V Rising vampyrų išgyvenimo RPG žaidime yra daug puikių piktadarių, iš kurių geriausias, žinoma, tas, kuriuo žaidžiame patys. Bet iš tų nežaidžiamų mano mylimiausias yra Nightmarshal Styx the Sunderer, senas ir legendinis vampyras. Deja tik, kadangi žaidimas vis dar ankstyvos prieigos (early access) būsenoje, informacijos labai daug nėra.
Legendinis vampyras, tarnavęs pačiam Drakulai, ar dėl narsumo, ar dėl kvailumo, kai pasaulį ėmė gaubti Tamsos Barjeras - nebuvo ten, kur turėjo būti. Toli už priešų linijų, jis nusprendė atremti viską, kas iki jo prisikas Prakeiktajame Miške (Cursed Forest), o Šviesai visgi laimėjus - sumetė, kad jį turbūt išdavė ir apleido. Juk oficialaus pakvietimo jis negavo, kur pasiuntinukai su žinutėmis, ar ne?... Kažkokiu būdu pro akis praleidęs tokių pat ištikimų Drakulos tarnų atsitraukimą, Nightmarshal Styx iki šiol piktas žingsniuoja po pelkėtąjį mišką, į kurį įžengti jau ir be jo buvo pavojinga...
Dėl Styx galių, imuniteto saulei, gebėjimo pasiversti į šikšnosparnį ir būti ignoruojamam visų kitų piktai nusiteikusių padarų miške, jis nėra pats lengviausias bosas sutvarkyti. Bet, kai pagaliau pavyksta, jo V Galių kraujas - tikrai labai greit atsiperka suteiktu gebėjimu praskristi pro visas nelemtas vietas, kur paprastai tenka ilgai ir nuobodžiai bėgti (aš nelabai mėgstu arklius).
Žemiau matote video, kuriame mano draugė Zannatiel, pasistačiusi pilį Prakeiktajame Miške, įsivedė ten ir patį Nightmarshal'ą, taip užsitikrinant ne tik saugumą nuo kitų mob'ų, bet ir saulės. Ką jau kalbėti apie puikias nuotraukas.
Vakar truputį papaišiau. Labai laukiu Vampire the Masquerade: Swansong, iki kurio nors ir nebe daug liko, bet labai nenoriu jo pirkti Epic platformoje, tad galimai dar teks palaukti.
Vietoje to, štai jums nedidukas nosferatu klano nario portretas. Juos pirmus pamato mano Contribee ir Ko-Fi remėjai, o po to jis bus randamas visuose mano paskyrose, įskaitant ir Redbubble.
Toks jau seniai reikėtas ir vėluojantis "Red Embrace: Hollywood", vizualios novelės video žaidimo aprašymas. Keistas toks, lyg kitais vardais pavadintų vampyrų mainstream dalykų kratinys.
Žaidimas prasideda, kaip ir beveik visi tokio tipo ir vampyrų temos žaidimai: jūsų veikėjas (pačių susikurtas) yra paverčiamas vampyru. Žinoma jūs pilnaverčiu vampyrų bendruomenės nariu dar tikrai netapsite, mat priežastis tokia, priežastis kitokia. Pirmiausia teks pabūti visų galingųjų pasiuntinuku, dirbančiu žemiausią ir pavojingiausią darbą. Atrodo, lyg jie visai neliūdėtų, jei jūs mirtumėt antrą kartą, šį kart jau galutinai... Kas yra gan rimta tikimybė net ir nepaisant visokių siaubų, kuriuos sutiksite, bet ir dėl svyruojančio galios balanso. Įsitikinkite, kad stovite teisingoje barikadų pusėje...
Šiame žaidime galite turėti savo nuosavą kraujo donorą, žmogų, kuris yra priklausomas nuo vampyrų įkandimų teikiamo malonumo. Taip pat galite užmegzti romaną su keletu žavių vyriškių. Deja, galite ir mirti dar nepasiekę žaidimo pabaigos, vien dėl savo pervertintų ar neapgalvotų veiksmų, ką aš sužinojau sunkiuoju būdu, tad iš kart įspėju - dažnokai išsaugokite šį nelemtą žaidimą.
Bendrai imant, ne, rekomenduoti jo negaliu, nebent norite vampyrų dramos-romano. Kitu atveju geriau imkite ką nors iš Vampyrų Maskarado, tikrai yra bent pora labai gerų vizualių novelių pažaisti.
YouTube radau dalyką ir dabar tą dalyką myliu. Taip, radau dar Drakulos. Menininkas vardu S.K. Michals apsiėmė animuoti vieną žinomiausių Drakulos miuziklų. Kol kas yra tik keturi epizodai, su tom nuostabiom, nuostabiom dainom.
(šį miuziklą, beje, galite rasti labai įvairiomis kalbomis)
Pirma serija: Life after Life (gyvenimas gyvenimui pasibaigus / gyvenimas po gyvenimo):
Antra serija: The Longer I Live (kuo ilgiau gyvenu...)
Trečia serija: Fresh Blood (šviežias kraujas)
Ketvirta serija: The Master's Song (šeimininko / valdovo daina)
Kol kas, deja, tik tiek. Ir iš paties menininko daugiau nieko negirdėti. Tikiuosi jog jiems viskas gerai.
Labai neseniai peržaidžiau Vampire the Masquerade: Coteries of New York. Prieš tai nebuvau matęs jokių peržaidimų, tai čia buvo toks visiškai naujas potyris. Pradėjau, kaip Ventrue, bet dar teismo metu mane jau per daug suerzino, tai mečiau ir pasidariau Brujah, su kuriuo sugebėjau numinti mažiau kulnų, nei su Ventrue...
Tamsos Pasaulyje (World of Darkness) norėdami sukurti kitą vampyrą privalote gauti leidimą iš vietinio Princo (titulas taikomas visoms lytims vienodai - Prince). Ko pasėkoje, žaidime jūsų egzistencija yra nelegali ir pagal vampyrų įstatymus, jei bus rastas jūsų kūrėjas - jis irgi bus sunaikintas. Kaip ir jūs, taip. Žemiau pateikiu savo žaidimo įspūdžius, po kurių bus nuoroda į video sąrašą, jei norėsite pažiūrėti, kaip visa tai atrodo. Stengsiuosi daug nespoilinti.
Klano pasirinkimas nulems pirmas kelias jūsų žaidimo minutes: kas jus pavers, kuo jūs tapsite. Toliau žaidime savo pasirinkimą jausite naujomis galiomis, bei savo charakteriu, atsakymais. Kaip ir minėjau, su Ventrue, net švelniausi atsakymai, kažkaip numindavo žmonėms kulnus, kur su Brujah buvo galima būti labai draugiškam ir paprastam.
Nežinau, ar tikrai įmanoma neišgyventi teismo, greičiausiai taip, nes atsakymai labai apibrėžti, bet jei visgi įmanoma neišgyventi, tai turbūt priklausys ir nuo princo šerifo Qadir žodžio. Jis jus suranda po pavertimo, sutvarko, ką pridirbote, bei pristato į teismą. Ir tikrai nepamirš, kaip su juo elgėtės, kalbėjote, bei ar jam teko jus vaikytis po stovėjimo aikštelę.
Machinacijas išgyvenau ir gavau savo Haven, kur leidau dienas, nes naktimis mane pirmyn atgal varinėjo, kaip ir Bloodlines žaidime. Tas, beje, irgi prasideda nuo pavertimo ir teismo, kur jūsų pasigaili.
Kai pirmą syk nakvosite savo namuose turbūt patirsite tą patį jausmą, kokį pajutau ir aš, tą kitų tokio tipo žaidimų išaugintą pojūtį, kad viskam laiko tikrai neužteks, tad reikia rinktis ir dėliotis prioritetus.
Švaisčiau laiką su Sophie, savo"įmotės" kūriniu-vaiku, kuris tikrai nebuvo vertas to brangaus laiko. Dariau viską, ką liepė ir pati Sophie. Susidraugavau su Nosferatų primogenu Kaizeriu (Kaiser), kuris buvo labai įdomus, ir dėjau visas pastangas prisigerinti Qadir, bei palaidoti savo praeitį taip, kaip jis ir norėjo.
Į jūsų Coterie gali prisidėti Malkavian vardu Hope, Nosferatu vardu Gianni, Gangrel vardu Tamika ir Tremere vardu Agathon. Coterie, tai toks ištikimų draugų, arba skolingų asmenų būrelis, kuriais galite pasikliauti bėdoje, taip sukurdami savo pačių nediduką politinio saugumo burbuliuką.
Pirmiausia išskubėjau padėti malkavian, kuri supažindino mane su visiškai kitokia interneto puse, tokia pilna balsų, kad jų visų ištakos nė nenustebino. Deja, jos protui aš (aš - asmeniškai; jums gal pavyks geriau, klanas neįtakoja) neprilygau, tad susimoviau. Ji prisidėjo prie mano Coterie, bet draugystė nebesitęsė.
Nosferatu istorija baigėsi tik šiek tiek geriau. Pasirinkome, sekdami vampyro žudynių pėdsakais, mažesnį blogį ir padarėme klaidą. Bet jis taip pat prisidėjo prie mano Coterie ir likome draugais.
Dėl gangrel Tamikos nesu tikras. Jos istorija buvo labai gera ir mes tikrai tapome draugais, bet nežinau ar ji prisidėjo prie mano coterie. Nebesvarbu jau buvo. Nes čia ir baigėsi mano laikas...
Pati pabaiga nesikeičia. Keičiasi tik, kaip ją pasieksite, kas bus šalia jūsų, kai pasaulis antrą kartą ims slysti jums iš po kojų. Yra kam pabaiga visiškai nepatiko. Man, tuo tarpu, ji buvo ideali. Tokia tobulai, chirurgiškai nupjauta taip, kad žandikaulis tebegulėtų ant klaviatūros, kai ekrane jau slinks kūrėjų vardai.
Jei kartais norėtumėte paremti mano naktines išdaigas, kavos niekada neatsisakysiu: Ko-Fi, ačiū!
