakoti, kas, kaip, ir kodėl čia tas Drakulos Gruodis.

Gruodis man visada buvo labai įtemptas ir nepanašu, kad kada palengvės. Gimtadieniai, šventės, o dabar dar ir in memoriam metinės. Bėk, daryt, ruošk, tvarkyk, iki ateina mano paties gimtadienis (Gruodžio 14 d.) – švęsti jau tikrai nebesinori, nei jėgų, nei laiko. (bet jei norit man nupirkti kavos, neatsisakysiu: ko-fi)

Tuo tarpu Drakula visada buvo puikus atsipalaidavimo šaltinis. Nes, arba istorija sena, gera, pažystama, arba nauja, su senais aspektais (pvz.: žinomais veikėjais). Padeda ir tai, kad vampyrai ir visokia ten gotika – visada buvo mylima estetika. Smagu ir iš mėgėjo istoriko pusės, nes galima susieti Grafą Drakulą su istorine figūra tuo pačiu vardu. Toks bendrai geras kratinys iš daug pliusų.

Vienais metais, nebepamenu kuriais, sėdėjau sau prie Kūčių stalo, jau nusivaręs, be jokio šventinio vaibo, nes šeimos susirinkimai man energijos tikrai neprideda ir šovė galvon tokia keista mintis: na, bet visgi, šventė. Minėtina diena, kuri reikšmės ir svorio turi ne viename tikėjime... Ta labiau Nosferatu smegenų dalis ėmė kažką pozityviai sukti. Gi, nu, Lord Dracula. Tamsiausia metų naktis. Ant stalo – šventinis maistas (prieskoniai buvo gan vertingas dalykas) ir jokio alkoholio, na nes jis gi niekad negeria... vyno... Žodžiu, kuo daugiau galvojau, tuo labiau tiko.

Dabar jau treti metai, kaip švenčiu visą Gruodį su Drakula, naudodamas gairę/raktažodį dracember (galit ir jūs, o ir pakomentuoti galite, palikit man savo nuorodas, pažiūrėsiu, ko ten dedat), kur visi įrašai – susiję su Drakula arba tiesiog apie Drakulą, vampyrą, dėl kurio pamėgau vampyrus ir kuris man išgelbėjo gimtadienį ir Kalėdas. Eriko Nortmano (True Blood) herojų, Šerloko Holmso tolimą giminaitį (Fred Saberhagen knygos apie Drakulą), Poe tamsią maniją (Kim Newman knygos Anno Drakula, konkrečiai Bloody Red Baron) ir tą vampyrą, kuris vis dar leidžia man mėgautis ir stebėtis dalykais, kaip naujais: „Visada žinojau, kad ateitis atneš stebuklų. Nemaniau, kad ji padarys juos įprastais.“ (I always knew future would bring wonders. I didn‘t know it would make them ordinary. – BBC „Dracula“ 2020 serialas)

Tai ir jus sveikinu su Dracember pradžia. Laukia daug smagaus darbo: pasistengsiu parūpinti jums turinio iš visų aspektų. Ir tuo pačiu, viliuosi, kad sudominsiu ir jus.

Dracember | filmas: The Invitation (2022) - Kraujo Kvietimas

Paskutinis šio Gruodžio su Drakula filmas ir naujausias iš jų visų yra Kraujo Kvietimas (The Invitation). Vizualiai nuostabus Amerkiečių siaubo trileris, kuriame veiksmas vyksta mūsų, moderniais laikais, su pakankamai unikalia istorija ir labai patraukliais aktoriais. Iš jų, Thomas Doherty, atlieka Walter De Ville vaidmenį, t.y. tėtuko Drakulos.

Filmas prasideda nuo žvilgsnio į praeitį, įvykio kuris ir privedė iki toliau filme stebimos istorijos apie Evę Džekson (Evie Jackson). Pavargusi nuo gyvenimo rutinos ir skausmo naštos dėl mirusių tėvų, ji priima tokį, atrodo, spontanišką pasiūlymą atvykti į Angliją ir susipažinti su šiek tiek tolimesnėmis savo giminėmis. Čia jos laukia nuostabus dvaras, pilnas meno kūrinių, neminimos paslaptys, žavingas viso to savininkas, ir mažiau žavingi jo svečiai, bei jų giminaičiai. Gauname tokį anti-malonumą stebėti Amerkietę merginą, pamokslaujančią pasikėlusiems Senųjų Pinigų išlepintiems Anglams. Akis išsinarinti galima.

Kaip jau ir minėjau, filmas vizualiai - tikras saldainiukas. Pilnas puikių detalių ir labai neblogai sukurptų scenų. Labai patiko ir unikalus filmo aspektas, nauja perspektyva, logiškas vampyrų mitų perpavidalinimas. Tad taip, su visais trūkumais, filmas žiūrisi, kaip jaukus Drakulos siaubekas, bent kartą vykstantis laikais, kur veikėjai turi išmaniuosius telefonus. Nusibodo jau man tie seni, apsakyt negaliu, kaip. Tai bent pailsėjau.

Apibendrinant, filmas tikrai nėra šedevras. Bet jis toks, kokį mielai pažiūrėčiau ir dar kartą, ar tiesiog įjungčiau, kaip fono vaizdą ir garsą.

Dracember | Vlad Dracula Tarot - Vlado Drakulos Taro kortos

Taro kortos man visada buvo labai įdomi tema, kaip ir kiti mitai, legendos, praeities mums palikti nepaaiškinami pasakojimai. Nenuostabu tad, kad kai suuodžiau apie Vlado Drakulos taro kortas, jos iš kart taip ir įšoko į pirkinių krepšelį.

Travis McHenry sukurpė ne vieną kaladę. Visos jos - savaip geros, įdomios, mat autoriui akivaizdžiai rūpi kokybė. Ne išimtis ir Drakulos kortos. 

Viskas prasidėjo nuo teminės kaladės, kur prie kortos atvaizdo knygelėje būtų buvęs paprasčiausias jos reikšmės aprašymas. Bet kelionė į Rumuniją ir istorijos patyrinėjimas viską gan greit pavertė kur kas didesniu projektu, visu moksliniu darbu. Pasiryžęs pataisyti istorijoje, būtent vertimuose, įsivėlusias klaidas, autorius į pagalbą pasitelkė ne vieną vertėją. To pasėkoje šią kaladę verta nusipirkti vien dėl kortų knygelės dėžutės viduje. Trumpi, bet solidūs pasakojimai joje bus įdomūs kiekvienam besidominčiam Vladu Drakula, kaip istoriniu asmeniu, bei tuo jo gyvenimo aspektu, kuris galimai įtakojo ir visą Grafo Drakulos, Vampyro sukūrimą.

Į kortų paveikslėlius irgi įdėta daug darbo. Pastebėjęs, jog daug Vlado Drakulos gyvenimo įvykių keistai lengvai pritinka prie tam tikrų kortų, autorius pasistengė visus tuos atvaizdus padaryti senojo, medžio spaudinių stiliaus. Na, o nuostabi raudona nugarėlė ir auksiniai kraštai primena, jog vaivada visgi buvo karališko kraujo.

Tikrai labai rekomenduoju visiems besidomintiems bent viena iš šių dviejų temų. Mažų mažiausiai turėsite labai įdomų dalyką savo gyvenime. 

Gruodis su Drakula | Laimingų Švenčių, Džiaugsmingo Grafo Drakulos Gimtadienio

Laimingų Švenčių, skanaus maisto, velniop tą saiką bent kartą metuose, ir nuolatinį savęs koliojimą, jūs nuostabios būtybės. Pabūkit vampyrais, kaip mūsų mylimas tėtukas Drakula, nusiteikit pragyvent priešus ir piktybinius kvailius, bei pasidžiaukit jau nusibodusia žiemos tamsuma, taip kartelį dar, nuoširdžiai, lyg saulėj degtumėt, nes žiemos saulėgrįža jau praėjo, tad dabar dienos - tik ilgyn.

Laimingo jums netikro Drakulos gimtadienio, pašėliokit, pasilinksminkit, ir pailsėkit per jį.

Su!

- Jūsų mylimiausias skaitantis Nosferatu

Dracember | filmas: Hotel Transylvania 4: Transformania | 2022

Ketvirtas Hotel Transylvania filmas, pavadinimu Transformania, yra vienas naujausių filmų su Drakula, išleistas 2022. Linksmas, paprastas ir tinka visai šeimai.

Istorija prasideda Transilvanijos Viešbučio metinių vakarėlyje. Drakula suplanavo ramų, jaukų pasisėdėjimą su draugais ir šeima, po kurio galėtų visiems pranešti apie savo atsistatydinimą ir viešbučio perleidimą dukrai Meivei, bei jos vyrui Džoniui. Bet Džonis linksmybes ir sveikinimus supranta savaip, tad pamažėle, manydamas jog daro gerą, varo Drakulą iš proto iki šis palieką salę pakvėpuoti oru, ir planus atsistatydinti dar kartą aptaria su partnere Erika. Meivė nugirdo, ko neturėjo nugirsti ar klausytis, bei pasakė tėvo paslaptį Džoniui, kurios neturėjo pasakyti. Šie du vyriškiai, Drakula ir Džonis, yra kaip du skirtingi ADHD galai, kartais net skausmingai žiūrėjosi, nes tiesiog jaučiau tą iš personažų plūstančią energiją. Pačioje pradžioje - baisiausia. Mat Džonis, vos tik sužinojęs paslaptį, tuoj pat ima eiti iš proto, planuoti tūkstančius labai radikaliai kitokių dalykų viešbučiui, kas įvarė uošviui panikos ataką.

Čia ir prasideda linksmybės: Džonis, nusivylęs pasiguodžia pamišusiam profesoriui Van Helsingui, jog nesijaučia Drakulos šeimos dalimi, nes nėra monstras. Van Helsingas pasiūlo tai išspręsti labai pavojingu būdu. Vienas dalykas veda prie kito, tas - prie dar trečio ir štai: Drakula, virtęs žmogumi, keliauja per džiungles su Džoniu, kuris virto monstru, jiems iš paskos - būrelis Drakulos artimiausių draugų, kurie deja irgi nukentėjo. Kelionė išbandė tiek jų fizines būkles, tiek moralę, tiek ir pačią draugystę.

Tikrai nėra geriausias filmas iš keturių, bet jei jau matėt visus, tai žiūrėkit ir šitą. Paprastas, juokingas, su šiek tiek sielos paieškų, šiokiu tokiu pafilosofavimu ir šlakeliu moralės pamokų. Lengvas toks.

Dracember | Halio Kometa ant Drakulos monetų

Kas 75-79 metus mūsų dangų papuošia periodinė Halio kometa. Paskutinį kartą ji matyta 1986, o sekantį kartą pamatysime 2061. Ankščiausias žinomas jos paminėjimas buvo 240 pr.m.e., nors supratome, jog tai ta pati kometa - gerokai vėliau.

Kometa danguje pasirodė ir Vladui Drakulai pirmą kartą užėmus Valachijos sostą, 1456-aisiais. Ji matoma ir ant vienos jo valdymo metu kaldintos monetos. Vienoje monetos pusėje matome Valachijos herbą - pusmėnulį ir šešių taškų žvaigždę vienoje pusėje ir tris horizontalias linijas kitoje. Na, o kitoje monetos pusėje, papuoštoje Valachijos kalnų ereliu su kryžiumi snape - jam iš kairės vinguriuoja penkių taškų žvaigždė su uodega. Tai ir yra Halio kometa.

Ar moneta kaldinta, nes tiesiog reikėjo kaldinti monetas ir jų atvaizdai - natūraliai keisdavosi su valdovais ir įvykiais šalyje, ar ją tokią užsakė pats princas Vladas Drakula - vis dar nėra žinoma. Nekvestionuojamas tik vienas faktas: kometa danguje buvo reikšminga ir kiekvienam ta reikšmė buvo sava. Kas joje matė savo pražūtį, o kas tikėjo pergale.

Gruodis su Drakula | Su Gimtadieniu Mane!

Anot Rumuniško Wiki apie Vladą Smeigiką, jis mirė Gruodžio 14 dieną.

Na, o aš Gruodžio 14 dieną gimiau. Taip, dar vieni metai aplink Saulutę padaryti, tolyn ant šio nuostabaus erdvėlaivio, skriejančio sau kosmosu galai žino kur, mūsų mielos Žemės.

Ta proga, noriu paprašyti jūsų mano vardu (t.y. mane paminint gera mintimi ar žodžiu, ir pasiteisinant, kad dėl manęs gi) pasilepinti. Leisti sau ilgiau pagulėti šiltoje lovoje, pažiūrėti dar vieną seriją mėgstamiausio, ar naujo, užkabinusio serialo, perskaityti dar lapą ar visą skyrių geros knygos, pasilepinti bet kuo, kas jums neša laimę, džiaugsmą ir motyvuoja eiti pirmyn.

Norintys taip pat galit man atsiųsti palinkėjimo žinutę socialiniuose tinkluose ar čia, palikti kokį komentarą. Arba, jei mėgstate labiau apčiuopiamas dovanas, niekada neatsisakysiu kavos: Ko-Fi

Ačiū, kad esat

- Nosferatu (Vakaris)

Dracember | Filmas: Dracula (1931)

Antras pagal senumą filmas mums pateikiamas dar juodai balta juosta, su Bela Lugosiu Grafo Drakulos vaidmenyje. Aktorius šią rolę vertino ir mylėjo taip labai, jog jo pageidavimu - buvo palaidotas Grafo kostiume. Yra ir Ispaniška filmo versija, kuri nors ir labai kitokia, visgi yra ne ką mažiau ir gal netgi dar įdomesnė, nei ši.

Dracula (1931) - klasikų klasika, su keletu nukrypimų nuo Bram Stoker knygos. Nėra ko per daug norėti, filmas - labai trumpas, bet toje valandoje su trupučiu - telpa labai daug puikių scenų.

Renfildas iškeliauja į Transilvaniją, kur susitinka su Grafu Drakula ir padeda jam nusipirkti namus Londone. Čia jo mažytis nuotykis į Rytų Europą ir turėjo baigtis, tačiau Grafas jam turėjo kitų planų. Apžavėtas vampyro Renfildas padeda jam kelionėje į Angliją, vis tuštėjančiame laive...

Toliau sekanti istorija pilna nerimo, santūraus siaubo ir mums jau turbūt per seno detektyvo. Grafas Drakula įsiskverbia į Londono visuomenę ir imasi joje laisvai medžioti. Mums, žiūrovams, pateikiamos dvi pagrindinės aukos, Mina ir Liusė, kurių vyrai, t.y. sužadėtiniai, tėvai, globėjai, gydytojai, visi gauna perlipti per savo pažiūras į prietarus ir pradėti tikėti antgamtinėmis būtybėmis. Kitaip vampyras pražudys viską, kas jiems brangu.

Filmas labai gerai parašytas. Nestokoja labai paprasto humoro ir įtemptų momentų. Puikūs aktoriai ir gudriai pastatytos scenos filmą daro bene jaukų ir tiesiog labai tinkamą žiemos vakarui.

Dracember | Fauna ir Flora, kaip Drakula - Papūga Drakula ir Orchidėja

Gamtoje irgi yra Drakulų. Vieni buvo ir išnyko, kitiems gi yra kilusi egzistencinė grėsmė, na o treti laimingi sau plėtojasi. Papasakoti noriu apie du savo mylimiausius:

Pesquet's papūga yra geriau atpažįstama, kaip Papūga Drakula, ir jūs turbūt puikiai matote kodėl. Ši papūga yra vienintelė savo genties atstovė, gyvena tik kalnuotoje Naujosios Ginėjos atogrąžų miško dalyje ir, nepaisant vardo, ar to kito - Vulturine Parrot - maitinasi tik viena kita rūšimi figų, viena kita gėle ir nektaru.

Papūga Drakula yra pilkai juoda, su nuostabiai raudona krūtine ir pilvu. Sąlyginai nedidelė galva - plika, padengta juoda oda. Didelis snapas - ilgas ir lenktas. Suaugę patinai už akies dar turi po raudoną tašką, taip tik dar labiau įsitvirtindami į būtent šio vampyro vardą.

Deja, dėl vertingų plunksnų šias papūgas jau įrašė į raudonąją knygą.

Orchidėja Drakula yra visa šių augalų gentis, su labai ilgu sąrašu pavadinimų. Na o Drakula jas užvadino dėl kraujo raudonumo spalvos, kuria pasidabino kai kurios šio geno gėlės, bei keistų, ilgų taurėlapių. Šiurpo turbūt prideda ir labai dažnai tarp jų pastebimas žiedo raštas, kuris labai primena primatų veidus.

Mano mylimiausia yra Dracula Vampira:

Dracember | paukščių (Drakulos) stebėjimas, Drakula kituose video žaidimuose

Labai mėgstu atrast Drakulą ten, kur jo visiškai nesitikėjau. Būna, kas nors pamini dainoje, ar knygoje, filme ar seriale. Bet smagiausia yra rasti jį paminėtą kituose žaidimuose. Gal dėl to, kad žaidimai ir šiaip skatina tyrinėjimą...

Turiu nedidelį sąrašiuką žaidimų, kuriuose Drakula buvo arba paminėtas, arba netgi buvo jo dalimi ir noriu tuo pasidalinti su jumis. Tamsos princas, panašu, ketina gyventi per amžius, kaip ir pridera:

Assassin's Creed: Revelations - Šiame žaidime Ezio Auditore atvyksta į Konstantinopolį, kur viliasi rasti daugiau informacijos ir atsakymų. Viename iš šalutinių kvestų, pavadinimu "The Impaler's Tomb" - Smeigiko Kapas - jis randa, panašu, vampyro skeletą ir "Vlad Tepes' Sword" - Vlado Smeigiko kardą. Kiličo dizaino ginklas mažina priešininkų moralę, kaip ir pridera, bei turi unikalius užbaigimo smūgių judesius.

Saints Row: Gat out of Hell - Kinzė ir Gatas patenka į pragarą. Norėdami jį ne tik išgyventi, bet gal būt ir iš jo pasprukti, jie turi rasti sąjungininkų ir gauti jų suteikiamų galių. Vienas iš tokių sąjungininkų yra Vladas Smeigikas, kurį pragare kankina siaubingomis dainomis. 

Vampyr - Gydytojas Džonatas Reidas grįžta į Londoną, kur tenka kovoti tarp Hipokrato priesaikos ir vampyriškų troškimų, kuriuos kursto nauja, antgamtinė įžvalga. Juk, ar tikrai būtina gelbėti tą, kuris bet kuriuo atveju - garantuotai mirs? Ką jau bekalbėti apie žudikus ir kitus siaubūnus žmonių veidais. Žaidime galima rasti Bram Stoker knygą "Drakula", kurią autorius dedikavo vienai iš Džonatono sutinkamų moterų.

Assassin's Creed: Syndicate - Antrosios industrinės revoliucijos metu, dvyniai Džeikobas ir Evė Frajai apsiima atsiimti miestą iš niekšingų Templierių nagų. Negaliu nepaminėti, kad šiame žaidime šių dviejų veiksmų bazė, saugi vieta, kur grįžta pailsėti ir priima sąjungininkus yra nuolat judantis traukinys. Abu veikėjai taip pat gauna ir kostiumus, paremtus Bram Stoker'io "Drakulos" istorija. Bloofer Lady Evei ir Maximum Dracula Džeikobui.

Cyberpunk 2077 - Ne tokia ir tolima ateitis, pasaulis tiesiog smenga žemyn. Gyvenimą valdo korporacijos, gatves - gaujos. Bet nepaisant viso to, tai yra pragaras, kurį visi nori patirti. Ir tam nėra geresnės vietos, kaip Nakties Miestas. Viename iš naktinių klubų - barų, o gal net ir ne viename, kabo plakatas su kvietimu pažaisti naują veiksmo žaidimą - Turbo Dracula, kur grafas Drakula vėl prisikėlė, šį kartą - chromuotame kūne.

V Rising - išgyvenimo žaidimas, kuriame esate vampyras. Atsibudote nusilpęs, tamsoje, su paviršiuje knibždančiais priešais ir pasauliu, kuris galėtų būti jūsų... Grubiai imant, kaip Stardew Valley, bet gotikinių vampyrų stiliumi, nerealiai geras žaidimas. Ir jam yra DLC su Drakulos daiktais, ginkluote, dalimi šarvų, nuostabiu namų dekoru.

Saints Row: Boss Factory - ne žaidimas, ir galimai netgi ne vien šioje dalyje esantis dalykas, bet... Saints Row yra ta klasikinė Drakulos iš Coppola filmo tatuiruotė.

Dracember | Filmas: Nosferatu (1922) - Seniausia Drakulos Ekranizacija

Seniausiame Drakulos filme Drakulos netgi nėra.

1922 sukurtas Nosferatu yra be leidimo Bram Stoker'io kūriniu, "Drakula", paremtas filmas, kuriame kitais vardais pavadinti veikėjai vis viena seka ta pačia, ar bent jau labai panašia siužeto linija. Autoriaus palikuonys, nepaisant tų pakeitimų, patraukė filmo kūrėjus į teismą ir laimėjo bylą, kurios pasėkoje Nosferatu filmo juosta ir jos kopijos turėjo būti sunaikintos. Visgi Nosferatu, kaip tikras nemirtingas parazitas, išgyveno vienoje kitoje užslėptoje kopijoje ir dabar yra laikomas įtakingu siaubo filmų šedevru.

Kaip ir daugybė vėlesnių Drakulos adaptacijų, čia sekama ta pati istorijos linija - kelionė pas vampyrą, daugybė nepaisomų įspėjimų, baisūs atradimai, dūžtantis laivas, turtingas užsienietis apsigyvenęs apleistame name, nepaaiškinamų negalavimų kamuojama moteris, kurią užsienietis-vampyras pasirenka savo auka ir kokia nors jo mirtis, po kurio moteris atsigauna lyg niekur nieko.

Hutter'is (Harker) keliauja pas grafą Orlok'ą (Dracula), pakeliui klausydamasis šnabždesių apie nedorus toje pilyje vykstančius dalykus ir ten gyvenančius asmenis. Bet, darbas yra darbas, o Hutter'is juk modernus miesto vyras, kažkokiais ten prietarais ir blevyzgom apie velnius, vampyrus, vilkolakius - nė neketina gąsdintis. Nepaisant to, grafo Orlok'o pilyje tas įsitikinimas savo teisumu šiek tiek sudreba. Bet, ir vėl, pabudęs uodų sukandžiotu kaklu, jis ramia širdimi imasi tyrinėti grafo pilį. Ir labai greitai pasigaili to, ką ten atrado, ką matė...

Tuo tarpu Ellen (Mina), bene paraleliai su Hutter nerimu, ima negaluoti, vaikščioti per miegus ir kamuotis. Psichiatrinėje ligoninėje - irgi kyla šurmulys. Anot čia kalinčio gydomo vyriškio, taip yra, nes "atvyksta šeimininkas". Ir iš tiesų, neužilgo į uostą įplaukia laivas su išžudyta įgula. O į apleistą namą priešais Ellen langus įsikrausto keistas užsienietis.

Mieste siautėja maras, eilės karstų vis keliauja gatvėmis, užkrato baimė priveikia net stipriausius: kas serga, kas sveikas, kaip žinoti iki ne per vėlu? Ellen, vis dar negaluodama, bet matyt neįtariama, kaip maro nešiotoja, obsesyviai skaito Hutter'io turėtą knygelę apie vampyrus ir gan greit susieja įvykius. Čia ir išsivysto planas, užgimęs iš knygoje rasto atsakymo, jog vampyras gali būti sustabdytas tik doros moters, kuria (jos krauju) užsiėmęs šis neišgirstų pirmųjų gaidžių ir būtų užkluptas saulės.

Filmas, nors ir įprasto ilgio, susideda iš keturių trumpų aktų ir nors viskas rutuliojasi gan greitai, žiūrisi - labai lėtai. Viskas perteikiama per užtęstas išraiškas ir tekstą ant ekrano, kuris man ne visada buvo lengvai įskaitomas, bet čia jau asmeninė problema. Kas patiko, tai muzika. Skambėjo kažkaip... Kažkaip kitaip. 

Jį labai verta pažiūrėti, gal su kokiais draugais, kad labai neprailgtų laikas, nes tikrai įspūdinga, kaip jis išliko iki mūsų laikų ir yra žiūrimas. 

Dracember | Gruodis su Drakula | 2022

Pernai, paskatintas draugų ir įdomių atradimų, šiame bloge pradėjau naują dalyką, pavadinimu Dracember (drak-sem-ber - D-ecember + D-rac-ula), Gruodį su Drakula. Jį, mažiau "oficialiai" dariau ir knygų bloge, kuriame perskaičiau, berods, 10 knygų apie Drakulą, pradedant nuo Fred Saberhagen "The Dracula Tape", pirmosios dešimties knygų serijoje. Šiemet ketinu tęsti tradiciją čia, o tame bloge - tradiciją pastiprinti oficialumu, t.y. tarpiniais įrašais ir įžanga.

- Pernai metų įžanga

Gruodyje su Drakula yra dvi minėtinos datos, kurioms skiriu ypatingą dėmesį, t.y. mano gimimo diena, kuri sutampa su Vlado Smeigiko galima mirties data. Ir Jolė (Yule), Kalėdos, Saulėgrįžos šventė, kurią nusprendžiau švęsti, kaip atseit Grafo Drakulos gimtadienį, ką paskui dar labiau paskatino blogo įraše matomas meme juokelis apie "lord and savior, Dracula".

- Gruodžio 14 d. - mano gimtadienis, Vlado Smeigiko mirties diena

- Gruodžio 25 d. - Jolė, Grafo Drakulos gimimo diena (mano išgalvota)

Šio gruodžio metu ketinu pabaigti Fred Saberhagen seriją, nes turiu dar keturias jo knygas, bei suskaityti Kvincio Harkerio (Quincy Harker the Demon Hunter) knygų omnibusus. Visa tai aprašysiu knygų bloge Nosferatu Skaito. O čia bus šiokia tokia įvairovė, nes noriu pažiūrėti kelis filmus, bei parodyti ir papasakoti apie kelis labiau neįprastus dalykus su Drakula.

Labai viliuosi, kad norėsite prisidėti, bent vieną ar kitą dieną Gruodį skirdami Drakulai. Nieko Rimto štai išleido naują Stoker'io knygos leidimą, tad net įrašas apie ją, perskaitytą ar tiesiog parodytą jūsų gražioje (mačiau, keliat pavydą, noriu ir aš taip gražiai nuotraukas daryt, bet vis neišeina) Instagramo paskyroje būtų viskas ko reikia prisidėti prie šio... Na, gal kiek neįprasto būdo pašėlioti Gruodį. Visi su Kalėdom, o aš su Jole ir Drakula, lyg dangum ne raudonai apsirengęs linksmas senis riedėtų, o Laukinė Medžioklė (Wild Hunt). Galų gale yra ir jaukių filmų su Grafu, tarkime Langelos Drakula, arba animuotas filmas (ar keturi) Hotel Transylvania. Castlevania animacinis filmus, ar tas be galo mielas Dracula: Love Kills žaidimas, kurį tikrai trauks visi kompai ir kuriam nereikės jokių įgūdžių, apart anglų kalbos žinių.

Gairės: #gruodissudrakula #dracember 

Kitos minėtinos nuorodos:

- Nosferatu Skaito blogas

- Kava, kad nenustipčiau (arba gimtadieninė, jei norėsite pasveikinti savo mylimiausią nosferatą)

- Bookstagram paskyra kurioje bene kas dien ketinu įkelti po Drakulos Taro kortą tai dienai

- Drakula Nieko Rimto leidykloje (nesponsorina, nors neatsisakyčiau)

- Rumuniška Vlado Smeigiko Wikipedija, su minima mirties data

2021 Ego Noctis | Apibendrinimas

Na ką, su dracember'iu baigiasi ir visi metai. 2021-aisiais tikrai buvo labai daug blogo. Tiek pasaulyje, tiek asmeniniame gyvenime. Bet tame asmeniniame buvo ir labai daug gero. Stiprių, gerų dalykų, dėl kurių buvo verta juos atkentėti. Va tokie būtų mano karūnos žėručiai: 

Dracember'is. Radau tiek daug neskaitytų Drakulos knygų, kad dar ir kitiems metams liko. Panašu jog Vladas Drakula pagaliau lipa į platesnius mainstream'o vandenis. Kaži ar ne dėl to BBC serialo? Prie to paties į rankas pateko ir prieiga prie tiesiog begalybės filmų, teatrų įrašų, bei netgi komiksų, tad kitais metais irgi galite tikėtis ko nors panašaus. Gal net ir geresnio. Tikiuosi, jog norėsite sudalyvauti ir patys, juk Dracember'iui tiktų ir kiti vampyrai.

Kiberpankas. Iš naujo atradau savo seną meilę, Oni, parašiau penkis, labai ilgus blogo įrašus ir pagaliau sugebėjau nutapyti tikrai gerą Muro Hasegawa portretą. Gal kitais metais sugebėsiu tokį sukurpti ir Mai Hasegawa.

Menai irgi gavo prakurų, ypač skaitmeniniai. Ko pasėkoje šiek tiek apslopo komisinių tapymas, bet, ei, tikrai nepamiršau dviejų miegalių gėlėse, jie tikrai, su laiku, bus. Taip pat, kampe stovi visa krūva pridovanotų drobių tapymui, tad pažiūrėsim dar, kur tie kiti metai nuves.

Netflix'as, manau irgi davė gero. Nuo Squid Game, iki Raganiaus tiek ir dar šiek tiek, tikrai labai daug smagių dalykų susižiūrėjo. Rekomendacijos tikrai visada laukiamos.

Jei neklystu, tai šie metai pasitaisė, kai atradau naujų draugų, atnaujinau kontaktus su senais, bei išsprendžiau, kas buvo neišspręsta su tais, kurie visada mane palaikė. Tikiuosi, kad jų vardų man minėti net nereikia ir jie patys žino, kokie man yra svarbūs: amžių lenkianti išmintis, bendravimas, supratingumas - neįkainojami. Jūsų laikas ir rūpestis veda mane pirmyn, ačiū jums.

Na o jūs, mielieji, mano nesami, gal būt būsimi draugai, skaitytojai. Jums linkiu, jei dar neradote, atrasti tas draugystes, kur žmonės - kaip šeima, kur jaustumėtės saugiai, jaukiai ir nebijotumėte pasisakyti. Linkiu ir sveikatos, kad jokia bjaurastis nelystų. Bei drąsos toliau žingsniuoti pirmyn. Tikrai sugebėsit, pamatysit.

xx

Vakaris