siaubo žanras

  E, žodžiu, nepatikėsit, bet šiaip jau siaubo filmai manęs nežavi. Ne dėl to, kad baisu būtų, nes, pripažinkim, tokių šiurpinančių perliukų toj siaubo jūroj tikrai maža, bet tiesiog dėl siutinančio nuspėjamumo, idiotiško siužeto, to durno "o, žiūrėk, tamsus kambariukas apsėstam name, imsiu ir užeisiu!"... Bet paskutiniu metu taip maga grįžt prie senų gerų siaubo, gotikinių knygų ir taip toliau. Tai vat. Pradėsiu turbūt, nes komedijas jau matyt geras beveik visas mačiau, romansai nevilioja, Sostų Žaidimas (Game of Thrones) tik po seriją per savaitę, iki Tikro Kraujo (True Blood) naujo sezono dar palaukt mėnesį teks, Vampyrų Dienoraštis tiek neužkabino kol kas, kad kankinčiausi dar, reik morališkai pasiruošti, Being Human kažkaip neprisiruošiu susirasti, o Kaulų pasirodo penki pirmi sezonai geri, o toliau riedam riedam riedam nuokalnėn... Mane tas serialas žavėjo Daktarės Brenan smegenim. Jo, gerai skamba. Bet atrodo Būtui pagaliau pavyko ją padaryt panašią į žmogų. Nebepatinka man. Nepatinka man žmonės.
  Tai va. Žiūrėsim ką ten Burtonas dar nematyto turi, Miyazakis irgi, o paraleliai skaitysim Horror Novels jei tokių rasim, Classic, bei žiūrėsim lievus siaubo filmus tarpais tarp gerų. Ne, turbūt bus atvirkščiai, geri bus tarpais tarp tų lievų...
  Jei kas norit ką patart, look down, leave a comment.