Džekas Skerdikas, Vokiškas, Lietuvoje

Vilniaus senamiestyje vokiečiai filmavo Džeką Skerdiką. Ir jau nuo pirmų treilerių ir užuominų žinojau, kad kažkaip reikės jį pažiūrėti. Bėda ta, kad tai padaryti ne taip ir lengva, kai kabelinėje nėra tų reikalingų vokiškų kanalų...

Bet, kaip sakė mano draugė, kuri ir nurodė šią Džeko versiją: kai yra noro, atsiranda ir būdas. Tarkim, jos, gyvenančios Vokietijoje, televizorius, kėdė, stalas, ir laptopo kamera.

Dar tokio jaukaus filmų vakaro neturėjau. O ir filmas buvo labai geras. Užtruko apie 90min., bet atrodė, jog baigėsi tiesiog per greitai. Čia įsivažiavo tyrimas, čia jau baigėsi! Idėja nauja, nematyta, ir gerai pritaikyta. Aktoriai - puikūs. Kostiumai ir aplinka - dar labiau tokie.

Didelis ačiū už tokią galimybę. Audience skolingi neliks!

Soya, arba kaip kiekybė atsiliepia kokybei

Nusibrukom į Vilniaus Akropolį, nes man labai jau knietėjo tą knygyną pagaliau pamatyti. Ta pačia proga ir šansas apsilankyti Soya. Soya yra keturių Azijos šalių restoranas po vienu stogu, randasi ten, kur ankščiau buvo Čili Kinija. Dabar nebereikia spręsti ar labiau nori sušio, ar pekino anties. Ar bent jau taip maniau.

  Keturios Azijos Šalys. Skiriasi jos, kaip nesakysit, kaip nežiūrėsit, jau vien Japonų virtuvė nuo Kiniškos. Per daug nenustebau, kai sušio ritinėliai buvo įvairiausių dydžių, mat jų supjaustyti ir aš nesugebu. Grybų sriuba buvo puiki, tad štai ir sėkmė - valgyti nebesinorėjo, kai atnešė tas margų sušių prikrautas lėkštes. Mat anie pasirodė gan nemalonaus skonio. Daržovės lyg rūgtelėję, jūros žvėreliai tie patys, kur Maximoj nusipirkę iš pigesnių naminį "suši sau" darytumėmės. Soja - beskonė, tarsi per stipriai atskiesta, nė nežinau. O nori dumblis, mano mylimiausia sušio dalis (rimtai) - padžiūvęs ir išsikvėpęs.
  Pasirinkimas nedidelis, tad nesitikėjau, kad jie kai kurių patiekalų taip labai nemokės padaryti, bet kaip nutiko, taip. Sriubos bent, atrodo geros buvo ir geros liko. Visgi jei galėsiu rinktis, tai eisiu į Gan Bei (randasi priešais Kika).

  Tuo tarpu knygynas toks pusė velnio. Knygų ten daugiau nei kitur nepasirodė, jos tiesiog viršeliais į priekį sudėliotos, kas, nesiginčysiu, labai patogu. Kita vertus, Eridanas ir toliau niekur netelpa ir tampriai sukištas sėdi, savo pilkomis nugarėlėmis šiurpindamas, mat per dvi minutes pasimeti paieškose.
  Nekibsiu prie jų, radau keletą reikėtų knygų, kurių čia nėbėra, mat nepirko ir jas išsiuntė atgal į sandelius, arba jau išpirko. O su nuolaidų kortele kai kurias galima net labai pigiai nusipirkti ir iš naujų tarpo. Vis tiek. Po tiek kalbų, norėjau dar didesnio. Nežinau kam, bet norėjau...