filmai | moraliai lanksti pilka spalva | Nimona (2023)

Nedažnai ką nors žiūriu. Tai jau kai žiūriu, prasideda visas tas bindžinimas, kur tada jau reikia viską pažiūrėt, ką praleidau per bene metus. Kai kurie dalykai buvo geri. Kai kurie buvo blogi. Apie kitus va rašau anotaciją, kad žinotumėt, jog va toks dalykas egzistuoja ir dabar turit eit pažiūrėti. Dabar. Nimona (2023) užgimė, kaip internetinis komiksas, publikuotas Tumblr platformoje. Ir jeigu tai jums neįrodo, kad įmanoma viskas, jei tik įdėsit į tai širdį, tai turit kitokių problemų. Ir gal būtent dėl jų verta būtų pažiūrėti šį animuotą filmą, su nuostabiais LGBTQIAP+ veikėjais ir moraliai lanksčiais geradariais, kurie, kažkieno kito istorijoje, buvo baisūs piktadariai, privertę dalykus pasikeisti.

Kiberpanko tipo pasaulyje, kur kiekvienas vaikas svajoja tapti herojumi, o vienintelis tikras būdas tokiu tapti – perverti monstro širdį, Balisteris (Ballister) tuoj sužinos, kad ne viskas taip juodai balta ir paprasta. Išrinktas iš eilinių žmonių jis turėjo visiems parodyti, jog būti Riteriu tereikia Riterio širdies, o ne gryno kraujo šeimos linijos, į kurių gretas jis čia ir stoja ir kurie jį iki pažaliavimo erzino ir iš jo šaipėsi. Bet tą dieną, kai Balisteris turėjo oficialiai tapti Riteriu, kažkas nutiko.. Jo ginklas, jo ištikimasis kardas... Jo karalienė, krito lyg nuo jo rankos. Rankos, kurią jo mylimasis nukirto, taip nuginkluodamas... Ką? Priešą? Bet kuriuo atveju, varomas baimės ir panikos, šis beveik Riteris pasileidžia bėgti, vildamasis, kad ras būdą, kaip įrodyti savo nekaltumą.

Nimonai kvailos taisyklės ar visuomenės nuostatai visiškai nerūpi. Juk jie ją laiko monstru, net jos nepažinodami! Tiesą pasakius, monstru jie ją laiko ir ją pažinodami, vien dėl to, kad ji moka visokių kietų dalykų, tokių, kaip pasivertimas į įvairias būtybes. Bet, nesvarbu. Ji ras tą piktadarį riterį, tą Balisterį, taps jo padėjėja ir kartu jie viską sugriaus. Jis supras, kad ji nėra monstras. Ji tik.. Nimona.

Labai malonus ir klasiškai linksmas filmas, pilnas juokų ir žodžių žaismo suaugusiems, bet pakankamai nekaltas, pilnas didelių rožinių monstrų ir lengvai sekamo siužeto, kad tiktų ir jaunesniems. Daug pozityvo, bet žemiau pridėsiu įspėjimą.

Taip, žinoma, kad multikas man patiko net labiau dėl to, kad jo veikėjai – LGBTQIAP. Nuo Balisterio ir Ambrozijaus, dviejų įsimylėjusių riterių, iki, tam tikra prasme, ir pačios Nimonos. Ji savo sugebėjimus apibūdina, kaip būtinybę tiesiog būti savimi, o kai jai apribojama - nelabai yra ir noro iš viso... Būti. Matot? Eikit pažiūrėti, dabar. Dabar! 

Trigger Warning: Numanoma mintis apie savižudybę ir bandymas. Nieko grafiško, bet turėkit omeny.

Dracember | filmas: The Invitation (2022) - Kraujo Kvietimas

Paskutinis šio Gruodžio su Drakula filmas ir naujausias iš jų visų yra Kraujo Kvietimas (The Invitation). Vizualiai nuostabus Amerkiečių siaubo trileris, kuriame veiksmas vyksta mūsų, moderniais laikais, su pakankamai unikalia istorija ir labai patraukliais aktoriais. Iš jų, Thomas Doherty, atlieka Walter De Ville vaidmenį, t.y. tėtuko Drakulos.

Filmas prasideda nuo žvilgsnio į praeitį, įvykio kuris ir privedė iki toliau filme stebimos istorijos apie Evę Džekson (Evie Jackson). Pavargusi nuo gyvenimo rutinos ir skausmo naštos dėl mirusių tėvų, ji priima tokį, atrodo, spontanišką pasiūlymą atvykti į Angliją ir susipažinti su šiek tiek tolimesnėmis savo giminėmis. Čia jos laukia nuostabus dvaras, pilnas meno kūrinių, neminimos paslaptys, žavingas viso to savininkas, ir mažiau žavingi jo svečiai, bei jų giminaičiai. Gauname tokį anti-malonumą stebėti Amerkietę merginą, pamokslaujančią pasikėlusiems Senųjų Pinigų išlepintiems Anglams. Akis išsinarinti galima.

Kaip jau ir minėjau, filmas vizualiai - tikras saldainiukas. Pilnas puikių detalių ir labai neblogai sukurptų scenų. Labai patiko ir unikalus filmo aspektas, nauja perspektyva, logiškas vampyrų mitų perpavidalinimas. Tad taip, su visais trūkumais, filmas žiūrisi, kaip jaukus Drakulos siaubekas, bent kartą vykstantis laikais, kur veikėjai turi išmaniuosius telefonus. Nusibodo jau man tie seni, apsakyt negaliu, kaip. Tai bent pailsėjau.

Apibendrinant, filmas tikrai nėra šedevras. Bet jis toks, kokį mielai pažiūrėčiau ir dar kartą, ar tiesiog įjungčiau, kaip fono vaizdą ir garsą.

dracember | Dracula (2006)

Pažiūrėjau 2006-ųjų BBC produkcijos "Dracula" filmą, laisvą Stokerio knygos adaptaciją su itin įdomiais pakeitimais.

Apie Filmą: Bijodamas mirti beprotybėje, gyvame, irstančiame kūne, sifiliu sergantis Artūras Holmvudas griebiasi paskutinio šiaudo ir įstoja į okultinę broliją. Drauge jie iškviečia į Angliją ne ką kitą, kaip patį tamsos princą, Drakulą, su viltimi, jog jis - išgelbės vyriškį ir jo santuoką su žaviąja Liuse... 

Mano Nuomonė: Tikrai labai įdomus perpasakojimas. Visada mėgau naujas, iš to paties seno dalyko išsuktas istorijas, ypač, kai tai istorija perrašoma su protu. Geri aktoriai, Marc Warrens Drakulos vaidmenyje, neblogas siužetas, net jeigu vietomis ir silpnokas.

Tikrai neblogai žiūrisi.

filmas | The Witcher: Nightmare of the Wolf

Netflix'e išėjo animuotas raganiaus filmas, šiokia tokia priešistorė, pavadinta "The Witcher: Nightmare of the Wolf". Mano mintys apie jį, tiesa, šiek tiek konfliktuojančios...

Apie Filmą: Vesemiras, kaip vienas geriausių raganių apskrityje, apsiima labai neįprasto monstro medžioklės. Miške yra... Kažkas pajėgus valdyti, apsėsti, ar kitaip paveikti kitus monstrus. Kas gi tai per padaras, iš kur? Galinga magija apraizgė visą mišką, o už jos slypinti paslaptis... Verčiau ir būtų tokia likusi, giliai palaidota.

Mano Nuomonė: Iš vienos pusės - man labai nepatiko, kaip Netflix'as tiesiog pabėgo su žodžiu "mutantas" ir iš raganių padarė vos ne super herojus. Jų galios viršija visas normas, nepaisant raganių naudojamos alchemijos. Labai nepatiko ir ta burtininkams skirta atpirkimo istorija už tai, ką jie padarė. Jei skaitėt knygas, tai puikiai žinot, jog šie toli gražu nėra nekaltučiai, kai kalba pasisuka apie eksperimentus.

Iš kitos puses, filmo istorija labai tamsi, bet jauki žiūrėti, smagu matyti vos ne fuckboy statusą pasiekusio Vesemiro kvailystes, kai žinai, koks jis santūrus ir rūpestingas senukas tapo po to. Monstrai - įdomūs, veikėjai - neblogi, nors ir neišrutulioti. Ir buvo labai smagus mažytis cameo su mūsų mylimiausiu, dar visai mažiuku raganium. Filmas taip pat išlaikė tą knygoms artimą šokinėjimą laiko linijose, tad turėkit omeny. 

Šiaip, bendrai imant, manau labiau patiko, nei nepatiko. Bet kažko rimčiau pasakyt negaliu.

įrašas | filmas Suicide Room ir asmenybės lūžiai

Vis bandau su kuo nors aptarti filmą Suicide Room, bet taip ir neatsiranda savanorių. Gal ir gerai. Nes galimai esu kvailys su idiotiška nuomone, būkim realistais, jos niekam neįdomios.

Bet vat, tad, imsiu ir papasakosiu čia, jau vien tam, kad išdėčiau mintis iki jos vėl nepasimiršo.

Filmas sukasi apie du paauglius ar jaunuolius. Dominykas lyg ir turėjo viską iki nelemto incidento, po kurio prasidėjo gan baisios patyčios. Bet kokiame amžiuje visas tas cyberbullying + patyčios realybėje, tas negalėjimas pabėgti - palaužtų. Jis gi dar sąlyginai laikėsi. Bet, labiausia padėjo pažintis su mergina online.

Ji... Ji praktiškai gyveno internete, užsidariusi, tamsoje, su kauke ir degančiu noru mirti. Lūžę žmonės traukia tokius pačius, kaip ir jie patys, manau patys pastebėjote. Tad lyg mirties valdovė ji aplink save subūrė grupelę tokių pačių, nuolat mąstančių, kaip gi palikti šį pasaulį. Kartu jie, internete, išskobė sau nedidelę nišą: Savižudžių Kambarį. Čia, saugiai savo avataruose, jie galėjo kalbėtis, bendrauti ir dalintis ta savo kraujuojančia širdimi, siela.

Dominykas... Kad ir kaip jis prisikentėjo, mirti vaikinas nebuvo pasiruošęs, nenorėjo. Tiesiog, kuo giliau grimzdo, tuo labiau darėsi aišku, jog nebėra, kas jį suprastų. Kiekvienas gyvenimą stebi iš savo bokšto. Netgi jo mirties valdovė viską stebėjo per savo prizmę, iškreipdama ir jo paties požiūrį į pasaulį.

Filmas baigiasi mirtimi. Savižudybe. Dominyko. Ir baisia širdgėla merginos, kuri liko gyva, su skausmu, su siaubu, su vienatve.

Bet, dabar įsivaizduokite, jog šie du asmenys nėra du atskiri personažai. Įsivaizduokite, jog jie yra vienas ir tas pats asmuo. Viena pusė trokšta mirties, tos ramybės nuo visko. Kita dar nori išgyventi, nes tiek daug dar liko nepadaryta, nepamatyta, o ir tas gyvenimas juk gali būti toks gražus. Tarkime, ta pirmoji pusė priveikė veikėją, bet antroji rado būdą, kaip išsikapstyti iš jau labai realios, į kaklą alsuojančios mirties. Tarkime, kad tai yra išgyventas bandymas. Gal būt tyčia. Gal būt ne.

Kai pirmą kartą pamačiau tą filmą, būtent toks ir buvo mano minčių procesas: niekas, pasiekęs dugną, nuo jo nepakyla, kaip tas pats asmuo. Kažkas ten, ant akmens grindų, vis tiek sulūžta, nulūžta, ir tos dalies mūsų asmenybių tarsi ir nebelieka.

Ir kartais tai nėra ta asmenybės dalis, kuri norėjo mirti. Kartais mes prarandame geras savo daleles, tas, kurios troško judėti pirmyn.

Filmas, panašu turi ir tęsinį, pavadinimu Hater. Dar nepažiūrėjau, trūksta energijos. Berods kažkur pamečiau savo socialines baterijas. Nėr jėgų nei bendrauti, nei žaisti video žaidimus su draugais. Bet pažiūrėsiu.

drakulos apžvalga | Dracula: The Impaler

[IG | EN.IG]

Nu ką, pasiryžau ir pažiūrėjau 2013 filmą "Dracula: The Impaler", apie kurį nieko neteko girdėti. Su Gregory Lee Kenyon Drakulos vaidmenyje.

Apie Filmą: Septyni draugai, jaunuoliai, leidžiasi į spontanišką kelionę aplankyti tikrosios Vlado Drakulo pilies. Kur, žinoma, pakliūva į tikrus ir perkeltinės prasmės spąstus: čia nėra elektros, telefono ryšio, lauke, miške, siaučia vilkai, o gidas, kuris juos čia atvedė ir turi išvesti - kaži kada vėl pasirodys. Nuotaikos neskaidrina ir pilies prižiūrėtoja, graži jauna moteris, kurią, lyg tyčia, prieš čia atvykstant sapnavo bent du šios grupelės vaikinai. Ji imasi pasakoti jaunuoliams apie tikrąjį Vladą Smeigiką bei, kaip jis tapo vampyru...

Mano Nuomonė: Filmas pilnas svetimos gėdos ir deja vu jausmo, kylančio iš prisiminimų apie Penktadienio 13-osios filmus. Jei juos žiūrėjot ir bent kartą buvot Jason pusėje, kai tas žudė įkyrius paauglius - žiūrėdami šį filmą tikrai greit suprasit apie ką kalbu. Filmas žinoma nėra visiška katastrofa. Jame esama gan įdomios idėjos: Tėtukas Drakula sudarė sutartį su, kaip suprantu, velniu, ko pasekoje šis apsaugojo jo žmoną ir vaiką. Bet, kad jis pat grįžtų į fizinį kūną - turi paaukoti septynių nuodėmių demonus, t.y. šitus septynis jaunuolius. Ir pabaiga tokia gan įdomi buvo.

Nors filmas, kaip ir sakiau, ir nėra visiška tragedija, vis tiek rekomenduoju jam nusiteikti ir susirasti užkandžių.

2/5

[Filmas] Žudiko Asmens Sargybinis

Režisuota: Patrick Hughes
Išleista: 2017
Šalis: Jungtinės Valstijos
Kalba: Anglų

Vienintelis gyvas asmuo, kuris galėtų pasisakyti prieš negailestingą diktatorių, yra vienas iš labiausiai pagarsėjusių žudikų. Interpolui patikima jį nugabenti į teismą, kur jis paliudys prieš diktatorių, ir to pasėkoje jie paleis jo žmoną į laisvę. Ir nors pats žudikas yra net labai motyvuojamas idėjos, kad jo mylimoji bus laisva, jie vis vien jo perkėlimą apkrauna siaubinga apsauga. O mes juk žinome, kad daugiau žmonių, reiškia daugiau veiksnių, kurie gali darbui pakenkti, o ne padėti. Taip ir nutinka. Kažkas nutekino informaciją, Interpolas ir visa apsauga - užpuolami ir išžudomi, o agentė Amelia Roussel lieka viena, akis į akį su labiausia ieškomu žudiku. Nėra kuo pasitikėti, bent tol, kol nėra žinoma, kas nutekino informaciją. Tad, nors ir nenoromis, agentė kreipiasi pagalbos į išorinius išteklius. Ji kreipiasi į gal kiek apgailėtiną, bet savo darbą išmanantį asmens sargybinį, savo buvusį, Michael Bryce. Jį, kaip jau turbūt žinote, vaidina ne kas kitas, kaip deadp... Tai yra Ryan Reynolds.

Nei žudikas, Kincaid (Kinkeidas), nei asmens sargybinis, Bryce (Braisas) per daug šiuo planu nesidžiaugia. Bet abu suinteresuoti tęsti kelionę, ir pasiekti jos tikslą. Bryce turi šansą vėl tapti elitiniu asmens sargybiniu, ir atgauti savo gerą vardą po to baisaus nesusipratimo, kai jo klientą nušovė jau saugioje zonoje. Kincaid tik nori laisvės savo žmonai. Bet kelionėje šie motyvatoriai vis labiau netenka savo spindesio, mat šie du baigia sudrožti viens kito nervus. Prie to labai nesmagiai prisideda ir vis juos kažkaip randantys priešai...

Mačiau, kad šitas filmas vertinamas gan prastai. Bet tai tikrai lengviausia veiksmo komedija, kokią galima rasti, t.y. nematytą jau penkis kartus. Aktoriai labai dera kartu, tad nuo manęs filmas gauna tik geriausius įvertinimus.

5/5

[Filmas] Okja

Režisuota: Bong Joon-ho
Išleidimo data: 2017
Šalis: Pietų Korėja, Jungtinės Valstijos
Kalba: Korėjiečių, Anglų

Lucy Mirando pasiryžusi pakeisti tą piktai atrodantį kompanijos veidą. Ji ne tokia, koks buvo jos senelis, kurio metodai ir dabar atrodo abejotini. Ir, tikrai jau, ne tokia žiauri, kaip jos sesuo. Ji - kūrėja, naujovių vėjas! Ji pakeis mėsos industriją!

Prieš dešimt metų buvo sukurta super kiaulė. Ji mažiau ėda, mažiau kakoja, ir palieka mažesnį eko-pėdsaką ant pasaulio. Bet svarbiausia tai, kad jos mėsa - labai skani. Dvidešimt šešios šios kiaulės išdalintos į visus pasaulio kampelius, paprastiems žmonėms užauginti. Po dešimtmečio Mirando kompanija ištrinks laimėtoją, ir mėsos industrija bus sutrinta į dulkes šios nuostabios kiaulaitės skonio. Ar jie tas kiaules dovanojo tam, kad pareklamuotų savo ateities maistą, ar tam, kad rastų, kokiomis sąlygomis jos geriausiai auga - to klausimo niekas neklausia.

Mija ir jos senelis užaugino Okja į didžiulę ir labai draugišką kiaulaitę. Po dešimties metų jie, žinoma, laimėjo. Mija ir jos senelis jau senokai buvo nutarę paprašyti pasilikti kiaulę, vietoje prizo, bet Mirando kompanija to nenorėjo girdėti. O ir Mijos senelis per daug šios minties jiems ir nebruko, mat vietoje kiaulės jam atrodė svarbiau turėti anūkei kraitį, kad galėtų gerai ištekėti ir laimingai gyventi.

Mija, išduota ir įskaudinta, susipakuoja savo menkutį turtą šiame pasaulyje, ir pabėga iš namų į Seoulą, kur tikisi ne tik rasti Okja, bet ir ją išlaisvinti. Mergaitės laimei, ji ne vienintelė, kuri nepritaria mėsos gaminių industrijai.

Šis filmas durs visur, kur skauda. Bet laimė, jog pabaiga vis tiek, daugiau ar mažiau, laiminga, kitaip nežinau, kaip čia būtų buvę. Filmas atrodo, kaip labai geras Ghibli studijos live-action, tad visi kas mėgstat tuos nuostabius multikus - rekomenduoju, labai. O jei ir nemėgstat, tai pažiūrėkit.

5 / 5

Fullmetal Alchemist: Filmas

Žanras: Mokslinė Fantazija (Science Fantasy) Režisierius: Fumihiko Sori Šalis: Japonija Kalba: Japonų Išleidimo Data: 2017 Gruodžio 1d
Paremta Hiromu Arakawa to paties pavadinimo manga
Alchemijos pasaulyje - Alchemija diktuoja pasaulio taisykles. Tarkime, visada turi būti balansas. Gausi tiek, kiek duosi: lygiaverčiai mainai. Tokią taisyklę sunku sulaužyti, mat per mažai davęs, tiesiog mažiau ir gausi. Daugiau problemų kelia tokios taisyklės, kaip: nederėtų mėginti prikelti numirusių asmenų. Nederėtų, nereiškia, jog negalima. Nederėtų, iš tiesų, tereiškia, jog už šį stebuklą reikės daug sumokėti, o ir rezultatai nebūtinai bus tokie, kokių siekta.
Kai numirė Edward ir Alphonse mama, jų sudužusioms, dabar jau našlaičių širdims, to buvo jau per daug. Silpnumo akimirką jie pasiryžo. Edwardas, pernelyg pasitikėdamas savo jėgomis, įtikino brolį ten, kur šis dar dvejojo, ir jie pamėgino susigrąžinti motiną. To kaina - neapsakoma, o rezultatas - košmaras, kuriuo tapo jų gyvenimai.
Labai laukiu šio filmo!

Džekas Skerdikas, Vokiškas, Lietuvoje

Vilniaus senamiestyje vokiečiai filmavo Džeką Skerdiką. Ir jau nuo pirmų treilerių ir užuominų žinojau, kad kažkaip reikės jį pažiūrėti. Bėda ta, kad tai padaryti ne taip ir lengva, kai kabelinėje nėra tų reikalingų vokiškų kanalų...

Bet, kaip sakė mano draugė, kuri ir nurodė šią Džeko versiją: kai yra noro, atsiranda ir būdas. Tarkim, jos, gyvenančios Vokietijoje, televizorius, kėdė, stalas, ir laptopo kamera.

Dar tokio jaukaus filmų vakaro neturėjau. O ir filmas buvo labai geras. Užtruko apie 90min., bet atrodė, jog baigėsi tiesiog per greitai. Čia įsivažiavo tyrimas, čia jau baigėsi! Idėja nauja, nematyta, ir gerai pritaikyta. Aktoriai - puikūs. Kostiumai ir aplinka - dar labiau tokie.

Didelis ačiū už tokią galimybę. Audience skolingi neliks!

[Filmas] Point Break

Neįtikėtinas filmas. Seną jo versiją, su Keanu Reeves'u mačiau jau senokai, o šis sudomino po Bodhi herojaus pasirodymo žaidime Payday 2. Užteko poros minučių paieškų, kad paaiškėtų jog jis paremtas filmu. Nauju filmu.

Istorija išliko daugiau ar mažiau tokia pat, tik šioje daugiau viso to Nušvitimo ir tikėjimo, jog darai tai vardan gero. Utah - ekstremalaus sporto žvaigždė, šio hobio-darbo atsisakęs, kai nuo kalnų šlaito su juo važiavęs draugas - žuvo. To pasėkoje jis metė darbą, kuriame žaidė su mirtimi, tam, kad taptų policininku, tai... vėl žais su mirtimi, tik kitaip.

Kažkuo daugiau, nei eiliniu vaikinuku iš laukinių gatvių jis tapo pastebėjęs sąsajas tarp vienos gaujos veiklų. Anot jo, jie siekė to, ką Ekstremalūs Sportininkai ir Eko-Kariai vadina "Ozaki 8". Tai tokie išbandymai, kurių įvykdymas žada Nirvaną. Pats Ozakis žuvo trečiojo išbandymo metu, o šie vyrukai tuos tris jau įveikė.

Jie, ir ne be pagrindo, tiki, jog pasaulis miršta, ir miršta - per mus pačius. Tad Ozakio 8 jiems galimybė duoti Žemei atgal, atsidėkoti, ir gal būt prisidėti prie jos išgelbėjimo, o ne sunaikinimo. Apiplėšę banką šimtajame aukšte, apsupti policijos, jie improvizavo ir "išėjo" pro langą, motociklais (ir parašiutais). Vėliau pinigus išmetė virš lūšnynų. Tą patį padarė ir su maišais deimantų, bei dingo kažkur džiunglėse. Kol policija ieško jų kūnų, Utah žvelgia toliau ir giliau. Džiunglėse esama urvo vadinamo Kregždžių Urvu. Vienas iš išbandymų reikalauja rasti nenutrūkstamą kelią tarp oro į žemės gelmes. Ar įmanoma, jog jie parašiutais pataikė į tą urvą?

Atidavimas pasauliui - gan ekstremalus, tad šie vyrukai - rimti. Pakankamai ir kraujo, ir tiesiog kvapą gniaužiančių vaizdų: kalnai, jūra, milžiniškos bangos, nuostabios audros, fantastiški skrydžiai, miškai...

Filmas vertas pažiūrėti vien dėl galimybės pasigrožėti neįtikėtina gamta. Taip pat patiks ir smulkesniems nei eko-kariams: lipdami į kalnus jie ne tik nepaliko šiukšlių, bet dar ir surinko paliktas kitų. Jei reikia įkvėpimo ir atsikvėpimo, tai šis filmas - pats tas. Senesnis daugiau telkėsi į patį tą "va kokie mes kieti nusikaltėliai". Čia gi tai tik Post Scriptum.

Duosiu 5 iš 5, be abejonės.   

Pažiūrėjau Deadpool!~

PAGALIAU!

  Kiek laukiau, tiek laukiau. Prisipažįstu, per depresiją ir peršalimą, kartą netgi atsisakiau kvietimo. Bet galiausiai, nusprendžiau, kad jei jau taip blogai, tai galima pasiduot ir paplaukėt pasroviui. Kas ne visada yra taip blogai, kaip skamba.

  

Kas tas Deadpool? Jis geriausiai žinomas kaip "merc with a mouth", kas, grubiai verčiant, yra "plepus/aštrialiežuvis samdinys". Deadpool - Marvel komiksų herojus. Herojus, kaip "pagrindinis veikėjas", ir nieku gyvu (su išimtimis, kurių jis pats gal būt ir neleistų minėti) ne "gerietis". Kaip jis toks ir atsirado, ištakų istorijų - kelios. Priklausomai nuo rašytojo - keitėsi ir detalės, nuo jo mylimųjų, iki iš kur radosi jo randai. Tik vienas dalykas visada pastovus: liežuvio jis niekad neprikanda.

  

Ištakų istorija: tikėsime filmu, ir stengsimės per daug negalvoti apie tas kitas (tarkim, šiandien su draugais aptartos jo randų istorijos: 1) mutacijos pasekmės; 2) to mutacijų centro gaisro metu įvykęs apdegimas, kurio pasekoje įvyko mutacija - jo kūnas tą apdegimą laiko "normalia būsena" ir todėl jį regeneruoja į ją; 3) jo vėžys nebuvo išgydytas, ir toliau intensyviai jį ėda, bet mutacijos jam suteiktas gebėjimas regeneruotis - jį vis pagydo ir palaiko gyvą, nors gražesnis jis nuo to netampa). Filme istorija tokia: Wade Willson, aštrialiežuvis samdinys, buvo tik blogiukas, kuris už pinigus lupo kitus blogiukus. Iki jam diagnozavo vėžį. Ar net kelis. Būdų pagyti žinoma daug, bet lygiai tiek pat ir šansų, kad nei vienas tų būdų nepasitvirtins. Wade per daug vilties neturėjo, bet kai kažkoks neaiškus tipelis, užsiimantis mutantų gamyba pasiūlė galimybę pagyti - griebėsi šio realaus šanso (yra tikimybė, kad mutacija neįvyks, ko pasėkoje tiesiog miršti nuo chemikalų, kurie tą mutaciją turėjo sukelti), jei ne dėl savęs, tai bent jau dėl savo mylimosios. Bėda ta, jog šie vyrukai negamina super-herojų. Ne, jie gamina super-vergus, ir Wade laukia antkaklis...

  

Kaip turbūt žinote iš treilerių, ar paties fakto, jog Deadpool neatrodo itin vergiškai savo plakatuose, antkaklio jam niekas neuždeda. Ką ten, jis ne tik, kad sėkmingai (na, beveik) mutuoja, bet ir pasiryžta susidoroti su tais slunkiais. Ir ne dėl to, ką jie daro. O gi dėl to, ką jie padarė konkrečiai jam.

Ryan Reynolds did right by Deadpool. Nepasišiukšlino ir pagerbė šį personažą. Jei kas pamenat tą filmą apie Wolverine, tai žinot, kad ten Deadpool buvo mėšlas, ir tik tol, kol R.R. plepėjo (ką jis improvizavo, mat teksto jam niekas nedavė) buvo galima viltis, kad gal dar bus gerai. Kur tau. Šiame filme gi ta Deadpool'o variacija netgi patraukiama per dantį, kai vienas iš mutacijas atliekančio personalo pasiūlo užsiūti jam burną. Ką ten, jis ir pats iš savęs pasišaipo, paminėdamas tą "aktorių, Ryan Reynolds". Mano pagarba.