Rodomi pranešimai su žymėmis Siaubo filmai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Siaubo filmai. Rodyti visus pranešimus

2022 m. spalio 28 d., penktadienis

Spalio Būtinieji: Filmai

Serialus man žiūrėti lengviau, nei filmus, nes istorija paprastai - labiau ištempta, tad nėra to tokio "reikia padaryti absoliučiai viską per maždaug 90 minučių" spaudimo smegenims. Bet kelis filmus vis tiek mėgstu vis iš naujo peržiūrėti šiurpiuoju Spalio mėnesio metu ir noriu rekomenduoti jums.



The Addams Family: Jau ketvirtis šimtmečio, kaip dingo dėdė Pulinys, Gomezo brolis. O, kad jau dingo, kai jiedu su Gomezu susipyko - vyriškis be galo graužiasi iki šiol. Iki pat tos dienos, kai Pulinys vėl įžengia pro duris tik... Tik jis atrodo pasikeitęs. Pamiršęs tiek brolį, tiek jų pykčius, tiek ir gyvenimą čia. Įvairias, svarbias detales, Adamsų tradicijas... 

Šį jaukų filmą dažnai pažiūriu vien nuotaikai pasikelti. Smagus ir paprastas veiksmas, pilnas to keisto humoro, būdingo Adamsų istorijoms.


Hocus Pocus: Trys raganos, kažkada pasmerktos mirti už vaikų grobimą ir žudymą, prikeliamos seno, jų pačių paleisto prakeiksmo. Ir jei joms pavyks išsiurbti bent vieno vaiko sielą - jos gyvuos - amžinai. Bėda tik ta, jog modernus pasaulis - sunkiai naviguojamas. Raganomis čia - netiki, vaikus sunku apgauti, visur pilna keistenybių ir siaubų, kurios net jas pačias gąsdina, kaip, kad juoda dervos upė vidurį laukų... Na, arba tiesiog asfaltuotas kelias.

Savito humoro filmas, kuris gerai ir linksmai susižiūri su kompanija ir dideliu maišu spragėsių. Antrojo, tiesa, dar nežiūrėjau, bet ketinu. Jei jūs jau matėt, tai parašykit ar patiko.


Sleepy Hollow: Ichebod Crane atsiunčiamas į mažą kaimelį, kuriame brutaliai žudomi žmonės galvos nukirtimu. Ir, panašu, jog tai daro pikta dvasia, begalvis raitelis ant juodo žirgo, jodinėjantis apylinkėse ir ieškantis savo paties pamestos galvos. Ir, nors iš pradžių Crane buvo skeptiškai nusiteikęs prieš dvasias, kai mirtis ėmė kvėpuoti į kaklą, jis griebėsi visų priemonių rasti išeitį iš padėties.

Filmas pakankamai šiurpus, kad vadinčiau jį siaubo filmu, nors rimtai turbūt nieko neišgąsdins. Vizuliai nuostabus, kaip ir dauguma Burtono paliestų kurinių, ir tikrai vertas peržiūrėti dar ne kartą.

Gal turite dar ką rekomenduoti į mano sąrašiuką?

2013 m. liepos 10 d., trečiadienis

Amerkietiška Siaubo Istorija

Aš ne iš tų žmonių kuriuos lengva pasodint, kad ką nors pažiūrėtų. Arba labai įtrauks, arba paspruksiu pirmai progai pasitaikius. Nors, nepaisant to, galiu skaityti valandų valandas. Šiandien baigiau senokai pradėtą "American Horror Story" pirmą sezoną, t.y. 12-ą serijų. Ką gi, žudynės, žudynės ir dar kartą žudynės.
  Besikartojanti istorija, tiesioge šių žodžių prasme. Žmogžudysčių namas, įsikraustei - mirsi. Ne, ne iš karto. Pirmiausia - užsimanysi vaiko. Pasimylėsi su savo antrąja puse. Tada su tavo antrąja puse pasimylės tame name jau galai žino kiek laiko gyvenantis vaiduoklis latekso kostiumu. Paaiškės, kad laukiatės dvynių. Paaiškės, kad vienas iš jų - šetono išpera. O tada, visos moterys (ir gėjai), kurie kadanors tame name mirė - panorės tų vaikų. Na, o kai iš jūsų, gyvų, nori atimti vaikus, tai greičiausia jūsų nereikia ir galima jus nužudyti. Juoba, kad jei mirsite name ar namo teritorijoje - amžiams ten pasiliksite. Tad toks dvigubas laimėjimas, ar ne? Jūsų vaikai - mums visiems, o tuo pačiu ir jums. Didelė žudikų šeimynėlė, kurie net po mirties nesiliauja badę, kapoję ir buvę viens kitam neištikimi.
  Pirma serija buvo itin gera, antroji - nebloga. Nuo trečios jau tenka prisiversti žiūrėti. Visa laimė, kad pradžioje paprastai papasakojama istorija apie buvusius namo savininkus ir jų žūtį. Prieinama iki to, kad nepakankamai paaikčiojęs kokia graži naujosios ponios vaza - būsi užbadytas. Aš čia, žinoma, gražinu, bet esmė nuo to nesikeičia. Jokios prasmės.
  Bet, man čia ne vienas žmogus sako, kad antras sezonas kur kas geresnis, tad suteiksiu šansą ir imsiu žiūrėt antrą kitą savaitę. Aišku, su sąlyga, kad neprasidės Steam Sale ir neteks užsiimti žaidimais.





2012 m. gegužės 2 d., trečiadienis

siaubo žanras

  E, žodžiu, nepatikėsit, bet šiaip jau siaubo filmai manęs nežavi. Ne dėl to, kad baisu būtų, nes, pripažinkim, tokių šiurpinančių perliukų toj siaubo jūroj tikrai maža, bet tiesiog dėl siutinančio nuspėjamumo, idiotiško siužeto, to durno "o, žiūrėk, tamsus kambariukas apsėstam name, imsiu ir užeisiu!"... Bet paskutiniu metu taip maga grįžt prie senų gerų siaubo, gotikinių knygų ir taip toliau. Tai vat. Pradėsiu turbūt, nes komedijas jau matyt geras beveik visas mačiau, romansai nevilioja, Sostų Žaidimas (Game of Thrones) tik po seriją per savaitę, iki Tikro Kraujo (True Blood) naujo sezono dar palaukt mėnesį teks, Vampyrų Dienoraštis tiek neužkabino kol kas, kad kankinčiausi dar, reik morališkai pasiruošti, Being Human kažkaip neprisiruošiu susirasti, o Kaulų pasirodo penki pirmi sezonai geri, o toliau riedam riedam riedam nuokalnėn... Mane tas serialas žavėjo Daktarės Brenan smegenim. Jo, gerai skamba. Bet atrodo Būtui pagaliau pavyko ją padaryt panašią į žmogų. Nebepatinka man. Nepatinka man žmonės.
  Tai va. Žiūrėsim ką ten Burtonas dar nematyto turi, Miyazakis irgi, o paraleliai skaitysim Horror Novels jei tokių rasim, Classic, bei žiūrėsim lievus siaubo filmus tarpais tarp gerų. Ne, turbūt bus atvirkščiai, geri bus tarpais tarp tų lievų...
  Jei kas norit ką patart, look down, leave a comment.

Persikėliau į Wordpress

Blogspot'as yra blogas spottas, tai persikėliau į wordpress: Vakarop