Castlevania: Nocturne išėjo jau prieš kurį laiką. Ir pažiūrėjau prieš kurį laiką. Tada iš kart pamiršau, kad reikia apžvalgos. Ir prisiminiau tik dabar. Bet geriau vėliau, nei niekada, ar ne? Ir šiaip, juk vis dar Spalis.
Nocturne serijų veiksmas vyksta 300 metų po paskutinio Castlevania sezono ir seka Sypha bei Trevor Belmont palikuonis. Viskas prasideda pagrindų sukūrimu, kur dar vaikas Richter Belmont gavo išvysti, kaip senas ir galingas vampyras Orlox - nužudo jo motiną. Scena vaiką traumuoja iš užblokuoja su Belmont giminės linija susijusias galias. Bet, panašu ne bukumą, kuris eina per vyriškąją šios šeimos liniją, mat gan greit ir Richter įrodo jog yra kiek paplaukęs, kaip ir mūsų mylimas jo protėvis.
Paklojus pagrindą istorija tęsiasi keletą metų į priekį, beprasidedant Prancūzijos revoliucijai, mat aukštuomenę jau sunku atskirti nuo vampyrų, su kuriais jie palaiko tokius draugiškus ryšius. Abi klasės labai meistriškai alina paprastus žmogelius. Bažnyčia, savaime suprantama, šliejasi prie aukštuomenės, kas gi kitas atleis juos nuo mokesčių ir dosniai paaukos, ar ne? T.y. turime dar vienus Dievo Namus, kuriuose trūksta to pagrindinio dalyko, kad būtų galima vadinti Dievo Namais. Nuo proto nušokęs šios bažnyčios kunigas susimeta su vampyrais, nusprendęs, kad jo priešo priešas bus jo draugas, nepaisant to, jog vampyrai tiesiogiai siejasi su ta jo religijos dalimi, kur kalba apie amžinus prakeiksmus ir pasmerktas sielas. Vampyrai, tuo tarpu, čia tik pasirankioti kūnų, bei gerai praleisti laiką. O tas laikas jiems tuoj dar pagerės, mat vieno išpuolio metu, prieš mirdamas kraujasiurbys Belmontui išsako pranašystę apie Vampyrų Mesiją, kuris praris saulę...
Toliau siužetas susiskaldo į dalis ir taip kiekvienas veikėjas gauna pristatyti save žiūrovui. Būtent veikėjai čia ir yra pati stipriausia dalis, kuri ištempė ne visai kokybišką scenarijų. Kiekvienas individualiai - nuostabus. Bet, kai tik pradėjo sietis į bendrą istoriją - išlindo logiškos trūkumas, kur žiūri ir nėra visiškai aišku, kodėl vyksta tai, kas vyksta.
Turime revoliucionierius, tarp kurių ir Richter Belmont, kurio galios tarsi dingo tą naktį, kai Orlox nužudė jo motiną, tad jam būtina rasti, kaip jas pažadinti, arba ieškoti kito būdo kovai su vampyrais. Į pagalbą, tyčia ar ne, ateina pats Orlox. Senas ir protingas jis nesielgė blogai vien tam, kad elgtųsi blogai. Juk net Belmont motiną nužudė iš keršto už nužudytą mylimąjį, o ne vien tiesiog, nes Belmont - vampyrų žudikė. Tad, kai pasitaikė proga, jis pasvėrė savo galimybes ir tyčia bei netyčia: padėjo Richter pajudėti iš stagnacijos.
Tada, žinoma, bažnyčia, kurie gyvuoja misdami oru ir trukdymu gyventi. Ne visai kontaktuodami su protu jie stengėsi ir kitus patraukti savo kreivu taku iki vienas iš jų, Mizrak, panašiai, kaip ir Orlox, pasveria galimybes: ateitį, tiesas. Šie du, nors ir priešingose barikadų pusėse, buvo meilužiai, kas, panašu, ir buvo ta reikalinga kibirkštis, kad atėjus rimtam susirėmimui - abu pasirinktų teisingą kelią į priekį.
Ir, žinoma, vampyrai. Šie gi į sceną įriedėjo, kaip dievai ir, nenuvildami, pateikė Tamsųjį Mesiją, užgimusią iš tikėjimo, giminės linijos, ritualų ir, žinoma, kraujo. Jeigu aukštuomenė manė, kad stovi ant to paties laiptelio, kaip ir kraujasiurbiai - dabar gaus sužinoti karčią tiesą. Jeigu bažnyčia manė, kad vardan didesnio gėrio galima pateisinti blogį - dabar jie supras savo kelio klaidingumą. Ir, jeigu žmonija jau ankščiau manė, jog vampyrai yra problema, tai tuoj supras, kad dar nieko nematė. Bent jau nuo tų laikų, kai dangų aptemdė pats Drakula.
Bendrai imant serialas pakankamai įdomus, kad būtų verta pažiūrėti. LGBTQIAP reprezentacija irgi labai nudžiugino, ypač taip gerai pateikta. Bendra istorijos arka tikrai stokojo, nes visas progresavo nuo nulio, iki deus ex machina, iki visiško šimto, bet gerai parašyti veikėjai dar ne tokias katastrofas ištempė iš mėšlo. O ir šiaip, tas šimtukas, oi koks geras buvo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą