Drakula | Filmas | The Last Voyage of the Demeter (2023)

Pagaliau atsirado laiko nuvykt pažiūrėti "The Last Voyage of the Demeter", antro Drakulos filmo šiais metais. Esu jų matęs tikrai labai daug, tad drąsiai galiu teigti jog tokio gero Drakulos siaubo filmo dar nemačiau, kur širdelė suvirpa dėl ekrane vykstančių dalykų, tiek fizinių, tiek psichologinių.

Demetra, tas šiurpiai pagarsėjęs laivas, iki Anglijos krantų atgabenęs tik įgulos lavonus ir labai keistą krovinį: krūvą dėžių pilnų žemių. Jokių išgyvenusiųjų, tik kapitono dienoraštis su vis šiurpesniais įrašais. Apie laivą esama ne vienos adaptacijos, bet ši - tikrai išsamiausia ir pati baisiausia ta gerąja, siaubo filmų prasme.

Demetros kapitonui, nesiderant, gerai sumokama, kad paimtų į laivą keletą dėžių, pilnų kažkokio purvo ir kuo skubiai nugabentų į Angliją. Nuvykus ten be jokių bereikalingų sustojimų, pinigai dar padidės papildomu atlygiu, kas įgulą paskatina kęsti visus nesklandumus, leidžiant laiką svajojant apie visa tai, ką nuveiks su savo užmokesčiu. Iš tiesų, tokiu geru, kad jie priešinosi sustojimui, net tada, kai iš vienos sulūžusios dėžės buvo ištraukta leisgyvė moteris. Ir, net tada, kai iš to purvo išlindo ir dar kažkas.

Neįmanoma pabaisa, blogis humanoido formoje, iš šešėlių imasi medžioti įgulą. Pradedant gyvuliais, skirtais maistui. Tada vienu kitu vyriškiu, neskubant, kad būtų užtikrinta saugi ir sklandi kelionė. Ir, galiausiai, likus dienai ar dviem iki Anglijos krantų, jis nebesislėpdamas ima juos skersti. Su kiekvienu kraujo lašu - tobulėdamas, keisdamas formą, mokydamasis. Mažėjančios gyvųjų gretos privalės priimti paskutinį sprendimą savo gyvenime: kaip mirs. Sumedžioti ir parplukdę pabaisą į Angliją, ar, be žinios, jūros dugne, su Demetra ir juo. 

Filmas tikrai labai gerai žiūrisi. Drakula sukurptas pirmiausia, kaip monstras, ir tik po to, kaip galimas žmogus. Jis - blogis, kuris mėgaujasi medžiokle, kaip ir pridera jo prigimčiai, kitą syk pasišaipydamas iš aukų ir vis prisitaikydamas prie jų mėginimų pasprukti jam iš nasrų. Labai įdomi ir unikali adaptacija, kurią tikrai labai verta pažiūrėti. Rekomenduoju.

5/5

Dracember | filmas: The Invitation (2022) - Kraujo Kvietimas

Paskutinis šio Gruodžio su Drakula filmas ir naujausias iš jų visų yra Kraujo Kvietimas (The Invitation). Vizualiai nuostabus Amerkiečių siaubo trileris, kuriame veiksmas vyksta mūsų, moderniais laikais, su pakankamai unikalia istorija ir labai patraukliais aktoriais. Iš jų, Thomas Doherty, atlieka Walter De Ville vaidmenį, t.y. tėtuko Drakulos.

Filmas prasideda nuo žvilgsnio į praeitį, įvykio kuris ir privedė iki toliau filme stebimos istorijos apie Evę Džekson (Evie Jackson). Pavargusi nuo gyvenimo rutinos ir skausmo naštos dėl mirusių tėvų, ji priima tokį, atrodo, spontanišką pasiūlymą atvykti į Angliją ir susipažinti su šiek tiek tolimesnėmis savo giminėmis. Čia jos laukia nuostabus dvaras, pilnas meno kūrinių, neminimos paslaptys, žavingas viso to savininkas, ir mažiau žavingi jo svečiai, bei jų giminaičiai. Gauname tokį anti-malonumą stebėti Amerkietę merginą, pamokslaujančią pasikėlusiems Senųjų Pinigų išlepintiems Anglams. Akis išsinarinti galima.

Kaip jau ir minėjau, filmas vizualiai - tikras saldainiukas. Pilnas puikių detalių ir labai neblogai sukurptų scenų. Labai patiko ir unikalus filmo aspektas, nauja perspektyva, logiškas vampyrų mitų perpavidalinimas. Tad taip, su visais trūkumais, filmas žiūrisi, kaip jaukus Drakulos siaubekas, bent kartą vykstantis laikais, kur veikėjai turi išmaniuosius telefonus. Nusibodo jau man tie seni, apsakyt negaliu, kaip. Tai bent pailsėjau.

Apibendrinant, filmas tikrai nėra šedevras. Bet jis toks, kokį mielai pažiūrėčiau ir dar kartą, ar tiesiog įjungčiau, kaip fono vaizdą ir garsą.

Dracember | Filmas: Nosferatu (1922) - Seniausia Drakulos Ekranizacija

Seniausiame Drakulos filme Drakulos netgi nėra.

1922 sukurtas Nosferatu yra be leidimo Bram Stoker'io kūriniu, "Drakula", paremtas filmas, kuriame kitais vardais pavadinti veikėjai vis viena seka ta pačia, ar bent jau labai panašia siužeto linija. Autoriaus palikuonys, nepaisant tų pakeitimų, patraukė filmo kūrėjus į teismą ir laimėjo bylą, kurios pasėkoje Nosferatu filmo juosta ir jos kopijos turėjo būti sunaikintos. Visgi Nosferatu, kaip tikras nemirtingas parazitas, išgyveno vienoje kitoje užslėptoje kopijoje ir dabar yra laikomas įtakingu siaubo filmų šedevru.

Kaip ir daugybė vėlesnių Drakulos adaptacijų, čia sekama ta pati istorijos linija - kelionė pas vampyrą, daugybė nepaisomų įspėjimų, baisūs atradimai, dūžtantis laivas, turtingas užsienietis apsigyvenęs apleistame name, nepaaiškinamų negalavimų kamuojama moteris, kurią užsienietis-vampyras pasirenka savo auka ir kokia nors jo mirtis, po kurio moteris atsigauna lyg niekur nieko.

Hutter'is (Harker) keliauja pas grafą Orlok'ą (Dracula), pakeliui klausydamasis šnabždesių apie nedorus toje pilyje vykstančius dalykus ir ten gyvenančius asmenis. Bet, darbas yra darbas, o Hutter'is juk modernus miesto vyras, kažkokiais ten prietarais ir blevyzgom apie velnius, vampyrus, vilkolakius - nė neketina gąsdintis. Nepaisant to, grafo Orlok'o pilyje tas įsitikinimas savo teisumu šiek tiek sudreba. Bet, ir vėl, pabudęs uodų sukandžiotu kaklu, jis ramia širdimi imasi tyrinėti grafo pilį. Ir labai greitai pasigaili to, ką ten atrado, ką matė...

Tuo tarpu Ellen (Mina), bene paraleliai su Hutter nerimu, ima negaluoti, vaikščioti per miegus ir kamuotis. Psichiatrinėje ligoninėje - irgi kyla šurmulys. Anot čia kalinčio gydomo vyriškio, taip yra, nes "atvyksta šeimininkas". Ir iš tiesų, neužilgo į uostą įplaukia laivas su išžudyta įgula. O į apleistą namą priešais Ellen langus įsikrausto keistas užsienietis.

Mieste siautėja maras, eilės karstų vis keliauja gatvėmis, užkrato baimė priveikia net stipriausius: kas serga, kas sveikas, kaip žinoti iki ne per vėlu? Ellen, vis dar negaluodama, bet matyt neįtariama, kaip maro nešiotoja, obsesyviai skaito Hutter'io turėtą knygelę apie vampyrus ir gan greit susieja įvykius. Čia ir išsivysto planas, užgimęs iš knygoje rasto atsakymo, jog vampyras gali būti sustabdytas tik doros moters, kuria (jos krauju) užsiėmęs šis neišgirstų pirmųjų gaidžių ir būtų užkluptas saulės.

Filmas, nors ir įprasto ilgio, susideda iš keturių trumpų aktų ir nors viskas rutuliojasi gan greitai, žiūrisi - labai lėtai. Viskas perteikiama per užtęstas išraiškas ir tekstą ant ekrano, kuris man ne visada buvo lengvai įskaitomas, bet čia jau asmeninė problema. Kas patiko, tai muzika. Skambėjo kažkaip... Kažkaip kitaip. 

Jį labai verta pažiūrėti, gal su kokiais draugais, kad labai neprailgtų laikas, nes tikrai įspūdinga, kaip jis išliko iki mūsų laikų ir yra žiūrimas. 

dracember | Mano Top 3 Pažiūrėti, su Drakula | Filmai, Serialai, Miuziklai, Animacija

Visokių ten topų visur pilna, tad čia bus tiesiog mano asmeninis, pagal mano skonį, mano pomėgius, jei kam nors įdomu. O šiaip, mielai išgirsčiau ir jūsų pačių nuomones.

Dracula: Entre L'Amour et la Mort

"Drakula: Tarp Meilės ir Mirties" yra bene mano mylimiausias Drakulos miuziklas (taip, tokį turiu ne vieną). Quebecois miuziklas, sukurtas Bruno Pelletier, kuris miuzikle vaidina Drakulą, yra be galo nuostabus tiek choreografiškai, tiek vizualiai, jau net neminint tų visų galingų balsų, geros muzikos ir užkabinančių dainų. Mėgstu modernius ir kitokius Drakulos pastatymus, šis gi ir buvo būtent toks.

Čia Drakula, paverčiamas savo mylimosios, slenka per visus tuos šimtmečius, iki randa ją vėl, Minos Harker asmenyje. Jis - pasiryžęs padėti jai prisiminti jų meilę, kuri neleido jam mirti, net jeigu tam reikės pražudyti visus, kurie drįs pastoti kelią.

BBC Dracula

Mark Gatiss ir Steven Moffat sukurtas "Drakula" susideda iš trijų, filmų ilgio epizodų. Kiekviename atpasakojama vis kita Drakulos gyvenimo stadija, tad jei nepatiko vienas epizodas - nemeskite, kitas - tikrai bus kitoks ir gal būt patiks labiau. Labai įdomus ir unikalus kūrinys, kuriame imtasi tikrai daug stiprių ir gerų kūrybinių laisvių.

Drakula, nuo pažinties su Anglija per Džono Harkerio kraują, iki gyvenimo pasimatymų programėlių amžiuje, kur viskas pristatoma į namus, net ir kompanija.

Dracula (1979)

Frank Langella yra tiesiog legendinis Drakula. O šis filmas - mano komfortas. T.y. galiu žiūrėti jį vis iš naujo ir iš naujo (bet toks irgi yra ne vienas Drakulos filmas). Čia, ta sena gera Bram Stoker istorija apie Drakulą, įgauna labai gerų istorijos posūkių ir gundantį prieskonį, pridedamą tikrai puikių aktorių. 

Drakulos planus Angliją padaryti savo šalimi ima ardyti ne tik Van Helsingas, kuris gan greit pastebėjo nemirusįjį, bet ir jo paties meilė merginai. Merginai, kuri pasiryžusi dėl jo rizikuoti viskuo... Drauge, tarsi kokie Bonė ir Klaidas, abu leidžiasi sprukti nuo juos pražudyti norinčių geradarių herojų.

Garbingas paminėjimas: Castlevania

Netflix'o amerkietiškas anime įkvėptas multikas turi jau kelis sezonus. Trumpi epizodai, jų nedaug, lengvai susižiūri, net jeigu jums nepatinka tokie perliukai, kaip tamsus humoras, gerai išrutulioti veikėjai, bei įdomus, žingeidus ir smalsus Tamsos Princas.

Belmontas ir Alukardas suvienija jėgas prieš šėtonišką Drakulos armiją. Armiją, kurią jis užsiundė ant pasaulio, kai nedėkingi tamsuoliai pražudė jo mylimąją, jo žmoną...

Dracula (1931)

  Vakar iš niekur nieko kilo siaubingas noras pažiūrėti Dracula su Bela Lugosi. 

  

1931-ųjų Dracula, klasikinis, dar juodai baltas filmas apie vampyrus ir patį Drakulą. Režisuotas Tod Browning, su Bela Lugosi Drakulos vaidmenyje (tuo pačiu, kuris pageidavo būti palaidotas Drakulos kostiume). Nuostabus garso takelis, adaptacijai pakeisti dalykai ir ištikimos knygai scenos - kiekviena detalė žavi ir kruopščiai pritaikyta.

  

Vienas geriausių pakeitimų, bent mano supratimu, buvo Harkerio ir Renfildo sąveikos su Drakula apkeitimai vietomis. Originalioje istorijoje, kaip turbūt žinote ir be manęs, Harkeris keliauja pas Drakulą tvarkyti reikalų. Ten, dėl akivaizdžių priežasčių, jo sveikata labai pašlyja, kas dažnoj adaptacijoj pažymima ir tam tikru protiniu sutrikimu. Jam vaidenasi, jį viskas jaudina, greit apninka paranoja. Tuo tarpu Renfildas jau randamas psichiatrinėje ligoninėje ir kažkodėl turi sąsają su Drakula, net vadina jį šeimininku.

 

Čia pas Drakulą atkeliauja pats Renfildas ir išgyvena paprastai Harkeriui tenkančią istoriją. Man tai pasirodė kur kas logiškiau, mat grįžusį jį gali įkišti į tą psichiatrinę, o ir jo sąsaja su Drakula - aiški. Ne tokia netyčinė. 

  

Manau šiandien pažiūrėsiu šį filmą dar kartą. Kodėl gi ne? Nuostabi muzika, žavūs aktoriai. Gražus filmas, graži adaptacija. Tikrai 5 iš 5!