Rodomi pranešimai su žymėmis Castlevania. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Castlevania. Rodyti visus pranešimus

2023 m. lapkričio 12 d., sekmadienis

Kaip Piktadarys | Orlox (Netflix: Nocturne)

1922 metais dienos šviesą pirmą kartą išvydo Drakulos filmas. Tada, neautorizuotas, jis vadinosi Nosferatu, o grafą Drakulą pakeitė Max Schreck atliekamas grafas Olrokas. Juo buvo paremtas Olrox veikėjas Castlevania frančizės video žaidime Symphony of the Night. O šis tada panaudotas, kaip pagrindai Olrox animaciniame filmuke Castlevania: Nocturne. Apie jį ir noriu jums papasakoti.

250 metų senumo žaliaakis actekas pirmą kartą scenoje pasirodo vedamas keršto. Belmontų sumedžioto savo mylimojo vardan jis nužudo dar vaiko Richter Belmont motiną. Šis žiaurus veiksmas - traumuoja Richter ir aiškiai apibrėžia Olrox , kaip piktadarį. Toliau jo istorija primena atbulą Dieviškąją Komediją, kur vampyras iš Rojaus keliauja į Pragarą.

Gandai apie vampyrų mesiją Olrox atveda į Prancūziją, kur pamažėle verda revoliucija. Logiškai pradėjęs dievo paieškas nuo šventyklos, bažnyčios, po viena iš jų jis randa pragaro mašiną, valdomą abato. Čia šventasis tėvas kuria savo indėlį į bedievę sąjungą su vampyrais, ruošdamasis karui prieš revoliucionierius: Nakties Padarus, tarsi puolusius angelus, iš mirusiųjų, aukų, armiją tamsimajam dievui. Užkluptas ir užpultas šventojo riterio Mizrak, Orlox pasinaudoja situacija pasiklausinėti daugiau. Bet, vietoje atsakymų, jis tepasėja abejones vyriškio širdy. Ar jis tikrai gali pasikliauti vampyrais? Ar jis gali vienam iš jų, apsiskelbusiam dievu, tarnauti? Vampyrų Dievui, kuris žmones laikys, kaip fermos gyvulius, maistui?

Iš bažnyčios - pas patį dievą. Olrox, pasimaitinusį aukštuomenės nariu, susiranda viena iš Bathory vykdytojų, ir nupasakoja jam vietinius papročius, taisyklę neliesti aukštuomenės. Pagaliau atvestas pas deivę, Olrox situaciją stebi skeptiškai. Jo visuomenė buvo sunaikinta, kultūra - išdraskyta iki pamatų, žmonės - išžudyti ar paversti vergais. Jokie dievai jų neapsaugojo. Tad paprašytas jai nusilenkti vampyras tai nuleidžia negirdomis, negalėdamas pakęsti net minties apie savo asmens autonomijos atidavimą. Tai pastebėjusi Bathory pademonstruoja savo galias ir Olrox belieka tik įvertinti situaciją, aplink stovinčius pakvaišusius tikinčiuosius, bei galios ištroškusius kvailius. Vedamas savisaugos instinkto, paskatintas antrą kartą, jis mandagiai linkteli deivei, kuri ir iš vampyrų padarys tarnus. Suskirstys juos pagal klasių hierarchiją, kur visi paklus jos žodžiams, įstatymams. Kam lenktis, kuo maitintis...

Po pažinties su dievu belieka aplankyti pragarą. Olrox nusileidžia į požemius, kur laikomi Nakties Padarai. Čia jis randa informaciją apie jų kūrimo ypatumus, bei sužino, kad kai kurie iš jų - tebeturi sąmonę ar sielą, tad visomis prasmėmis tėra tik aukos, vergai. Vampyrui tai buvo paskutinis vinis į karstą. Olrox ėmėsi kurpti planą, ieškoti galimos išeities. Puikiai suvokdamas, jog negalės prisidėti nei prie vienos iš kovojančių pusių, jis nusprendžia bent jau svarstykles šiek tiek papurtyti. Na, o kad jau tarp revoliucionierių jis žinojo esant patikimo veikėjo, nuspręsti padėti būtent jiems nebuvo sunku. Galų gale juk blogiau už dirbtinį dieviškumą ir jo primestą tarnystę, grandines, kurios nenukris net po mirties, blogiau nebus. 

soukyan.redbubble.com

Susirėmimo išvakarėse Olrox šiek tiek paatviravo apie savo praeitį ir Mizrak papasakojo apie mylimąjį. Pastebėjęs, jog jo gyvenimo patirtis ir pasirinkimai buvo teisiami, jis vyriškiui išreiškė jausmų stoką. Bet veiksmai neatitiko vampyro žodžių. Sužeistą Mizrak iš kovos jis tiesiog išsiteleportavo toli už miesto, pasiryžęs jį ginti arba su juo bėgti. Bet Mizrak vėl jį įskaudino ir šį kartą, gal ne be priežasties. Orlox liko stovėti vienas. Šaltas elgesys ir kerštinga asmenybė jam kainavo viską. Ir ar pavyks bent ką nors susigrąžinti, deja, sužinosime tik kitame sezone.

Labai įdomus veikėjas. Protingas, patrauklus, pragmatiškas, ne heteroseksualus (nežinau ar gay, ar bi/pan). Jo istorija buvo bene geriausia viso Castlevania: Nocturn filmuko dalis. Tad, kad ir kokių jame pilna trūkumų, bei siužeto skylių: eikit pažiūrėt, bent tam, kad paremtumėt LGBTQIAP+ vampyrą.

2023 m. spalio 23 d., pirmadienis

apžvalga (Drakula) | Castlevania: Nocturne

Castlevania: Nocturne išėjo jau prieš kurį laiką. Ir pažiūrėjau prieš kurį laiką. Tada iš kart pamiršau, kad reikia apžvalgos. Ir prisiminiau tik dabar. Bet geriau vėliau, nei niekada, ar ne? Ir šiaip, juk vis dar Spalis.

Nocturne serijų veiksmas vyksta 300 metų po paskutinio Castlevania sezono ir seka Sypha bei Trevor Belmont palikuonis. Viskas prasideda pagrindų sukūrimu, kur dar vaikas Richter Belmont gavo išvysti, kaip senas ir galingas vampyras Orlox - nužudo jo motiną. Scena vaiką traumuoja iš užblokuoja su Belmont giminės linija susijusias galias. Bet, panašu ne bukumą, kuris eina per vyriškąją šios šeimos liniją, mat gan greit ir Richter įrodo jog yra kiek paplaukęs, kaip ir mūsų mylimas jo protėvis.

Paklojus pagrindą istorija tęsiasi keletą metų į priekį, beprasidedant Prancūzijos revoliucijai, mat aukštuomenę jau sunku atskirti nuo vampyrų, su kuriais jie palaiko tokius draugiškus ryšius. Abi klasės labai meistriškai alina paprastus žmogelius. Bažnyčia, savaime suprantama, šliejasi prie aukštuomenės, kas gi kitas atleis juos nuo mokesčių ir dosniai paaukos, ar ne? T.y. turime dar vienus Dievo Namus, kuriuose trūksta to pagrindinio dalyko, kad būtų galima vadinti Dievo Namais. Nuo proto nušokęs šios bažnyčios kunigas susimeta su vampyrais, nusprendęs, kad jo priešo priešas bus jo draugas, nepaisant to, jog vampyrai tiesiogiai siejasi su ta jo religijos dalimi, kur kalba apie amžinus prakeiksmus ir pasmerktas sielas. Vampyrai, tuo tarpu, čia tik pasirankioti kūnų, bei gerai praleisti laiką. O tas laikas jiems tuoj dar pagerės, mat vieno išpuolio metu, prieš mirdamas kraujasiurbys Belmontui išsako pranašystę apie Vampyrų Mesiją, kuris praris saulę...

Toliau siužetas susiskaldo į dalis ir taip kiekvienas veikėjas gauna pristatyti save žiūrovui. Būtent veikėjai čia ir yra pati stipriausia dalis, kuri ištempė ne visai kokybišką scenarijų. Kiekvienas individualiai - nuostabus. Bet, kai tik pradėjo sietis į bendrą istoriją - išlindo logiškos trūkumas, kur žiūri ir nėra visiškai aišku, kodėl vyksta tai, kas vyksta.

Turime revoliucionierius, tarp kurių ir Richter Belmont, kurio galios tarsi dingo tą naktį, kai Orlox  nužudė jo motiną, tad jam būtina rasti, kaip jas pažadinti, arba ieškoti kito būdo kovai su vampyrais. Į pagalbą, tyčia ar ne, ateina pats Orlox. Senas ir protingas jis nesielgė blogai vien tam, kad elgtųsi blogai. Juk net Belmont motiną nužudė iš keršto už nužudytą mylimąjį, o ne vien tiesiog, nes Belmont - vampyrų žudikė. Tad, kai pasitaikė proga, jis pasvėrė savo galimybes ir tyčia bei netyčia: padėjo Richter pajudėti iš stagnacijos.

Tada, žinoma, bažnyčia, kurie gyvuoja misdami oru ir trukdymu gyventi. Ne visai kontaktuodami su protu jie stengėsi ir kitus patraukti savo kreivu taku iki vienas iš jų, Mizrak, panašiai, kaip ir Orlox, pasveria galimybes: ateitį, tiesas. Šie du, nors ir priešingose barikadų pusėse, buvo meilužiai, kas, panašu, ir buvo ta reikalinga kibirkštis, kad atėjus rimtam susirėmimui - abu pasirinktų teisingą kelią į priekį.

Ir, žinoma, vampyrai. Šie gi į sceną įriedėjo, kaip dievai ir, nenuvildami, pateikė Tamsųjį Mesiją, užgimusią iš tikėjimo, giminės linijos, ritualų ir, žinoma, kraujo. Jeigu aukštuomenė manė, kad stovi ant to paties laiptelio, kaip ir kraujasiurbiai - dabar gaus sužinoti karčią tiesą. Jeigu bažnyčia manė, kad vardan didesnio gėrio galima pateisinti blogį - dabar jie supras savo kelio klaidingumą. Ir, jeigu žmonija jau ankščiau manė, jog vampyrai yra problema, tai tuoj supras, kad dar nieko nematė. Bent jau nuo tų laikų, kai dangų aptemdė pats Drakula.

Bendrai imant serialas pakankamai įdomus, kad būtų verta pažiūrėti. LGBTQIAP reprezentacija irgi labai nudžiugino, ypač taip gerai pateikta. Bendra istorijos arka tikrai stokojo, nes visas progresavo nuo nulio, iki deus ex machina, iki visiško šimto, bet gerai parašyti veikėjai dar ne tokias katastrofas ištempė iš mėšlo. O ir šiaip, tas šimtukas, oi koks geras buvo.



2021 m. gegužės 16 d., sekmadienis

įrašas | Drakula vasarą

Mėgstu netikėtai gauti kokią naują Drakulos knygą, tada, savo paties išsigalvotu prietaru, žinau, jog man šypsos fortūna. Tokia dviguba laimė. Plius, tikrai labai pravers skaitymo vokiečių kalba praktikai, nes jau labai rimtai, dėl nenaudojimo, surūdijo tie mano gabumai.

Toliau gi, ketvirtas ir paskutinis Castlevania sezonas Netflix'e. Nemeluosiu, pažiūrėjau visą vienu prisėdimu. Patiko. Ar gi galėjo nepatikti? Deja tik, Love, Death, and Robots nuvylė. Nebuvo tų tokių oho epizodų, kaip praeitame sezone. Vis tiek, unikalus toks, vertas laiko, skirto pažiūrėti trumputes aštuonias serijas.

Na ir paskutinis trupinėlis naujienų. Panašu jog pagaliau pradedame tėvo kapo užbaigimo darbus. Tokios tradicijos, kad reikia iki metinių, t.y. Liepos 15d., bet ne per anksti, kad nepasirodyt per daug... Na, skubančiais, ar kaip čia išreikšti. Man tai yra protu nesuvokiama. Palikau šį darbą sesei, o kainą pasidalinsime. Ačiū visiems, kas šiame reikale padėjote. Esate man brangesni už pasaulį.

O šiaip jau, džiaugiuosi šiltomis vasaros dienelėmis ir laukiu tų vasaros audrų, apie kurias pasakoja draugai iš svetur ir vis kelia man pavydą.

Palieku tave su trumpu, per daug nesigilinančiu video apie "Monstrą - Pastatą".
xx Blackwood


2017 m. spalio 18 d., trečiadienis

[Serialas] Castlevania | S1


Žanras: Siaubo, fantastikos, veiksmo, nuotykių
Paremta: Castlevania III: Dracula's Curse 
Režisuota: Sam Deats
Šalis: Jungtinės Valstijos
Kalba: Anglų

Drąsi ir protinga moteris vardu Lisa užkariauja tamsos princo, Drakulos širdį vienu pabeldimu į jo pilies duris. Ji atėjo jo paprašyti pamokyti ją medicinos, kad galėtų padėti žmonėms. Drakula sutinka, ir jie imasi vienas kitą mokyti: medicinos, žmogiškumo, gyvenimo. Galiausiai Lisai pavyksta jį įkalbėti eiti ir pažiūrėti į pasaulį pačiam, pamėginti pamatyti jį taip, kaip kas dien jis matomas mirtingų žmonių. Tačiau ši akis atverianti kelionė greit užtemdė Drakulos gyvenimą su visam. Grįžęs jis rado Lisa sudegintą ant laužo, kaip raganą. Mat kvailių būriai, vedami Dievo Valios nepažinsiančio kunigo, net jei šioji jam įspirtų į uodegą, jos sugebėjimą gydyti laikė šėtono žiniomis.

Belmontų šeima paniekinta ir nekenčiama. Kažkada jie buvo garsūs monstrų ir demonų medžiotojai, o dabar... Bet net nepaisant to, Trevoras Belmontas yra geros širdies, ir turi rimtą talentą kovoje. Talentą, kurio tuoj prisireiks visiems, net ir labiausia Belmontų nekentusiems kaimiečiams. Mat, kaip galite spėti, Tamsos Princas savo žodžio laikėsi, ir atvėrė pragaro vartus, išleisdamas žemės ordas demonų.

Taip patiko, kad per vieną naktį pažiūrėjau du kartus. Tai nebuvo labai sunku, mat šis sezonas turi tik keturias serijas, ir jų bendras laikas nesiekia dviejų valandų. Žinių apie žaidimus tikrai nereikia, tik sekite tai kas vyksta, ir viskas tikrai bus aišku.

5 / 5

2017 m. liepos 23 d., sekmadienis

Apibendrinimas: Death Note, The Wolf Among Us 2

Na gerai, sunkokas porą savaičių aš čia apturėjau. Visokios smulkmenos vis kibo. Tarkim, sugedo virdulys. Pasitaisiau, bet per tą valandą, kol ieškojau, kas galėtų būti blogai - nerimavau. Ir miegas baisiai neėmė, o užmigęs vis pabusdavau. Bet, negaliu teigti, jog viskas buvo tik blogai.

Išėjo pora gerų treilerių / tyzerių. [Death Note], daromas Netflix'o: nors Light vaidinantis aktorius neatrodo išmanantis savo darbą, bet bendrai imant, drįstu turėti vilties. Ryuuk atrodo labai neprastai, ir skamba net labai gerai. Ir [Full Metal Alchemist] treileris, labai gražus, viliuosi irgi, kad bus geras filmas.

Netflix'as pagaliau išleido ir [Castlevania], ir jau senokai. Pažiūrėjau du syk per vieną naktį, nes 4 serijos trunka mažiau dviejų valandų. Iki galo nesu sužaidęs nei vieno žaidimo, nors bandžiau ne vieną. Tie seni, 2D Side-Scrolleriai - košmaras. Labai gražūs, ir kiekvienas vaikas juos pereitų, bet aš net pirmo boso neįveikiau. Steam turiu kitus du, naujesnius, tuos kadanors damušiu. Tad, kaip žmogus nežaidęs žaidimų, pasakysiu, jog animacinis serialas - labai geras, lengvai suprantamas, ir gražiai nupieštas.

Tada dar CD Projekt Red išleido šiek tiek naujienų apie [Cyberpunk 2077], klases, kuriomis bus galima žaisti, tokias kaip rokeriai, žurnalistai. Žinot, chebra, man jau neberūpi, tik išleiskit, jei galit, dar prieš 2077 metus, okay? Nes, kai sakot, kad bus "groundbreaking" jau penkis metus, tai man skamba, kaip močiutės "čia naujutėliai batai, niekada nenešioti", kuriems jau 25 metai, ir faktas, kad jie nenešioti - nieko nebereiškia, kaip ir jos vis pabrėžiama kaina. Tiesiog šiandien jau galima gauti pigiau, ir geresnių. Žiūrėkit, kad jums nebūtų taip pat: išleisit savo "groundbreaking", o visi aplink jau turės geresnius...

Dar geresnė naujiena buvo [The Wolf Among Us 2] pristatymas. Tą žaidimą žaidžiau iš naujo, ir iš naujo, ir iš naujo. Niūriomis dienomis įsijungdavau intro ekraną, ir tiesiog leisdavau tai muzikai groti, ir būti mano background sound'u. Neoninės šviesos, cigarečių dūmų debesys, puiki muzika, nuostabi istorija, fantastiški herojai, ko daugiau gali reikėti? Telltale žaidimai - turbūt mano mėgiamiausi.

Vakar dar gi apsitvarkiau savo kampą, vis bandau viską susidėlioti efektyviau, sklandesniam darbui. Deja, pavyko pusėtinai, mat kol neužbaigsiu viso šito persidėliojimo, tol tas efektingumas atrodys, kaip chaosas. Kada nors, kaip nors.



Persikėliau į Wordpress

Blogspot'as yra blogas spottas, tai persikėliau į wordpress: Vakarop