Hedgerow Teatro "Dracula" yra toks labai paprastas, bet geras Stokerio knygos teatrinis pastatymas, su keletu subtilių, bet gerų pakeitimų.
Apie Spektaklį: Liusę ima kamuoti tie patys negalavimai, kurie pražudė Miną, tad nieko nelaukęs, daktaras Sevardas, iškviečia daktarę Van Helsing. Deja, pateikę simptomus - anemiška būsena, nuovargis, dvi žaizdelės ant kaklo, ir blogi sapnai - jie tikrai nesitikėjo Van Helsing pateiktos diagnozės...
Mano Nuomonė: Labai paprastas, bet puikiai sukurptas spektaklis, su žavia nedidele scena, gerais kostiumais, neblogais aktoriais, ir tikrai šauniai perpasakota istorija. Buvo labai verta pažiūrėti, toks pats tas lengvas truputis teatro tarpušvenčiu.
Rekomenduoju. Tikrai ne didelio biudžeto stebuklas, bet vis tiek smagiai suėjo su pietumis.
Kūčios mūsų šeimoje visada buvo didesnė šventė, nei pačios Kalėdos. Tad ir šiemet mano rytas prasidėjo nešiojant stalus. Vieną - iš po kojų, ana ten, prie radiatoriaus. Kitą - į kambarį, centriau, o gal šiek tiek toliau, va taip, gerai bus. Čia pat jis padengiamas staltiese, ant kurios tuoj pat dedamas centrinis objektas - šiaudų pilna pintinėlė su plotkelėmis ar kalėdaičiais, kaip juos bevadinat.
Paklausiau ar galiu dar kuo nors pagelbėti, buvau nusiųstas puošti eglutės, ką teko padaryti gan skubiai, mat sesuo su šeima - jau pakeliui, tad nerodysiu to... rankų darbo. Bet, kaip ir dera artėjančiam Vandens Tigrui, eglutė papuošta sidabrine ir mėlyna spalvomis.
Po viso to, šurmulio virtuvėje, kurio pavyko išvengti gavome sėsti prie to stalo. Kur, vėl gi, beveik tradiciškai, persivalgiau tiesiog neįtikėtinai skanios žuvies, burokų salotų ir bandelių su grybais.
Ir, kol šeima šventė šią Jolę (na, techniškai tai 21d), Kūčias, aš sau, patyliukais, švenčiau Drakulos gimtadienį. Nėra žinoma, kada jis gimė, tik apytiksliai, žiemą. Tad kodėl gi ne per Kūčias - Kalėdas?
Matot, esmė ir idėja labai paprasta. Ši diena, ši naktis yra kupina stebuklų. Kad ir ką švenčiate, kad ir kuo tikite, greičiausiai esama legendos apie neįtikėtiną įvykį. Tad jei leidžiame dūšiai pasidžiaugti ta magija, geromis dvasiomis, kalbančiais žvėrimis, amžinomis liepsnelėmis ir panašiai... Na, kodėl gi, bent vieną naktį, neleisti sau tikėti, kad viskas yra įmanoma?
Kitais žodžiais tariant: Linkiu jums visiems stiprybės. Padarykite viską, ką galite, kad išgyventumėte ir būtumėte laimingi. Nes tik tai padarę, galėsite nuoširdžiai gyventi. Linkiu jums stebuklų, magijos ir praturtinančių potyrių. Būkite savo istorijos kilmingaisiais, drakonais, riteriais ir, svarbiausia, herojais.
Šią knygą nusipirkau dirbdamas patį pirmą savo darbą Anglijoje. Per vienintelę išeiginę savaitėje nuvykau į miestelį, kur knygyne buvo akcija: perki dvi lipduku pažymėtas knygas ir gauni trečią, tokiu pat lipduku pažymėtą - nemokamai. Susirinkau visas True Blood knygas ir vienos pritrūko. Akį patraukė auksinės raidės, vardas "Vlad" ant melsvo dugno...
Knygoje nėra vampyrų. Tėra tik karvedys, atlaikęs viską ir nieko nepaisęs - kovojęs iki paskutiniosios. Ji pasakojama, kaip trys klausomos išpažintys, kur kiekvienas asmuo atpasakoja savo gyvenimą su princu Vladu Drakula.
Radau šią knygą dėka Felicia Day ir labai tuo džiaugiuosi. Labai įdomi ir nuotykinga knyga, primenanti "Hellsing" mangą. Čia taip pat senasis vampyras - pažadinamas, kad eitų ginti Europos. Vėl.
Visos serijos dar neperskaičiau, bet kol kas man patiko tik ši viena knyga. Ji pasakojama labai panašiai, kaip Lestatas pasakojo savo Interviu su Vampyru versiją - su akių pavartymais ir pabumbėjimais, kokie vat, neišprusę, bjaurūs melagiai tie... Buvo labai linksma.
Kohta Hirano "Hellsing"
Skaičiau šią mangą dar tada, kai mėnesį reikėdavo laukti vieno skyriaus, kur iš dvylikos lapų - dešimtyje net teksto nebūdavo, tik visokie kringėliai, atseit gatvėmis tekantis kraujas. Turiu ir tas kelias lietuviškai išleistas Obuolio, tarp kurių net 9 kopijos ketvirtos, kurias jie ten kažkada po centą ar kelis išpardavė, skųsdamiesi, kad per mus pačius, skaitytojus, vartotojus, jie nebetęs, nes nepirkom. Gal reikėjo pradėt ne nuo to, nuo ko pradėjot?...
Pati manga tikrai smagiai skaitosi, pilna tiek veiksmo, tiek trumpo pafilosofavimo šen ar ten. Įdomus piešimo stilius irgi reikalo negadina.
Kokią Drakulos literatūrą dar žinote? Gal ką ir patys parekomenduoti turit?
Pažiūrėjau 2006-ųjų BBC produkcijos "Dracula" filmą, laisvą Stokerio knygos adaptaciją su itin įdomiais pakeitimais.
Apie Filmą: Bijodamas mirti beprotybėje, gyvame, irstančiame kūne, sifiliu sergantis Artūras Holmvudas griebiasi paskutinio šiaudo ir įstoja į okultinę broliją. Drauge jie iškviečia į Angliją ne ką kitą, kaip patį tamsos princą, Drakulą, su viltimi, jog jis - išgelbės vyriškį ir jo santuoką su žaviąja Liuse...
Mano Nuomonė: Tikrai labai įdomus perpasakojimas. Visada mėgau naujas, iš to paties seno dalyko išsuktas istorijas, ypač, kai tai istorija perrašoma su protu. Geri aktoriai, Marc Warrens Drakulos vaidmenyje, neblogas siužetas, net jeigu vietomis ir silpnokas.
Visokių ten topų visur pilna, tad čia bus tiesiog mano asmeninis, pagal mano skonį, mano pomėgius, jei kam nors įdomu. O šiaip, mielai išgirsčiau ir jūsų pačių nuomones.
Dracula: Entre L'Amour et la Mort
"Drakula: Tarp Meilės ir Mirties" yra bene mano mylimiausias Drakulos miuziklas (taip, tokį turiu ne vieną). Quebecois miuziklas, sukurtas Bruno Pelletier, kuris miuzikle vaidina Drakulą, yra be galo nuostabus tiek choreografiškai, tiek vizualiai, jau net neminint tų visų galingų balsų, geros muzikos ir užkabinančių dainų. Mėgstu modernius ir kitokius Drakulos pastatymus, šis gi ir buvo būtent toks.
Čia Drakula, paverčiamas savo mylimosios, slenka per visus tuos šimtmečius, iki randa ją vėl, Minos Harker asmenyje. Jis - pasiryžęs padėti jai prisiminti jų meilę, kuri neleido jam mirti, net jeigu tam reikės pražudyti visus, kurie drįs pastoti kelią.
BBC Dracula
Mark Gatiss ir Steven Moffat sukurtas "Drakula" susideda iš trijų, filmų ilgio epizodų. Kiekviename atpasakojama vis kita Drakulos gyvenimo stadija, tad jei nepatiko vienas epizodas - nemeskite, kitas - tikrai bus kitoks ir gal būt patiks labiau. Labai įdomus ir unikalus kūrinys, kuriame imtasi tikrai daug stiprių ir gerų kūrybinių laisvių.
Drakula, nuo pažinties su Anglija per Džono Harkerio kraują, iki gyvenimo pasimatymų programėlių amžiuje, kur viskas pristatoma į namus, net ir kompanija.
Dracula (1979)
Frank Langella yra tiesiog legendinis Drakula. O šis filmas - mano komfortas. T.y. galiu žiūrėti jį vis iš naujo ir iš naujo (bet toks irgi yra ne vienas Drakulos filmas). Čia, ta sena gera Bram Stoker istorija apie Drakulą, įgauna labai gerų istorijos posūkių ir gundantį prieskonį, pridedamą tikrai puikių aktorių.
Drakulos planus Angliją padaryti savo šalimi ima ardyti ne tik Van Helsingas, kuris gan greit pastebėjo nemirusįjį, bet ir jo paties meilė merginai. Merginai, kuri pasiryžusi dėl jo rizikuoti viskuo... Drauge, tarsi kokie Bonė ir Klaidas, abu leidžiasi sprukti nuo juos pražudyti norinčių geradarių herojų.
Garbingas paminėjimas: Castlevania
Netflix'o amerkietiškas anime įkvėptas multikas turi jau kelis sezonus. Trumpi epizodai, jų nedaug, lengvai susižiūri, net jeigu jums nepatinka tokie perliukai, kaip tamsus humoras, gerai išrutulioti veikėjai, bei įdomus, žingeidus ir smalsus Tamsos Princas.
Belmontas ir Alukardas suvienija jėgas prieš šėtonišką Drakulos armiją. Armiją, kurią jis užsiundė ant pasaulio, kai nedėkingi tamsuoliai pražudė jo mylimąją, jo žmoną...
Pažiūrėjau jau senokai dulkantį Northern Ballet "Dracula" ir jaučiuosi šiek tiek iššvaistęs gero laiko, kurį galėjau praleisti žiūrėdamas geresnius baletus ar miuziklus su Drakula.
Apie Baletą: Įprasta Bram Stoker "Drakula" knygos istorija, su vienu žymesniu pokyčiu - Mina įsimyli Drakulą.
Mano Nuomonė: Iš baleto, kuriame visa istorija turi būti perteikta per choreografiją ir muziką, tikėjausi gerokai daugiau. Čia gi, nors aktoriai tikrai pasirodė neprastai, neabejoju jog jie visi talentingi ir gabūs, choreografija buvo labai prėska. O aš, šiaip, baletus ir teatrą net prastesnius tokius mėgstu... Vienintelis tikrai įdomus aspektas buvo Drakulos judėjimas, imitavęs vabzdžius.
Neverta, nors Drakula, bent jau tas antras, atjaunėjęs, ir buvo gan žavus.
Šiandien, anot Rumunijos Vikipedijos puslapio, yra Vlado Drakulos Smeigiko mirties diena. Yra dvi jo mirties versijos. Viena, kad jį nužudė samdomas žudikas, palapinėje, ruošiantis sekančiam mūšiui. Ir antra, kad jis žuvo to mūšio suirutėje.
Drakula kurį pažįstame mes, žinoma, yra daugiau nemiręs, nei miręs. Iš karo šarvų - į juodą apsiaustą, dėka keistai Bram Stoker parašytos knygos su jo vardu ant viršelio. Paties Stokerio gyvenimas buvo įdomus ir pilnas labai netikėtų sutapimų, tad įdomus tas jo poreikis parašyti štai būtent tokią istoriją. Daugiau apie jo gyvenimą galima paskaityti jo biografinėje knygoje ir Drakulos priešistorėje.
Na ir, žinoma, šiandien taip pat yra ir mano gimtadienis, ką jau minėjau pačiame pirmame Dracember įraše. Diena praėjo labai gerai, gavau daugybę sveikinimų, pažiūrėjau porą filmų su draugais per Discord, tada šiek tiek pažaidėm co-op žaidimų. Buvo picos, buvo sušio, buvo redbull, buvo ir baltos mišrainės.
Labai viliuosi, kad ir jūsų diena buvo neprasta. Ir jei to dar nepadarėte, pakelkite ką nors į mano sveikatą. Ar arbatos puodelį, ar šiaip, ko nors.
Ačiū ☕🐼🖤
P.S. O jei jaučiatės dosnūs, tai ir kavos puodelį priimčiau: ko-fi
Drakulos istorijos vedamų žaidimų daug deja nėra. Bet, keli visgi yra ir iš jų bent trys tikrai verti pažaisti. Štai šie būtų mano top 3+
Dracula: Love Kills
Šį žaidimą miniu kiekviename Drakulos žaidimų sąraše, kaip vieną mėgstamiausių, mat jame sukurpta istorija ir pats žaidimo meninis stilius - labai geri. Peržaidžiau tikrai ne kartą ir ne du.
Šiame galvosūkių žaidime jūs žaidžiate, kaip Vladas Drakula. Galinga vampyrė pagrobė jūsų Miną ir jums reikia ją išgelbėti. Pakeliui ne kartą teks rinktis tarp gėrio ir blogio, bei netgi sudaryti sąjungą su savo didžiausiu priešu, profesoriumi Van Helsingu...
Nuo jūsų pasirinkimų priklausys žaidimo pabaiga. O nuo tos pabaigos priklausys kas jus lydės po žaidimo sekančiame tęsinyje (kai baigiate žaidimą ir patenkate į pagrindinį meniu - vėl spauskite "continue" - tęsti).
Dracula: Origin
Pirmus porą kartų šis žaidimas man patiko labiau, nei patinka dabar. Istorija tikrai nebloga, su tokiu gan rimtu posūkiu ar dviem.
Šiame spaudinėjimo-nuotykyje žaidžiate, kaip Van Helsingas. Jūs ieškote Drakulos, mat šis sužinojo apie būdą, galimybę, prikelti savo mylimąją Minos Harker kūne ir ketina tuo pasinaudoti, kai tik ras daugiau informacijos. Jūsų darbas yra spėti merginą išgelbėti...
Vlad the Impaler
Šis žaidimas yra dingęs iš Steam parduotuvės, bet, pasižvalgykite jo kitur. Unikali vizuali, pasirinkimais paremta novelė.
Jus išsiunčia sužinoti, kas per blogis tvyro mieste. Už kiekvieno posūkio - tyko pavojus, keistenybės, kažkas antgamtišo. Kiekvienas asmuo čia - gali būti draugas, arba įsmeigti durklą jums į nugarą. Bet, jei teisingai sužaisite savo turimomis kortomis, pasieksite paties Vlado Smeigiko sostą... Ir nuo to, kaip atlikote savo darbą priklausys, kas gi čia įvyks.
Kiti minėtini:
Drakulos žaidimų serija: Dracula: Resurrection; Dracula: The Last Sanctuary; Dracula: The Path of the Dragon; Dracula: Shadow of the Dragon; Dracula: The Legacy of Blood. Pirmuose dvejuose žaidimuose jūs - Harkeris, bandantis pasprukti iš Drakulos pinklių ir išgelbėti Miną. Trečiame - kunigas, bandantis nepalūžti blogio supintame tinkle.. Ir dvejuose paskutiniuose, kuriuos rasite apjungtus, mat pirmas žaidimas gal tik valandos ilgio, esate kažkokia moteris vardu Cross, kuri ieško dingusio paveikslo, o jį radusi, randa ir kelią pas Drakulą. Patys žaidimai tikrai nėra itin geri, istorija - vidutiniška, apkarpyta, ir cenzūruota, ko pasėkoje - perėjimų gidai tapo beverčiais. Tačiau... Taip. Paskutiniame žaidime, The Legacy of Blood, jūs pagaliau susitinkate su Drakula, atgijusiu ir atrodančiu, kaip Richard Roxburgh, ir jis jums pateikia pasiūlymą...
Hotel Dracula. Jo, suprantu, žinau. Matot, esmė ta, kad kartais tiesiog norisi kažko familiaraus, kad žaist klausantis audio knygos ar podkasto. Toks ir yra Hotel Dracula. Jis toks, kaip ir milijonai kitų: viešbutis, restoranėlis, surenkate lagaminus, išvalote kambarius, paskirstote po juos svečius, paduodate norintiems valgyti, bei pašalinate nepageidaujamus svečius - per tam tikrą laiką, pagal prioritetus. Skirtumas tik tas, kad šį viešbutuką atidarė Drakula ir jo monstrų chebra. Ne, nei kiek nepanašu į tuos multikus Hotel Transylvania, bet, ei, laiką tikrai galima fainai leisti, taip tiesiog spaudinėjant.
"Dark Prince: The True Story of Dracula" (2000) nėra istoriškai tikslus filmas, toli gražu. Tačiau vis tiek yra istorinis filmas apie Vladą Drakulą, Smeigiką, o ne, tarkime, vampyrą. Jame Drakulos vaidmenį atlieka Rudolf Martin, kuris Drakulą vaidino ir Bafėje (Buffy the Vampire Slayer). Tikrai labai neblogas pasirinkimas.
Apie Filmą: Nuo vaikystės iki mirties, Vlado gyvenimas buvo tarsi viena ilga kova, su menkomis prošvaistėmis. Prieš Osmanų Imperiją, prieš bajorus, kurie nuolat pynė tinklus ir manipuliavo Rumunijos princais, bei prieš pačią religiją, kuri, per paprastus tikinčius žmones, sugebėjo užimti tokią pat galingą padėtį, kaip ir valdovai. Kur nepasisuksi - korupcija, godumas... Princas Vladas Drakula neketina savo dienų užbaigti būdamas dar viena marionete, kažkieno kito žaidime.
Mano Nuomonė: Filmas savitai neblogas. Tikrai nėra geras, bet... Neblogas. Nebloga ir paprasta perspektyva, karvedžio su 1:10 armija, kai tenka rinktis tarp pergalės ir savo gero vardo, nevilties ar nusižeminimo. Geri aktoriai gerai atliko savo darbą vidutiniškame scenarijuje.
Pačiame filme Vladas nevirsta vampyru, tačiau visa ta jo keista mirtis, kelios jos versijos, kaip ir keli "rasti" kapai - paaiškinami kitaip. Buvo įdomu tiek, kad bent kartą tokį sąlyginai trumpą filmą pažiūrėti tikrai galima. Galimai netgi rasite jį kur nors YouTube platybėse. Tik, primenu, tai nėra istoriškai tikslus filmas.
Turbūt žinote garsųjį anekdotą (t.y.: netikrą (ar bent nepatikrinamą) istorinį "faktą", kurį vis tiek dažnai girdime minimą) apie Drakulos pietus pasmeigtų kūnų miške. Anot jo, Drakula vilgė duoną taurėje kraujo, pripiltoje čia pat, iš pasmeigtųjų.
Aš gi, va, truputį paprasčiau. Pasikepiau pasmeigtų žmogeliukų pietums, su tare padažu ir karamelizuotais svogūnais, nes pamiršau porą. Recepto nerašysiu nes, na, nėra ko, tiesiog išsipjaukite iš kepsnelio (ar bet ko kito, ką galite pasismeigti) žmogeliuką ir pasmeikite. Beje, rekomenduoju smeigti ant iešmelio PRIEŠ kepant, nes aš... šiek tiek.. privargau su šiais. Bet valgyti buvo labai patogu!
Taip, taip, suprantu, žinau. Bet jūs irgi žinot. Žinot, ant kiek labai aš mėgstu visokias istorijas apie Drakulą. Gal net žinot, kaip daug metų labai nemėgau savo gimtadienio. Ir Kalėdų. Bet štai ėmiau ir radau, kaip visa tai sau pataisyti.
Remiantis Rumunijos wikipedia, Vladas "Smeigikas" Drakula mirė Gruodžio 14 dieną. Taip jau gaunasi, jog Gruodžio 14 diena yra mano gimtadienis. O, kad jau turime bent tris galimas Vlado mirties versijas, bei kelias "žinomas" jo kapavietes... Renkuosi manyti, jog ta "mirties" data buvo Vlado toks, tarkime, vampyriškiesnis pasišalinimas iš kovos ir gyvųjų lauko, nusimetant šarvus ir apsigaubiant juoda skraiste.
Apie tą Gruodžio 14-osios faktą sužinojau tik šiemet. Taip, žinau, gėda man. Bet, kaip ir jo mirties nestabili data, taip ir jo gimimo data nėra itin aiški, tad jau seniai švenčiu Kalėdas, pats sau, nors ir su šeima, kaip Vlado Drakulos gimtadienį. Jei pagalvosit, tai labai tinka...
To pasėkoj, kaip ir pusė šio mėnesio švenčių, abi nemėgstamiausios, susisiejo su Drakula. O, kad jau angliškai Gruodis yra - December, vienintelis mėnesis, kuris prasideda D raide, nusprendžiau, jog nėr čia ko švęsti pora dienų. Kodėl neskyrus viso mėnesio vien Drakulai?...
Tad nuo šiol skelbiu Gruodį - Dracember'iu (draksemberis). Žiūrėsiu filmus, žaisiu žaidimus, skaitysiu knygas, ir jus kviečiu prisijungti.
P.S.: Stengsiuosi kas dien IG patalpinti po "taro of the day" - dienos Taro kortą. Asmeninis | Knyginis
