įrašas | tirpsta sniegas

Už lango labai sparčiai tirpsta sniegas, o aš va, nuo pamokų ilsiuosi, su vienos draugės atsiųsta arbata ir kitos draugės trumpa istorija.

Po Python visas JC atrodo kažkoks... nenormalus, neaiškus ir nelogiškas. Suprantu bent, kodėl nuo JC pradėję draugai labai entuziastingai linksėjo, kai aš pirmiausia ėmiausi Python.

Also, jei pasitaiko kokių įdomių mankštų YT, atmeskit man. Seku kelis kanalus, šiandien vienas vos nepribaigė, bet to pasėkoj supratau, kad galima mankštintis šiek tiek efektyviau, plačiau.

Na, o jūs ką?

įrašas | per pusnis

Žiema, žinoma, geriausia, kai yra sniego. Kitaip - vien tik minusai. Na, o kad to sniego už lango vis dar pilna, išėjau siekti savo Vasariui užsibrėžtų tikslų. Išsirinkau ilgiausią taką aplink, vedantį link kažkada per mašinos langą pastebėto parko miestelio gale, kur infrastruktūra - aptirpsta, apmažėja. Ir, pasišoviau brist per pusnis, bent ten, kur bus tam padorios sąlygos. Kodėl, klausiat? Na, nes su ta klimato kaita negalim žinot nei kiek tą sniegą turėsim, nei kaip dažnai, nei kokiu metų laiku jo bus. Tai noriu džiaugtis tuo, kuo galiu džiaugtis tol, kol galiu džiaugtis.

Toli eiti nereikėjo, kad pastebėčiau, kaip skirtingai valomi pėsčiųjų takai. Tie "išoriniai", kur veda išorine miestą juosiančio kelio puse, takai kurie neveda į jokias svarbias vietas, ar miesto vidų - tik nubraukti sniego valytuvais. Tuo tarpu "vidiniai", einantys į miesto vidų, link parduotuvių, darželių, mokyklų ir pan., - papildomai pabarstyti, švarūs. Visur, kur negalėjau eiti per sniegą, rinkaus tuos "laukinius".

Parkas pasirodė esantis visai ne parkas. Tikrai nesuprantu, kaip man tada susišvietė ir į smegenis įsirėžė prisiminimas, apie moterį, stumiančią vežimėlį grystu taku. Bet tas "parkas" tėra šaligatvis, kuris veda link tų kelių, anoj miesto pusėj susiglaudusių, daugiabučių, o pats "parkas" yra kažkoks pelkynėlis, kaip raistelis, apaugęs nendrėmis ir berželiais, kurių visas viršūnes nulaužė prasiautę uraganinio stiprumo vėjo gūsiai. Buvo labai įdomu pasižvalgyti ir pagalvoti, koks gyvenimas būtų, jeigu gyvenčiau čia, o ne ten.

Na, o kai pasisotinau tos nuostabos dėl smegenų šuolių, pasukau į jau "industrinį" taką, tą kur veda infrastruktūros, padariusios gyvenimą taip toli nuo miesto centro - įmanomu. Parduotuvių. Nes, visgi, kai palikau namus, man įdavė ir pirkinių sąrašą, kad jau eini vis tiek... Radau naują Redbull. Gal ne naujas, nežinau, bet man dar nematytas, tai tikrai bus įrašiukas ir apie tai. Smagiai pasivaikščiojau, eisiu ir dar kartą ten pat apsižiūrėt, labai jau... Labai.

Namuose, šiltai, po gero šilto dušo, kurį šiek tiek paskaudę raumenys būtų mieliau priėmę karštą, prisėdau paskaityti laišką ir labai, labai toli...

įrašas | grafas montekristas, pusnys, tamarindas

Išėjau pasidžiaugt sniegu, kol dar nesugalvojo visas nutirpt. Taikiausi ant mažiau vaikščiotų takų, kad gaut tą autentišką, šviežio, neištrypto sniego pramynimo potyrį. Ir, kažkodėl, vis galvojau, kaip noriu vėl paskaityti Grafą Montekristą. Nelabai nusimato tam laiko, bet tikrai labai norėčiau. Viena mylimiausių mano knygų, istorijų. Net tą keistą anime žiūrėjau, Gankutsuou, kuris man tikrai labai patiko... Tai bene vienintelis knygų blogo minusas. Nei antrą tą skaitymą norisi aprašinėt, nei laiko tam yra. Per ilgos naujų, neskaitytų knygų eilės.

Parėjau iki kelių šlapias ir jau vyliausi šokt į dušą, bet kur tau, pašto dėžutėj - lapukas, ateikit pašto, nieko neradom namie, nepaisant to, kad namie visada kas nors yra. Tai apsisukau, dar kartą laukan, į paštą.

Siuntinukas parėjo iš vienos mano mėgstamiausių IG paskyros turinio kūrėjų. Gavau labai gražų atviruką ir saldainių iš Mianmaro. Labai mėgstu nematytus dalykus, tai tikrai buvo verta eit antrą kartą.

Saldainių pakelis pilnas individualiai į popieriukus (ne plastiką) susuktų tokių, kaip dribsnių. Visiškai apvalių, plokščių gabalėlių tamarindo vaisiaus, kuris šiaip jau šiek tiek rūgštokas, bet čia matyt sumaišytas su cukrumi ir, kad nesiklijuotų, pabarstytas pudra ar miltais. Jų popierėlyje yra apie penkis, o saldžiarūgštis skonis šiek tiek primena tuos raudonus raugerškio saldainius iš vaikystės. Labai skanu.

Nebloga diena. Galvoju, pasidarysiu arbatos ir gal visgi bent pavartysiu Grafą Montekristą, a? Ką galvojat?

Ar turit kokį nors mėgstamiausią užkandį? Dabar sėdžiu, galvoju... Vaisius tai tikrai persimonas. Bet iš tų kur skanėstai šiaip, tai net nežinau...

dracember | Stebuklų Naktis

Kūčios mūsų šeimoje visada buvo didesnė šventė, nei pačios Kalėdos. Tad ir šiemet mano rytas prasidėjo nešiojant stalus. Vieną - iš po kojų, ana ten, prie radiatoriaus. Kitą - į kambarį, centriau, o gal šiek tiek toliau, va taip, gerai bus. Čia pat jis padengiamas staltiese, ant kurios tuoj pat dedamas centrinis objektas - šiaudų pilna pintinėlė su plotkelėmis ar kalėdaičiais, kaip juos bevadinat.

Paklausiau ar galiu dar kuo nors pagelbėti, buvau nusiųstas puošti eglutės, ką teko padaryti gan skubiai, mat sesuo su šeima - jau pakeliui, tad nerodysiu to... rankų darbo. Bet, kaip ir dera artėjančiam Vandens Tigrui, eglutė papuošta sidabrine ir mėlyna spalvomis.

Po viso to, šurmulio virtuvėje, kurio pavyko išvengti gavome sėsti prie to stalo. Kur, vėl gi, beveik tradiciškai, persivalgiau tiesiog neįtikėtinai skanios žuvies, burokų salotų ir bandelių su grybais.

Ir, kol šeima šventė šią Jolę (na, techniškai tai 21d), Kūčias, aš sau, patyliukais, švenčiau Drakulos gimtadienį. Nėra žinoma, kada jis gimė, tik apytiksliai, žiemą. Tad kodėl gi ne per Kūčias - Kalėdas?

Matot, esmė ir idėja labai paprasta. Ši diena, ši naktis yra kupina stebuklų. Kad ir ką švenčiate, kad ir kuo tikite, greičiausiai esama legendos apie neįtikėtiną įvykį. Tad jei leidžiame dūšiai pasidžiaugti ta magija, geromis dvasiomis, kalbančiais žvėrimis, amžinomis liepsnelėmis ir panašiai... Na, kodėl gi, bent vieną naktį, neleisti sau tikėti, kad viskas yra įmanoma?

Kitais žodžiais tariant: Linkiu jums visiems stiprybės. Padarykite viską, ką galite, kad išgyventumėte ir būtumėte laimingi. Nes tik tai padarę, galėsite nuoširdžiai gyventi. Linkiu jums stebuklų, magijos ir praturtinančių potyrių. Būkite savo istorijos kilmingaisiais, drakonais, riteriais ir, svarbiausia, herojais.

xx

dracember | Su Gimtadieniu Man

Šiandien, anot Rumunijos Vikipedijos puslapio, yra Vlado Drakulos Smeigiko mirties diena. Yra dvi jo mirties versijos. Viena, kad jį nužudė samdomas žudikas, palapinėje, ruošiantis sekančiam mūšiui. Ir antra, kad jis žuvo to mūšio suirutėje.

Drakula kurį pažįstame mes, žinoma, yra daugiau nemiręs, nei miręs. Iš karo šarvų - į juodą apsiaustą, dėka keistai Bram Stoker parašytos knygos su jo vardu ant viršelio. Paties Stokerio gyvenimas buvo įdomus ir pilnas labai netikėtų sutapimų, tad įdomus tas jo poreikis parašyti štai būtent tokią istoriją. Daugiau apie jo gyvenimą galima paskaityti jo biografinėje knygoje ir Drakulos priešistorėje. 

Na ir, žinoma, šiandien taip pat yra ir mano gimtadienis, ką jau minėjau pačiame pirmame Dracember įraše. Diena praėjo labai gerai, gavau daugybę sveikinimų, pažiūrėjau porą filmų su draugais per Discord, tada šiek tiek pažaidėm co-op žaidimų. Buvo picos, buvo sušio, buvo redbull, buvo ir baltos mišrainės.

Labai viliuosi, kad ir jūsų diena buvo neprasta. Ir jei to dar nepadarėte, pakelkite ką nors į mano sveikatą. Ar arbatos puodelį, ar šiaip, ko nors.

Ačiū ☕🐼🖤

P.S. O jei jaučiatės dosnūs, tai ir kavos puodelį priimčiau: ko-fi

Dracember | Gruodis su Drakula | bet, kodėl?...

via GIPHY

Taip, taip, suprantu, žinau. Bet jūs irgi žinot. Žinot, ant kiek labai aš mėgstu visokias istorijas apie Drakulą. Gal net žinot, kaip daug metų labai nemėgau savo gimtadienio. Ir Kalėdų. Bet štai ėmiau ir radau, kaip visa tai sau pataisyti.

Remiantis Rumunijos wikipedia, Vladas "Smeigikas" Drakula mirė Gruodžio 14 dieną. Taip jau gaunasi, jog Gruodžio 14 diena yra mano gimtadienis. O, kad jau turime bent tris galimas Vlado mirties versijas, bei kelias "žinomas" jo kapavietes... Renkuosi manyti, jog ta "mirties" data buvo Vlado toks, tarkime, vampyriškiesnis pasišalinimas iš kovos ir gyvųjų lauko, nusimetant šarvus ir apsigaubiant juoda skraiste.

Apie tą Gruodžio 14-osios faktą sužinojau tik šiemet. Taip, žinau, gėda man. Bet, kaip ir jo mirties nestabili data, taip ir jo gimimo data nėra itin aiški, tad jau seniai švenčiu Kalėdas, pats sau, nors ir su šeima, kaip Vlado Drakulos gimtadienį. Jei pagalvosit, tai labai tinka...

To pasėkoj, kaip ir pusė šio mėnesio švenčių, abi nemėgstamiausios, susisiejo su Drakula. O, kad jau angliškai Gruodis yra - December, vienintelis mėnesis, kuris prasideda D raide, nusprendžiau, jog nėr čia ko švęsti pora dienų. Kodėl neskyrus viso mėnesio vien Drakulai?...

Tad nuo šiol skelbiu Gruodį - Dracember'iu (draksemberis). Žiūrėsiu filmus, žaisiu žaidimus, skaitysiu knygas, ir jus kviečiu prisijungti.

P.S.: Stengsiuosi kas dien IG patalpinti po "taro of the day" - dienos Taro kortą.
Asmeninis | Knyginis

įrašas | geri darbai toli eina

Nežinau net, kaip kitaip išsireikšt. "Kindness goes a long way". Leiskit man jums papasakot apie vieną nedidelį gerą darbą, kuris šiandien labai smogė per visus feels. Ir leiskit pradėt nuo pradžių...

Prieš savaitę, apie pirmą valandą nakties pastebėjau vieną vienintelę atvirą vietą Barboroj, vienintelėj į mano miestelį vežančioj parduotuvėj. Šiuo metu aš tikrai bijau eiti į parduotuves, tai labai laukiau dienos, bet tikrai nesitikėjau, kad ji bus karantino metu. Griebiau ir per tas 40 rezervacijos minučių užsigriebiau už kokius 50-60 eurų, kas šiaip yra labai daug, bet, kaip tyčia, gimtadienio progos dovanoti pinigai - ačiū draugams, galėjau taip pasirūpint šeimyna extra. Visi pagrindiniai dalykai, sunkieji, sotieji - bulvės, miltai, morkos, aliejus ir taip toliau.

Visada gan blogai jaučiuosi užsakinėdamas. Ne tik, kad sunku jiems nešti, pas mus liftas nevažiuoja, bet dar ir per karantiną. Žmonės rizikuoja ir sveikata ir gyvybe, ko aš net ir pats vengiu daryti. Ir dar tarpušvenčiu...

Atėjo tad šiandien pristatymo diena, gaunu tą automatinę žinutę, kad per 20 minučių bus pristatyta. Griebiu vieną iš likusių atvirukų, greit paskrebenu linkėjimus ir padėką už tai, kad dirba, sukišu į voką su 10e šalia, užrašau "BARBOROS KURJERIUI" ir skubiai priklijuoju šalia durų skambučio. Tada belieka stovėti už užrakintų durų ir žiūrėti, kad kaimynai nepaimtų.

Atnešė, sunkiai, pastatė viską, nedrąsiai paėmė vokelį, paskambino į duris. Palaukiau kol nueis, kad žmogus bent čia jaustųsi saugiai ir šūktelėjau, ką visada darau "AČIŪ JUMS" į laiptinę. Visada atsako, prašom, kartais prideda: ačiū kad perkate. Ir šį kartą.

Susitempiau viską vidun, dėlioju ten tas bulves, planuojamės jau kūgelį ir pareina žinutė. Iš to pačio darbinio Barboros numerio: "Labai jums ačiū, jūs nuostabūs"

MAN KAŽKAS Į AKĮ ĮKRITO!

10e nei daug, nei mažai, kitą syk ir jų neturiu, bet labai džiaugiuosi, kad šiemet turėjau ir galėjau sau leisti, juos kažkam atiduoti. Tikiuosi žmogus išliks sveikas, iki galės pasiskiepyti ir, kad darbas neapsunks. 

Jūs irgi būkit laimingi. Linkiu, kad pildytųsi tik patys geriausi norai ir, kad visada turėtumėte visko, ko tik jums reikia.

YouTube lobiai | Žiemos Variacija

Priešingai nei dauguma mano pažįstamų ir draugų, nelabai mėgstu pavasarį ir rudenį, bei tas "tobulo oro" dienas, kurių jų pradžiose ar pabaigose kai kada netrūksta. Man labiau patinka pakeliami ekstremumai. Na... Žiema ir Vasara.

Sniegą šiemet mačiau vieną kartą ir dėl to man labai nesmagu. Nesu didelis šalčio mėgėjas ir jei reiktų rinktis, tai vasara man visada priimtinesnė, bet jei jau žiema, tai gerai būtų su sniegu. Ko pasekoj yra labai malonu, su puodeliu tirpios kavos, nes esu tikras tamsuolis, žiūrėti visokius YouTube videos kur žmonės traukia į žygius žiemą, ar net stovyklauja.

Štai, kaip tarkime Matthew ir Monty, jo gauruotasis Sniegabarzdis šuo. Mažučiui metė pagalį... ir antrą. Ir turbūt trečią. Bet nei vieno atgal neparnešė, nerado tam sniege. Bet padėjo įsikurt, motyvuodamas gulėjimu stovyklos centre, bei nelabai noriu ėjimu iš jos gelbėti šeimininko, kai šis ėmė šauktis pagalbos. Taip, bendrom, lygiom pastangom, abu apsikasė sau stovyklą, kad apsisaugoti nuo vėjo, užsikūrė laužą ir įsitaisė sniego audroje. 

Quinland iš GoNorth Japan video apie žygį žiemą. Jam tai buvo pirmas kartas ir didelių rizikų jis vengė, tai šen ten net negavome pamatyti, kaip gi sekėsi. Bet vis tiek labai įdomu pažiūrėti. Pamenu draugo video, ten irgi labai įdomiai korės į kalną, kad nuo jo nučiuožti snieglente. Man tas video labai patiko. Bet jo deja neberadau, matomai žmogui ta gyvenimo dalis praėjo (linkiu sėkmės tame, ką dabar daro).

Na o čia to paties Quinland bonus video šiltesniu oru. Vaizdai tiesiog kvapą gniaužia. Pažiūrėjęs šitą pasižadėjau vasarą bent kur nors rimčiau prasieiti.