Vakar iš niekur nieko kilo siaubingas noras pažiūrėti Dracula su Bela Lugosi.
1931-ųjų Dracula, klasikinis, dar juodai baltas filmas apie vampyrus ir patį Drakulą. Režisuotas Tod Browning, su Bela Lugosi Drakulos vaidmenyje (tuo pačiu, kuris pageidavo būti palaidotas Drakulos kostiume). Nuostabus garso takelis, adaptacijai pakeisti dalykai ir ištikimos knygai scenos - kiekviena detalė žavi ir kruopščiai pritaikyta.
Vienas geriausių pakeitimų, bent mano supratimu, buvo Harkerio ir Renfildo sąveikos su Drakula apkeitimai vietomis. Originalioje istorijoje, kaip turbūt žinote ir be manęs, Harkeris keliauja pas Drakulą tvarkyti reikalų. Ten, dėl akivaizdžių priežasčių, jo sveikata labai pašlyja, kas dažnoj adaptacijoj pažymima ir tam tikru protiniu sutrikimu. Jam vaidenasi, jį viskas jaudina, greit apninka paranoja. Tuo tarpu Renfildas jau randamas psichiatrinėje ligoninėje ir kažkodėl turi sąsają su Drakula, net vadina jį šeimininku.
Čia pas Drakulą atkeliauja pats Renfildas ir išgyvena paprastai Harkeriui tenkančią istoriją. Man tai pasirodė kur kas logiškiau, mat grįžusį jį gali įkišti į tą psichiatrinę, o ir jo sąsaja su Drakula - aiški. Ne tokia netyčinė.
Manau šiandien pažiūrėsiu šį filmą dar kartą. Kodėl gi ne? Nuostabi muzika, žavūs aktoriai. Gražus filmas, graži adaptacija. Tikrai 5 iš 5!
