Dracember 2023 | Filmas | Dracula: The Dark Prince (2013)

Šitą DVD turiu jau labai seniai ir visada maniau, kad nėra man ko jo judinti, gi matytas filmas. Ir tik dabar supratau, kad ne, tiesiog pavadinimas panašus. Filmo „Dracula: The Dark Prince“ (2013), su labai patraukliu Luke Roberts Drakulos vaidmenyje, dar nebuvau matęs. Na, o kada gi geresnis laikas, jei ne dabar pat?

Kai Princas Drakula išvykdavo į kovą prieš Osmanų Imperiją, šalį valdyti palikdavo savo mylimai žmonai, Elizabetai. Bet šį lemtingą kartą jis buvo išduotas. Princas grįžo namo ir rado mylimąją nužudytą. Apakintas širdgėlos ir neapykantos, prisiekė kovoti prieš Dievą, kuris neapsaugojo jo žmonos, taip, kaip kovojo už jį. Išžudė visus tuos, kuriuos laikė atsakingais ir įkalino savo riterius, kurie turėjo saugoti savo princesę.

Drakula laikėsi savo priesaikos ir net praėjus šimtmečiams ieškojo būdų, kaip stoti prieš Dievo valią. Sužinojęs apie legendinį Pirmąjį ginklą, Dievo Rūstybės įrankį, jis išsiuntė savo nuožmiausių karių būrį jį jam parnešti. Vampyrų medžiotojų būrėlio rankose šis išsprūdo prakeiktiesiems iš letenų, tad Princui jo kariai pargabeno tik vežimą šviežio kraujo. Tarp jų buvo ir viena iš sugautų medžiotojų, jauna moteris, be galo panaši į jų velionę princesę... Tai pastebėjęs Princo mirusioje širdyje įsižiebia viltis, kad mergina jį ir vėl pamils, kaip aname gyvenime. Tik, kad jaunosios moters draugai jau pakeliui jos gelbėti. Nori nenori, jiems teks susiremti...

Labai keistas ir unikalus tos senos geros Drakulos istorijos perpasakojimas. Bendros istorijos pateiktas tik skeletas, pagrindai: Drakula, prakeiktas ir nemirtingas, mirusi jo meilė ir galima jos reinkarnacija, vampyrų medžiotojai, Kainas ir Abelis. Bet visa kita... Pilis – pilna gyvybės, tiek gyvųjų, tiek ir vampyrų. Ji – paslėpta nuo žmonių akių. Medžiotojai, nors ir daug senesniais laikais, nei Bram Stoker knyga, akivaizdžiai turi sąsajų su tais veikėjais, tarsi buvo ruošta vieta ir tęsiniui. Keli vos ne Christopher Lee Drakulos aspektai. Blogiausia filmo dalis buvo absoliučiai siaubingai įterpti foniniai vaizdai, nes toli gražu ne visi jie buvo tiesiog nufilmuoti laukai. Vienoj vietoj priešais kalną stūkso krūmas, o tarp to krūmo šakelių – kalno nėra. Bet dėl aštrialiežuvio Drakulos aš dar ne tokį mėšlą pažiūrėčiau.

Dracember | Filmas | Dark Prince: The True Story of Dracula

Dark Prince: The True Story of Dracula yra vienas tų retesnių istorinių filmų apie Vladą Drakulą. Žmogų, kurio įkvėptos legendos pranoko tiek laiką, tiek ir jo paties asmenį. Čia jis vaidinamas Rudolf Martin, kurį gal būt žinote iš Buffy the Vampire Slayer, kur jis vaidino, na, irgi Drakulą. Ir nors filme tikrai yra labai maloniai teisingų istorinių trupinukų, didesnė jo dalis, žinoma, pakoreguota siužeto vardan.

Istorija sukasi apie Vladą Drakulą, jo gyvenimą nuo vaikystės namuose, tęsiant į Osmanų Imperiją, kurioje su jaunėliu broliu Radu buvo laikomi politiniais kaliniais, iki pat grįžimo į Rumuniją (taip vadina filme). Čia, su Vengrijos Karaliaus pagalba jis atsiėmė savo tėvo sostą ir greit suprato, kad tai buvo lengviausia viso laukiančio darbo dalis. Mat princas atsidūrė tarp trijų skirtingų frakcijų, reikalaujančių, kad jis darytų, kaip jie liepia: nenuilstančios Osmanų Imperijos, godžių bajorų, bei šlykščius žaidimus žaidžiančios Ortodoksų bažnyčios. Paklusk vieniems, kiti tuoj pat prakeiks, nužudys, ir pakeis tave nauju princu, tokiu, kurį bus lengviau suvaldyti. Tad, supratęs, kad nelabai turi ką prarasti, Vladas Drakula imasi mirtino šokio tarp spąstų ir intrigų, tamsiems kabalo nasrams pamažėle užsivėrinėjant apie jį, garsinant likimu baisesniu ir už mirtį. 

Labai neblogas ir tikrai įdomus filmas, pilnas cituoti vertų eilučių. Gan tvirtas naujas bandymas įsivaizduoti vyriškį, kuris galėjo įkvėpti Bram Stoker. Blogiausia viso filmo dalis, sakyčiau, buvo visi tie meniniai kadrai. Labai daug rankų. Rankos viena kitos siekia, rankos susiliečia, rankos susikabina, rankos perduoda ar ima žiedus. Galėjau išgyventi ir be to. Na, o, kas liečia istorines tiesas, tai čia jų nei daugiau, nei mažiau, nei Dracula Untold filme, tai spręskit patys. Yra viena kita visiškai tiksli detalė. Bet dauguma jų – tiesiog atpasakoja, kartais ir ne visada tiksliai, vėl gi, vardan siužeto, įvairius anekdotus ar apytikslius įvykius. Nepamirškim ir antgamtinio faktoriaus, kur nuo pat filmo pradžios mums stumiamas naratyvas, kad „šitas, tas gi, Drakula, keistas buvo nuo pirmų savo gyvenimo minučių“, tai jei žiūrėsit, nusiteikit žiūrėti vaidybinį filmą, ne dokumentiką. Turėtų sueiti. Tik nepamirškit, kad senas ir mažoko biudžeto, tai... Na.

Drakula | Filmas | The Last Voyage of the Demeter (2023)

Pagaliau atsirado laiko nuvykt pažiūrėti "The Last Voyage of the Demeter", antro Drakulos filmo šiais metais. Esu jų matęs tikrai labai daug, tad drąsiai galiu teigti jog tokio gero Drakulos siaubo filmo dar nemačiau, kur širdelė suvirpa dėl ekrane vykstančių dalykų, tiek fizinių, tiek psichologinių.

Demetra, tas šiurpiai pagarsėjęs laivas, iki Anglijos krantų atgabenęs tik įgulos lavonus ir labai keistą krovinį: krūvą dėžių pilnų žemių. Jokių išgyvenusiųjų, tik kapitono dienoraštis su vis šiurpesniais įrašais. Apie laivą esama ne vienos adaptacijos, bet ši - tikrai išsamiausia ir pati baisiausia ta gerąja, siaubo filmų prasme.

Demetros kapitonui, nesiderant, gerai sumokama, kad paimtų į laivą keletą dėžių, pilnų kažkokio purvo ir kuo skubiai nugabentų į Angliją. Nuvykus ten be jokių bereikalingų sustojimų, pinigai dar padidės papildomu atlygiu, kas įgulą paskatina kęsti visus nesklandumus, leidžiant laiką svajojant apie visa tai, ką nuveiks su savo užmokesčiu. Iš tiesų, tokiu geru, kad jie priešinosi sustojimui, net tada, kai iš vienos sulūžusios dėžės buvo ištraukta leisgyvė moteris. Ir, net tada, kai iš to purvo išlindo ir dar kažkas.

Neįmanoma pabaisa, blogis humanoido formoje, iš šešėlių imasi medžioti įgulą. Pradedant gyvuliais, skirtais maistui. Tada vienu kitu vyriškiu, neskubant, kad būtų užtikrinta saugi ir sklandi kelionė. Ir, galiausiai, likus dienai ar dviem iki Anglijos krantų, jis nebesislėpdamas ima juos skersti. Su kiekvienu kraujo lašu - tobulėdamas, keisdamas formą, mokydamasis. Mažėjančios gyvųjų gretos privalės priimti paskutinį sprendimą savo gyvenime: kaip mirs. Sumedžioti ir parplukdę pabaisą į Angliją, ar, be žinios, jūros dugne, su Demetra ir juo. 

Filmas tikrai labai gerai žiūrisi. Drakula sukurptas pirmiausia, kaip monstras, ir tik po to, kaip galimas žmogus. Jis - blogis, kuris mėgaujasi medžiokle, kaip ir pridera jo prigimčiai, kitą syk pasišaipydamas iš aukų ir vis prisitaikydamas prie jų mėginimų pasprukti jam iš nasrų. Labai įdomi ir unikali adaptacija, kurią tikrai labai verta pažiūrėti. Rekomenduoju.

5/5

drakula | Renfieldas | 2023

Kai pasirodė tie pirmieji Renfield filmo kadrai, nuotraukos su Nicholas Cage raudoname velveto kostiume, nemeluosiu, sunerimau. Visų pirma tai, Nicholas Cage. Visų antra - raudonas velvetinis kostiumas, jūs rimtai? Kas čia, Saints Row? Ir, visų trečia - NICHOLAS CAGE. Bet nuo Drakulos manęs nieks niekada neatbaidys, tad žinojau, kad pažiūrėti vis tiek reikės.

Vakar vat ir pasitaikė proga. Dabar jau žinodamas, kad tai bus tamsi komedija ir dėl to mažiau nerimaudamas į kokią velniavą veliuosi, susipakavau draugus ir išvykau žiūrėt.

Filmas prasidėjo su trenksmu. Duokle 1931-ųjų Drakulai su Bela Lugosi, o tada išsirutuliojo į visiškai savitą ir unikalią istoriją, tokią tamsią ir kartais net absurdiškai kruviną komediją su puikia narcisizmo alegorija.

Siužetas klostosi dviem paraleliomis linijomis: vienoje stebime Renfildą, tarnaujantį blogiui. Pačiam Grafui Drakulai. Senajam vampyrui gyvenimas tėra ciklai: žudai, ateina nužudyti tavęs, tu nužudai juos, tada pabėgi, kad neateitų daugiau, išsilaižai žaizdas pagal poreikius ir tęsi. Kraują, užuovėją ir visus kitus poreikius patenkina tas tarnas, Renfildas. Šis, tuo tarpu, ne tik ima suprasti, kad papuolė į pinkles, iš kurių negali ištrūkti, į toksiškus santykius, kuriuose neturi jokios galios apart tos, kurią jam duoda šeimininkas, kad padarytų jį geresniu tarnu, bet ir ima svajoti apie kitokį gyvenimą. Užtektų tiek nedaug, kad Drakula tiesiog būtų atsargesnis. Bet net ir tiek Tamsos Princui gali pasirodyti per daug.

Kita siužeto dalis - netikėta, nors ir labai logiška. Pareigūnė Kvinci (Quincey) kovoja su blogiu, bando pasodinti piktadarius už grotų, bjaurius gangsterius kurie jau nė nebeslepia savo nusikalstamos veiklos, mat nupirkti, panašu, galima visus. Išskyrus Kvinci. Jos moralė neparduodama. Tik ką gi ji viena gali padaryti?

Gijos ima jungtis ir pintis draugėn, kai Renfildo poreikiai persipina su Kvinci poreikiais. Kildami iš labai skirtingų gyvenimo kampų, šie du veikėjai vienas kitą puikiai papildo ir dviese, panašu, jau gali atsverti Drakulą. Vampyras, parašytas, kaip senojo pasaulio reliktas, kas puikiai atitinka klasikinį Grafo Drakulos įvaizdį. Kažkada įsikūręs Naujajame Pasaulyje per apsukrumą ir galia susigundžiusius žmones, savo inovatyvios gyslelės, panašu, jis neprarado ir dabar savo galiomis ketina suvilioti ir modernius piktadarius.

Filmas parašytas labai gerai. Juokai - nesudėtingi, nepergalvoti, visi savo vietoje, nėra to cringe faktoriaus, kuris dažnai jaučiamas parodijose. Tiek istorija, tiek ir alegorijos joje - logiškos ir šviežios, kas man nuoširdžiai labai patiko. Vizualiai filmas irgi geras, nors netrūko ir absurdo, bene sprogstančių ir lūžtančių kūnų, kraujo fontanų. 

Verdiktas: 5/5, puikiai praleidau laiką. Smagu, kad vis dar randama naujų būdų parodyti tokią seną istoriją.

Dracember | filmas: The Invitation (2022) - Kraujo Kvietimas

Paskutinis šio Gruodžio su Drakula filmas ir naujausias iš jų visų yra Kraujo Kvietimas (The Invitation). Vizualiai nuostabus Amerkiečių siaubo trileris, kuriame veiksmas vyksta mūsų, moderniais laikais, su pakankamai unikalia istorija ir labai patraukliais aktoriais. Iš jų, Thomas Doherty, atlieka Walter De Ville vaidmenį, t.y. tėtuko Drakulos.

Filmas prasideda nuo žvilgsnio į praeitį, įvykio kuris ir privedė iki toliau filme stebimos istorijos apie Evę Džekson (Evie Jackson). Pavargusi nuo gyvenimo rutinos ir skausmo naštos dėl mirusių tėvų, ji priima tokį, atrodo, spontanišką pasiūlymą atvykti į Angliją ir susipažinti su šiek tiek tolimesnėmis savo giminėmis. Čia jos laukia nuostabus dvaras, pilnas meno kūrinių, neminimos paslaptys, žavingas viso to savininkas, ir mažiau žavingi jo svečiai, bei jų giminaičiai. Gauname tokį anti-malonumą stebėti Amerkietę merginą, pamokslaujančią pasikėlusiems Senųjų Pinigų išlepintiems Anglams. Akis išsinarinti galima.

Kaip jau ir minėjau, filmas vizualiai - tikras saldainiukas. Pilnas puikių detalių ir labai neblogai sukurptų scenų. Labai patiko ir unikalus filmo aspektas, nauja perspektyva, logiškas vampyrų mitų perpavidalinimas. Tad taip, su visais trūkumais, filmas žiūrisi, kaip jaukus Drakulos siaubekas, bent kartą vykstantis laikais, kur veikėjai turi išmaniuosius telefonus. Nusibodo jau man tie seni, apsakyt negaliu, kaip. Tai bent pailsėjau.

Apibendrinant, filmas tikrai nėra šedevras. Bet jis toks, kokį mielai pažiūrėčiau ir dar kartą, ar tiesiog įjungčiau, kaip fono vaizdą ir garsą.

Dracember | filmas: Hotel Transylvania 4: Transformania | 2022

Ketvirtas Hotel Transylvania filmas, pavadinimu Transformania, yra vienas naujausių filmų su Drakula, išleistas 2022. Linksmas, paprastas ir tinka visai šeimai.

Istorija prasideda Transilvanijos Viešbučio metinių vakarėlyje. Drakula suplanavo ramų, jaukų pasisėdėjimą su draugais ir šeima, po kurio galėtų visiems pranešti apie savo atsistatydinimą ir viešbučio perleidimą dukrai Meivei, bei jos vyrui Džoniui. Bet Džonis linksmybes ir sveikinimus supranta savaip, tad pamažėle, manydamas jog daro gerą, varo Drakulą iš proto iki šis palieką salę pakvėpuoti oru, ir planus atsistatydinti dar kartą aptaria su partnere Erika. Meivė nugirdo, ko neturėjo nugirsti ar klausytis, bei pasakė tėvo paslaptį Džoniui, kurios neturėjo pasakyti. Šie du vyriškiai, Drakula ir Džonis, yra kaip du skirtingi ADHD galai, kartais net skausmingai žiūrėjosi, nes tiesiog jaučiau tą iš personažų plūstančią energiją. Pačioje pradžioje - baisiausia. Mat Džonis, vos tik sužinojęs paslaptį, tuoj pat ima eiti iš proto, planuoti tūkstančius labai radikaliai kitokių dalykų viešbučiui, kas įvarė uošviui panikos ataką.

Čia ir prasideda linksmybės: Džonis, nusivylęs pasiguodžia pamišusiam profesoriui Van Helsingui, jog nesijaučia Drakulos šeimos dalimi, nes nėra monstras. Van Helsingas pasiūlo tai išspręsti labai pavojingu būdu. Vienas dalykas veda prie kito, tas - prie dar trečio ir štai: Drakula, virtęs žmogumi, keliauja per džiungles su Džoniu, kuris virto monstru, jiems iš paskos - būrelis Drakulos artimiausių draugų, kurie deja irgi nukentėjo. Kelionė išbandė tiek jų fizines būkles, tiek moralę, tiek ir pačią draugystę.

Tikrai nėra geriausias filmas iš keturių, bet jei jau matėt visus, tai žiūrėkit ir šitą. Paprastas, juokingas, su šiek tiek sielos paieškų, šiokiu tokiu pafilosofavimu ir šlakeliu moralės pamokų. Lengvas toks.

Dracember | Filmas: Dracula (1931)

Antras pagal senumą filmas mums pateikiamas dar juodai balta juosta, su Bela Lugosiu Grafo Drakulos vaidmenyje. Aktorius šią rolę vertino ir mylėjo taip labai, jog jo pageidavimu - buvo palaidotas Grafo kostiume. Yra ir Ispaniška filmo versija, kuri nors ir labai kitokia, visgi yra ne ką mažiau ir gal netgi dar įdomesnė, nei ši.

Dracula (1931) - klasikų klasika, su keletu nukrypimų nuo Bram Stoker knygos. Nėra ko per daug norėti, filmas - labai trumpas, bet toje valandoje su trupučiu - telpa labai daug puikių scenų.

Renfildas iškeliauja į Transilvaniją, kur susitinka su Grafu Drakula ir padeda jam nusipirkti namus Londone. Čia jo mažytis nuotykis į Rytų Europą ir turėjo baigtis, tačiau Grafas jam turėjo kitų planų. Apžavėtas vampyro Renfildas padeda jam kelionėje į Angliją, vis tuštėjančiame laive...

Toliau sekanti istorija pilna nerimo, santūraus siaubo ir mums jau turbūt per seno detektyvo. Grafas Drakula įsiskverbia į Londono visuomenę ir imasi joje laisvai medžioti. Mums, žiūrovams, pateikiamos dvi pagrindinės aukos, Mina ir Liusė, kurių vyrai, t.y. sužadėtiniai, tėvai, globėjai, gydytojai, visi gauna perlipti per savo pažiūras į prietarus ir pradėti tikėti antgamtinėmis būtybėmis. Kitaip vampyras pražudys viską, kas jiems brangu.

Filmas labai gerai parašytas. Nestokoja labai paprasto humoro ir įtemptų momentų. Puikūs aktoriai ir gudriai pastatytos scenos filmą daro bene jaukų ir tiesiog labai tinkamą žiemos vakarui.

Dracember | Filmas: Nosferatu (1922) - Seniausia Drakulos Ekranizacija

Seniausiame Drakulos filme Drakulos netgi nėra.

1922 sukurtas Nosferatu yra be leidimo Bram Stoker'io kūriniu, "Drakula", paremtas filmas, kuriame kitais vardais pavadinti veikėjai vis viena seka ta pačia, ar bent jau labai panašia siužeto linija. Autoriaus palikuonys, nepaisant tų pakeitimų, patraukė filmo kūrėjus į teismą ir laimėjo bylą, kurios pasėkoje Nosferatu filmo juosta ir jos kopijos turėjo būti sunaikintos. Visgi Nosferatu, kaip tikras nemirtingas parazitas, išgyveno vienoje kitoje užslėptoje kopijoje ir dabar yra laikomas įtakingu siaubo filmų šedevru.

Kaip ir daugybė vėlesnių Drakulos adaptacijų, čia sekama ta pati istorijos linija - kelionė pas vampyrą, daugybė nepaisomų įspėjimų, baisūs atradimai, dūžtantis laivas, turtingas užsienietis apsigyvenęs apleistame name, nepaaiškinamų negalavimų kamuojama moteris, kurią užsienietis-vampyras pasirenka savo auka ir kokia nors jo mirtis, po kurio moteris atsigauna lyg niekur nieko.

Hutter'is (Harker) keliauja pas grafą Orlok'ą (Dracula), pakeliui klausydamasis šnabždesių apie nedorus toje pilyje vykstančius dalykus ir ten gyvenančius asmenis. Bet, darbas yra darbas, o Hutter'is juk modernus miesto vyras, kažkokiais ten prietarais ir blevyzgom apie velnius, vampyrus, vilkolakius - nė neketina gąsdintis. Nepaisant to, grafo Orlok'o pilyje tas įsitikinimas savo teisumu šiek tiek sudreba. Bet, ir vėl, pabudęs uodų sukandžiotu kaklu, jis ramia širdimi imasi tyrinėti grafo pilį. Ir labai greitai pasigaili to, ką ten atrado, ką matė...

Tuo tarpu Ellen (Mina), bene paraleliai su Hutter nerimu, ima negaluoti, vaikščioti per miegus ir kamuotis. Psichiatrinėje ligoninėje - irgi kyla šurmulys. Anot čia kalinčio gydomo vyriškio, taip yra, nes "atvyksta šeimininkas". Ir iš tiesų, neužilgo į uostą įplaukia laivas su išžudyta įgula. O į apleistą namą priešais Ellen langus įsikrausto keistas užsienietis.

Mieste siautėja maras, eilės karstų vis keliauja gatvėmis, užkrato baimė priveikia net stipriausius: kas serga, kas sveikas, kaip žinoti iki ne per vėlu? Ellen, vis dar negaluodama, bet matyt neįtariama, kaip maro nešiotoja, obsesyviai skaito Hutter'io turėtą knygelę apie vampyrus ir gan greit susieja įvykius. Čia ir išsivysto planas, užgimęs iš knygoje rasto atsakymo, jog vampyras gali būti sustabdytas tik doros moters, kuria (jos krauju) užsiėmęs šis neišgirstų pirmųjų gaidžių ir būtų užkluptas saulės.

Filmas, nors ir įprasto ilgio, susideda iš keturių trumpų aktų ir nors viskas rutuliojasi gan greitai, žiūrisi - labai lėtai. Viskas perteikiama per užtęstas išraiškas ir tekstą ant ekrano, kuris man ne visada buvo lengvai įskaitomas, bet čia jau asmeninė problema. Kas patiko, tai muzika. Skambėjo kažkaip... Kažkaip kitaip. 

Jį labai verta pažiūrėti, gal su kokiais draugais, kad labai neprailgtų laikas, nes tikrai įspūdinga, kaip jis išliko iki mūsų laikų ir yra žiūrimas. 

dracember | Dracula (2006)

Pažiūrėjau 2006-ųjų BBC produkcijos "Dracula" filmą, laisvą Stokerio knygos adaptaciją su itin įdomiais pakeitimais.

Apie Filmą: Bijodamas mirti beprotybėje, gyvame, irstančiame kūne, sifiliu sergantis Artūras Holmvudas griebiasi paskutinio šiaudo ir įstoja į okultinę broliją. Drauge jie iškviečia į Angliją ne ką kitą, kaip patį tamsos princą, Drakulą, su viltimi, jog jis - išgelbės vyriškį ir jo santuoką su žaviąja Liuse... 

Mano Nuomonė: Tikrai labai įdomus perpasakojimas. Visada mėgau naujas, iš to paties seno dalyko išsuktas istorijas, ypač, kai tai istorija perrašoma su protu. Geri aktoriai, Marc Warrens Drakulos vaidmenyje, neblogas siužetas, net jeigu vietomis ir silpnokas.

Tikrai neblogai žiūrisi.

dracember | Mano Top 3 Pažiūrėti, su Drakula | Filmai, Serialai, Miuziklai, Animacija

Visokių ten topų visur pilna, tad čia bus tiesiog mano asmeninis, pagal mano skonį, mano pomėgius, jei kam nors įdomu. O šiaip, mielai išgirsčiau ir jūsų pačių nuomones.

Dracula: Entre L'Amour et la Mort

"Drakula: Tarp Meilės ir Mirties" yra bene mano mylimiausias Drakulos miuziklas (taip, tokį turiu ne vieną). Quebecois miuziklas, sukurtas Bruno Pelletier, kuris miuzikle vaidina Drakulą, yra be galo nuostabus tiek choreografiškai, tiek vizualiai, jau net neminint tų visų galingų balsų, geros muzikos ir užkabinančių dainų. Mėgstu modernius ir kitokius Drakulos pastatymus, šis gi ir buvo būtent toks.

Čia Drakula, paverčiamas savo mylimosios, slenka per visus tuos šimtmečius, iki randa ją vėl, Minos Harker asmenyje. Jis - pasiryžęs padėti jai prisiminti jų meilę, kuri neleido jam mirti, net jeigu tam reikės pražudyti visus, kurie drįs pastoti kelią.

BBC Dracula

Mark Gatiss ir Steven Moffat sukurtas "Drakula" susideda iš trijų, filmų ilgio epizodų. Kiekviename atpasakojama vis kita Drakulos gyvenimo stadija, tad jei nepatiko vienas epizodas - nemeskite, kitas - tikrai bus kitoks ir gal būt patiks labiau. Labai įdomus ir unikalus kūrinys, kuriame imtasi tikrai daug stiprių ir gerų kūrybinių laisvių.

Drakula, nuo pažinties su Anglija per Džono Harkerio kraują, iki gyvenimo pasimatymų programėlių amžiuje, kur viskas pristatoma į namus, net ir kompanija.

Dracula (1979)

Frank Langella yra tiesiog legendinis Drakula. O šis filmas - mano komfortas. T.y. galiu žiūrėti jį vis iš naujo ir iš naujo (bet toks irgi yra ne vienas Drakulos filmas). Čia, ta sena gera Bram Stoker istorija apie Drakulą, įgauna labai gerų istorijos posūkių ir gundantį prieskonį, pridedamą tikrai puikių aktorių. 

Drakulos planus Angliją padaryti savo šalimi ima ardyti ne tik Van Helsingas, kuris gan greit pastebėjo nemirusįjį, bet ir jo paties meilė merginai. Merginai, kuri pasiryžusi dėl jo rizikuoti viskuo... Drauge, tarsi kokie Bonė ir Klaidas, abu leidžiasi sprukti nuo juos pražudyti norinčių geradarių herojų.

Garbingas paminėjimas: Castlevania

Netflix'o amerkietiškas anime įkvėptas multikas turi jau kelis sezonus. Trumpi epizodai, jų nedaug, lengvai susižiūri, net jeigu jums nepatinka tokie perliukai, kaip tamsus humoras, gerai išrutulioti veikėjai, bei įdomus, žingeidus ir smalsus Tamsos Princas.

Belmontas ir Alukardas suvienija jėgas prieš šėtonišką Drakulos armiją. Armiją, kurią jis užsiundė ant pasaulio, kai nedėkingi tamsuoliai pražudė jo mylimąją, jo žmoną...

dracember | Dark Prince: The True Story of Dracula (2000) - Rudolf Martin Drakulos vaidmenyje

"Dark Prince: The True Story of Dracula" (2000) nėra istoriškai tikslus filmas, toli gražu. Tačiau vis tiek yra istorinis filmas apie Vladą Drakulą, Smeigiką, o ne, tarkime, vampyrą. Jame Drakulos vaidmenį atlieka Rudolf Martin, kuris Drakulą vaidino ir Bafėje (Buffy the Vampire Slayer). Tikrai labai neblogas pasirinkimas.

Apie Filmą: Nuo vaikystės iki mirties, Vlado gyvenimas buvo tarsi viena ilga kova, su menkomis prošvaistėmis. Prieš Osmanų Imperiją, prieš bajorus, kurie nuolat pynė tinklus ir manipuliavo Rumunijos princais, bei prieš pačią religiją, kuri, per paprastus tikinčius žmones, sugebėjo užimti tokią pat galingą padėtį, kaip ir valdovai. Kur nepasisuksi - korupcija, godumas... Princas Vladas Drakula neketina savo dienų užbaigti būdamas dar viena marionete, kažkieno kito žaidime.

Mano Nuomonė: Filmas savitai neblogas. Tikrai nėra geras, bet... Neblogas. Nebloga ir paprasta perspektyva, karvedžio su 1:10 armija, kai tenka rinktis tarp pergalės ir savo gero vardo, nevilties ar nusižeminimo. Geri aktoriai gerai atliko savo darbą vidutiniškame scenarijuje.

Pačiame filme Vladas nevirsta vampyru, tačiau visa ta jo keista mirtis, kelios jos versijos, kaip ir keli "rasti" kapai - paaiškinami kitaip. Buvo įdomu tiek, kad bent kartą tokį sąlyginai trumpą filmą pažiūrėti tikrai galima. Galimai netgi rasite jį kur nors YouTube platybėse. Tik, primenu, tai nėra istoriškai tikslus filmas.

Dracember | Dracula (1979) - Frank Langella Drakulos vaidmenyje

1979-ųjų "Dracula", su Frank'u Langella Drakulos vaidmenyje, yra vienas mano mylimiausių Drakulos perpasakojimų.

Apie Filmą: Bene ant antgamtinės audros bangų nešamas Demetros laivas įsirėžia į krantus. Vienintelį išgyvenusį iš jo ten randa Mina Van Helsing. Už ką šis senos šalies ir senos šeimos atstovas yra pasiryžęs merginai atsidėkoti. Ir taip, Grafas Drakula, žavus ir gundantis, įžengia į naująjį pasaulį, pasirengęs padaryti jį savu.

Mano Nuomonė: Istorija iš Bram Stoker knygos "Drakula" pasiliko tik pagrindus. Visa kita - logiškai pakeista, pakoreguota. Ko pasėkoje filmas - šiek tiek kompaktiškesnis, lengviau žiūrisi, nėra toks labai nuspėjamas. Frank Langella ir Kate Nelligan, vaidinantys Drakulą - ekscentrišką vyriškį iš keistos šalies, su aistra gyvenimui, ir Liusę, stiprią naujojo pasaulio moterį, trokštančią nuotykių už nuobodžių, atgyvenusių apribojimų, mane absoliučiai sužavėjo. 

Pažiūrėję tikrai suprasite, kodėl taip dažnai paklausus žmonių, kuris Drakulos filmas jiems patinka labiausiai, jie pasakys "tas su Langella". Toks, absoliutus 5/5.

drakulos apžvalga | Dracula: The Impaler

[IG | EN.IG]

Nu ką, pasiryžau ir pažiūrėjau 2013 filmą "Dracula: The Impaler", apie kurį nieko neteko girdėti. Su Gregory Lee Kenyon Drakulos vaidmenyje.

Apie Filmą: Septyni draugai, jaunuoliai, leidžiasi į spontanišką kelionę aplankyti tikrosios Vlado Drakulo pilies. Kur, žinoma, pakliūva į tikrus ir perkeltinės prasmės spąstus: čia nėra elektros, telefono ryšio, lauke, miške, siaučia vilkai, o gidas, kuris juos čia atvedė ir turi išvesti - kaži kada vėl pasirodys. Nuotaikos neskaidrina ir pilies prižiūrėtoja, graži jauna moteris, kurią, lyg tyčia, prieš čia atvykstant sapnavo bent du šios grupelės vaikinai. Ji imasi pasakoti jaunuoliams apie tikrąjį Vladą Smeigiką bei, kaip jis tapo vampyru...

Mano Nuomonė: Filmas pilnas svetimos gėdos ir deja vu jausmo, kylančio iš prisiminimų apie Penktadienio 13-osios filmus. Jei juos žiūrėjot ir bent kartą buvot Jason pusėje, kai tas žudė įkyrius paauglius - žiūrėdami šį filmą tikrai greit suprasit apie ką kalbu. Filmas žinoma nėra visiška katastrofa. Jame esama gan įdomios idėjos: Tėtukas Drakula sudarė sutartį su, kaip suprantu, velniu, ko pasekoje šis apsaugojo jo žmoną ir vaiką. Bet, kad jis pat grįžtų į fizinį kūną - turi paaukoti septynių nuodėmių demonus, t.y. šitus septynis jaunuolius. Ir pabaiga tokia gan įdomi buvo.

Nors filmas, kaip ir sakiau, ir nėra visiška tragedija, vis tiek rekomenduoju jam nusiteikti ir susirasti užkandžių.

2/5

Dracula (1931)

  Vakar iš niekur nieko kilo siaubingas noras pažiūrėti Dracula su Bela Lugosi. 

  

1931-ųjų Dracula, klasikinis, dar juodai baltas filmas apie vampyrus ir patį Drakulą. Režisuotas Tod Browning, su Bela Lugosi Drakulos vaidmenyje (tuo pačiu, kuris pageidavo būti palaidotas Drakulos kostiume). Nuostabus garso takelis, adaptacijai pakeisti dalykai ir ištikimos knygai scenos - kiekviena detalė žavi ir kruopščiai pritaikyta.

  

Vienas geriausių pakeitimų, bent mano supratimu, buvo Harkerio ir Renfildo sąveikos su Drakula apkeitimai vietomis. Originalioje istorijoje, kaip turbūt žinote ir be manęs, Harkeris keliauja pas Drakulą tvarkyti reikalų. Ten, dėl akivaizdžių priežasčių, jo sveikata labai pašlyja, kas dažnoj adaptacijoj pažymima ir tam tikru protiniu sutrikimu. Jam vaidenasi, jį viskas jaudina, greit apninka paranoja. Tuo tarpu Renfildas jau randamas psichiatrinėje ligoninėje ir kažkodėl turi sąsają su Drakula, net vadina jį šeimininku.

 

Čia pas Drakulą atkeliauja pats Renfildas ir išgyvena paprastai Harkeriui tenkančią istoriją. Man tai pasirodė kur kas logiškiau, mat grįžusį jį gali įkišti į tą psichiatrinę, o ir jo sąsaja su Drakula - aiški. Ne tokia netyčinė. 

  

Manau šiandien pažiūrėsiu šį filmą dar kartą. Kodėl gi ne? Nuostabi muzika, žavūs aktoriai. Gražus filmas, graži adaptacija. Tikrai 5 iš 5!