Besikartojanti istorija, tiesioge šių žodžių prasme. Žmogžudysčių namas, įsikraustei - mirsi. Ne, ne iš karto. Pirmiausia - užsimanysi vaiko. Pasimylėsi su savo antrąja puse. Tada su tavo antrąja puse pasimylės tame name jau galai žino kiek laiko gyvenantis vaiduoklis latekso kostiumu. Paaiškės, kad laukiatės dvynių. Paaiškės, kad vienas iš jų - šetono išpera. O tada, visos moterys (ir gėjai), kurie kadanors tame name mirė - panorės tų vaikų. Na, o kai iš jūsų, gyvų, nori atimti vaikus, tai greičiausia jūsų nereikia ir galima jus nužudyti. Juoba, kad jei mirsite name ar namo teritorijoje - amžiams ten pasiliksite. Tad toks dvigubas laimėjimas, ar ne? Jūsų vaikai - mums visiems, o tuo pačiu ir jums. Didelė žudikų šeimynėlė, kurie net po mirties nesiliauja badę, kapoję ir buvę viens kitam neištikimi.
Pirma serija buvo itin gera, antroji - nebloga. Nuo trečios jau tenka prisiversti žiūrėti. Visa laimė, kad pradžioje paprastai papasakojama istorija apie buvusius namo savininkus ir jų žūtį. Prieinama iki to, kad nepakankamai paaikčiojęs kokia graži naujosios ponios vaza - būsi užbadytas. Aš čia, žinoma, gražinu, bet esmė nuo to nesikeičia. Jokios prasmės.
Bet, man čia ne vienas žmogus sako, kad antras sezonas kur kas geresnis, tad suteiksiu šansą ir imsiu žiūrėt antrą kitą savaitę. Aišku, su sąlyga, kad neprasidės Steam Sale ir neteks užsiimti žaidimais.
