Nedažnai ką nors žiūriu. Tai jau kai žiūriu, prasideda visas tas bindžinimas, kur tada jau reikia viską pažiūrėt, ką praleidau per bene metus. Kai kurie dalykai buvo geri. Kai kurie buvo blogi. Apie kitus va rašau anotaciją, kad žinotumėt, jog va toks dalykas egzistuoja ir dabar turit eit pažiūrėti. Dabar. Nimona (2023) užgimė, kaip internetinis komiksas, publikuotas Tumblr platformoje. Ir jeigu tai jums neįrodo, kad įmanoma viskas, jei tik įdėsit į tai širdį, tai turit kitokių problemų. Ir gal būtent dėl jų verta būtų pažiūrėti šį animuotą filmą, su nuostabiais LGBTQIAP+ veikėjais ir moraliai lanksčiais geradariais, kurie, kažkieno kito istorijoje, buvo baisūs piktadariai, privertę dalykus pasikeisti.
Kiberpanko tipo
pasaulyje, kur kiekvienas vaikas svajoja tapti herojumi, o vienintelis tikras
būdas tokiu tapti – perverti monstro širdį, Balisteris (Ballister) tuoj
sužinos, kad ne viskas taip juodai balta ir paprasta. Išrinktas iš eilinių
žmonių jis turėjo visiems parodyti, jog būti Riteriu tereikia Riterio širdies,
o ne gryno kraujo šeimos linijos, į kurių gretas jis čia ir stoja ir kurie jį iki
pažaliavimo erzino ir iš jo šaipėsi. Bet tą dieną, kai Balisteris turėjo
oficialiai tapti Riteriu, kažkas nutiko.. Jo ginklas, jo ištikimasis kardas...
Jo karalienė, krito lyg nuo jo rankos. Rankos, kurią jo mylimasis nukirto, taip
nuginkluodamas... Ką? Priešą? Bet kuriuo atveju, varomas baimės ir panikos, šis
beveik Riteris pasileidžia bėgti, vildamasis, kad ras būdą, kaip įrodyti savo
nekaltumą.
Nimonai kvailos
taisyklės ar visuomenės nuostatai visiškai nerūpi. Juk jie ją laiko monstru,
net jos nepažinodami! Tiesą
pasakius, monstru jie ją laiko ir ją pažinodami, vien dėl to, kad ji moka visokių
kietų dalykų, tokių, kaip pasivertimas į įvairias būtybes. Bet, nesvarbu. Ji
ras tą piktadarį riterį, tą Balisterį, taps jo padėjėja ir kartu jie viską
sugriaus. Jis supras, kad ji nėra monstras. Ji tik.. Nimona.
Labai malonus ir
klasiškai linksmas filmas, pilnas juokų ir žodžių žaismo suaugusiems, bet pakankamai
nekaltas, pilnas didelių rožinių monstrų ir lengvai sekamo siužeto, kad tiktų ir
jaunesniems. Daug pozityvo, bet žemiau pridėsiu įspėjimą.
Taip, žinoma, kad
multikas man patiko net labiau dėl to, kad jo veikėjai – LGBTQIAP. Nuo Balisterio
ir Ambrozijaus, dviejų įsimylėjusių riterių, iki, tam tikra prasme, ir pačios
Nimonos. Ji savo sugebėjimus apibūdina, kaip būtinybę tiesiog būti savimi, o
kai jai apribojama - nelabai yra ir noro iš viso... Būti.
Matot? Eikit pažiūrėti, dabar. Dabar!
Trigger Warning: Numanoma mintis apie savižudybę ir bandymas. Nieko grafiško, bet turėkit omeny.
