Rodomi pranešimai su žymėmis Drakulos FIlmas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Drakulos FIlmas. Rodyti visus pranešimus

2023 m. rugpjūčio 29 d., antradienis

Drakula | Filmas | The Last Voyage of the Demeter (2023)


Pagaliau atsirado laiko nuvykt pažiūrėti "The Last Voyage of the Demeter", antro Drakulos filmo šiais metais. Esu jų matęs tikrai labai daug, tad drąsiai galiu teigti jog tokio gero Drakulos siaubo filmo dar nemačiau, kur širdelė suvirpa dėl ekrane vykstančių dalykų, tiek fizinių, tiek psichologinių.

Demetra, tas šiurpiai pagarsėjęs laivas, iki Anglijos krantų atgabenęs tik įgulos lavonus ir labai keistą krovinį: krūvą dėžių pilnų žemių. Jokių išgyvenusiųjų, tik kapitono dienoraštis su vis šiurpesniais įrašais. Apie laivą esama ne vienos adaptacijos, bet ši - tikrai išsamiausia ir pati baisiausia ta gerąja, siaubo filmų prasme.

Demetros kapitonui, nesiderant, gerai sumokama, kad paimtų į laivą keletą dėžių, pilnų kažkokio purvo ir kuo skubiai nugabentų į Angliją. Nuvykus ten be jokių bereikalingų sustojimų, pinigai dar padidės papildomu atlygiu, kas įgulą paskatina kęsti visus nesklandumus, leidžiant laiką svajojant apie visa tai, ką nuveiks su savo užmokesčiu. Iš tiesų, tokiu geru, kad jie priešinosi sustojimui, net tada, kai iš vienos sulūžusios dėžės buvo ištraukta leisgyvė moteris. Ir, net tada, kai iš to purvo išlindo ir dar kažkas.

Neįmanoma pabaisa, blogis humanoido formoje, iš šešėlių imasi medžioti įgulą. Pradedant gyvuliais, skirtais maistui. Tada vienu kitu vyriškiu, neskubant, kad būtų užtikrinta saugi ir sklandi kelionė. Ir, galiausiai, likus dienai ar dviem iki Anglijos krantų, jis nebesislėpdamas ima juos skersti. Su kiekvienu kraujo lašu - tobulėdamas, keisdamas formą, mokydamasis. Mažėjančios gyvųjų gretos privalės priimti paskutinį sprendimą savo gyvenime: kaip mirs. Sumedžioti ir parplukdę pabaisą į Angliją, ar, be žinios, jūros dugne, su Demetra ir juo. 

Filmas tikrai labai gerai žiūrisi. Drakula sukurptas pirmiausia, kaip monstras, ir tik po to, kaip galimas žmogus. Jis - blogis, kuris mėgaujasi medžiokle, kaip ir pridera jo prigimčiai, kitą syk pasišaipydamas iš aukų ir vis prisitaikydamas prie jų mėginimų pasprukti jam iš nasrų. Labai įdomi ir unikali adaptacija, kurią tikrai labai verta pažiūrėti. Rekomenduoju.

5/5





2023 m. balandžio 16 d., sekmadienis

drakula | Renfieldas | 2023


Kai pasirodė tie pirmieji Renfield filmo kadrai, nuotraukos su Nicholas Cage raudoname velveto kostiume, nemeluosiu, sunerimau. Visų pirma tai, Nicholas Cage. Visų antra - raudonas velvetinis kostiumas, jūs rimtai? Kas čia, Saints Row? Ir, visų trečia - NICHOLAS CAGE. Bet nuo Drakulos manęs nieks niekada neatbaidys, tad žinojau, kad pažiūrėti vis tiek reikės.


Vakar vat ir pasitaikė proga. Dabar jau žinodamas, kad tai bus tamsi komedija ir dėl to mažiau nerimaudamas į kokią velniavą veliuosi, susipakavau draugus ir išvykau žiūrėt.

Filmas prasidėjo su trenksmu. Duokle 1931-ųjų Drakulai su Bela Lugosi, o tada išsirutuliojo į visiškai savitą ir unikalią istoriją, tokią tamsią ir kartais net absurdiškai kruviną komediją su puikia narcisizmo alegorija.


Siužetas klostosi dviem paraleliomis linijomis: vienoje stebime Renfildą, tarnaujantį blogiui. Pačiam Grafui Drakulai. Senajam vampyrui gyvenimas tėra ciklai: žudai, ateina nužudyti tavęs, tu nužudai juos, tada pabėgi, kad neateitų daugiau, išsilaižai žaizdas pagal poreikius ir tęsi. Kraują, užuovėją ir visus kitus poreikius patenkina tas tarnas, Renfildas. Šis, tuo tarpu, ne tik ima suprasti, kad papuolė į pinkles, iš kurių negali ištrūkti, į toksiškus santykius, kuriuose neturi jokios galios apart tos, kurią jam duoda šeimininkas, kad padarytų jį geresniu tarnu, bet ir ima svajoti apie kitokį gyvenimą. Užtektų tiek nedaug, kad Drakula tiesiog būtų atsargesnis. Bet net ir tiek Tamsos Princui gali pasirodyti per daug.

Kita siužeto dalis - netikėta, nors ir labai logiška. Pareigūnė Kvinci (Quincey) kovoja su blogiu, bando pasodinti piktadarius už grotų, bjaurius gangsterius kurie jau nė nebeslepia savo nusikalstamos veiklos, mat nupirkti, panašu, galima visus. Išskyrus Kvinci. Jos moralė neparduodama. Tik ką gi ji viena gali padaryti?


Gijos ima jungtis ir pintis draugėn, kai Renfildo poreikiai persipina su Kvinci poreikiais. Kildami iš labai skirtingų gyvenimo kampų, šie du veikėjai vienas kitą puikiai papildo ir dviese, panašu, jau gali atsverti Drakulą. Vampyras, parašytas, kaip senojo pasaulio reliktas, kas puikiai atitinka klasikinį Grafo Drakulos įvaizdį. Kažkada įsikūręs Naujajame Pasaulyje per apsukrumą ir galia susigundžiusius žmones, savo inovatyvios gyslelės, panašu, jis neprarado ir dabar savo galiomis ketina suvilioti ir modernius piktadarius.

Filmas parašytas labai gerai. Juokai - nesudėtingi, nepergalvoti, visi savo vietoje, nėra to cringe faktoriaus, kuris dažnai jaučiamas parodijose. Tiek istorija, tiek ir alegorijos joje - logiškos ir šviežios, kas man nuoširdžiai labai patiko. Vizualiai filmas irgi geras, nors netrūko ir absurdo, bene sprogstančių ir lūžtančių kūnų, kraujo fontanų. 

Verdiktas: 5/5, puikiai praleidau laiką. Smagu, kad vis dar randama naujų būdų parodyti tokią seną istoriją.

Persikėliau į Wordpress

Blogspot'as yra blogas spottas, tai persikėliau į wordpress: Vakarop