Netflix vis mane įvilioja į sąlyginai trumpų azietiškų serialų pinkles. Pamenat, žiūrėjau ten tą Samurai Gourmet? Tai va, dabar pažiūrėjau Midnight Diner: Tokyo Stories, ir jau pradėjau Cravings. Dar viena komiška drama su didele jo dalimi skirta maistui, ir jo suteikiamam komfortui. Tas Cravings tai bent jau korėjietiškas, kaip sakant, kad nenusibostų vis soba and ramen. Tuo tarpu, apie Midnight Diner: Tokyo Stories...
Midnight Diner: Tokyo Stories - tai baras-restoranas, kuris atsidaro vidurnaktį. Skirtas tiems, kas dirba naktimis, arba vėlai grįžta iš darbo. Žmonėms, kuriems reikia atsikvėpti, atsipūsti, pasiguosti ir pavalgyti. Meniu čia mažytis, bet šefas mielai pagamins tai, ko norite, jei tik turės tam produktų (kiti gi jų net patys jam atneša). Tad čia renkasi neeiliniai žmonės.
Su kiekviena serija istorija sukasi apie kitą asmenį. Kartais naują klientą, kartais nuolatinį Midnight Diner lankytoją. Šefas beveik niekad į nieką nesikiša, tačiau su kiekviena serija mes jį pažįstame vis geriau, net jei jis per visą tą seriją tepasako vieną žodį. Todėl man ir patinka Japonų televizija. Kur kitur vienas, serijos gale ištartas žodis žmogaus, kuris viską matė iš šalies - taip gerai apibendrina viską, kas įvyko, išsako jo nuomonę, ir apsako situaciją?
Kai kurie epizodai - juokingi, kiti - liūdnoki, bet visi - iki galo išspręsti. Kartais veikėjai pasirodo vėl, kaip dabar jau nuolatiniai Midnight Diner lankytojai, kitą syk - viskas tuo ir baigiasi. Nustebau, kad jie gan greit ėmėsi gan prieštaringų, drąsių temų, ir jas puikiai pateikė, išsprendė. Tikrai gerai padirbėta.
Ir aktoriai geri, ir istorijos geros, ir maistas atrodė skaniai. Jei patiko Samurai Gourmet, tai šitas irgi patiks. Tikrai duodu 5 iš 5, ir labai rekomenduoju.
