filmai | moraliai lanksti pilka spalva | Nimona (2023)

Nedažnai ką nors žiūriu. Tai jau kai žiūriu, prasideda visas tas bindžinimas, kur tada jau reikia viską pažiūrėt, ką praleidau per bene metus. Kai kurie dalykai buvo geri. Kai kurie buvo blogi. Apie kitus va rašau anotaciją, kad žinotumėt, jog va toks dalykas egzistuoja ir dabar turit eit pažiūrėti. Dabar. Nimona (2023) užgimė, kaip internetinis komiksas, publikuotas Tumblr platformoje. Ir jeigu tai jums neįrodo, kad įmanoma viskas, jei tik įdėsit į tai širdį, tai turit kitokių problemų. Ir gal būtent dėl jų verta būtų pažiūrėti šį animuotą filmą, su nuostabiais LGBTQIAP+ veikėjais ir moraliai lanksčiais geradariais, kurie, kažkieno kito istorijoje, buvo baisūs piktadariai, privertę dalykus pasikeisti.

Kiberpanko tipo pasaulyje, kur kiekvienas vaikas svajoja tapti herojumi, o vienintelis tikras būdas tokiu tapti – perverti monstro širdį, Balisteris (Ballister) tuoj sužinos, kad ne viskas taip juodai balta ir paprasta. Išrinktas iš eilinių žmonių jis turėjo visiems parodyti, jog būti Riteriu tereikia Riterio širdies, o ne gryno kraujo šeimos linijos, į kurių gretas jis čia ir stoja ir kurie jį iki pažaliavimo erzino ir iš jo šaipėsi. Bet tą dieną, kai Balisteris turėjo oficialiai tapti Riteriu, kažkas nutiko.. Jo ginklas, jo ištikimasis kardas... Jo karalienė, krito lyg nuo jo rankos. Rankos, kurią jo mylimasis nukirto, taip nuginkluodamas... Ką? Priešą? Bet kuriuo atveju, varomas baimės ir panikos, šis beveik Riteris pasileidžia bėgti, vildamasis, kad ras būdą, kaip įrodyti savo nekaltumą.

Nimonai kvailos taisyklės ar visuomenės nuostatai visiškai nerūpi. Juk jie ją laiko monstru, net jos nepažinodami! Tiesą pasakius, monstru jie ją laiko ir ją pažinodami, vien dėl to, kad ji moka visokių kietų dalykų, tokių, kaip pasivertimas į įvairias būtybes. Bet, nesvarbu. Ji ras tą piktadarį riterį, tą Balisterį, taps jo padėjėja ir kartu jie viską sugriaus. Jis supras, kad ji nėra monstras. Ji tik.. Nimona.

Labai malonus ir klasiškai linksmas filmas, pilnas juokų ir žodžių žaismo suaugusiems, bet pakankamai nekaltas, pilnas didelių rožinių monstrų ir lengvai sekamo siužeto, kad tiktų ir jaunesniems. Daug pozityvo, bet žemiau pridėsiu įspėjimą.

Taip, žinoma, kad multikas man patiko net labiau dėl to, kad jo veikėjai – LGBTQIAP. Nuo Balisterio ir Ambrozijaus, dviejų įsimylėjusių riterių, iki, tam tikra prasme, ir pačios Nimonos. Ji savo sugebėjimus apibūdina, kaip būtinybę tiesiog būti savimi, o kai jai apribojama - nelabai yra ir noro iš viso... Būti. Matot? Eikit pažiūrėti, dabar. Dabar! 

Trigger Warning: Numanoma mintis apie savižudybę ir bandymas. Nieko grafiško, bet turėkit omeny.

2023 nuo manęs, 2024 man (ir jums)

Na ką, baigėsi dar vieni metai? Ne be riksmų, klyksmų ir spardymosi. Bet, kai pagalvoji, normalu gi. Nieks be lietaus, griausmų ir vėjo neauga.

Nenoriu kalbėti ir prisiminti blogybių, nei tų iš savo gyvenimo, nei tų, kur kamuoja visą pasaulį ar jo dalis, nes visa tai – tiesiog tęsis. Sukimąsi pastebime turbūt tik mes ir žvaigždės. O ir tada, žvaigždėms greičiausia nė kiek nerūpi kur ten koks darinys kiek ratų apie jas apsuko. Tuo tarpu, mes tik džiaugiamės, kad esame gyvi, kad išgyvenome dar metus ir kad vėl galėsime tęsti šią kovą: išgyventi, gyventi ir galiausiai klestėti (klestėjimo apibrėžimas – individualus, ar vidumi ar kitaip, kaip tik jums reikia ir norisi, taip ir skaitykim). Tai vietoj blogo, noriu prisiminti gerą. Pasiekimus, pergales, laimėtas kovas, įveiktus sunkumus ir viliuosi, kad jūs irgi nepagailėsite sau gero žodžio. Kad ir kaip nereikšmingai kas atrodytų: esate čia, sudaryti iš mirusių žvaigždžių dulkių, kaip gi net mažiausias dalykas gali neturėti prasmės, jei Visatoje turėjo nutikti toks didžiulis įvykis, kad jūs - būtumėte? Esate svarbūs, ir jūsų darbai – svarbūs.

Mano smegeninė nemoka būti vienpusiu eismu. Esu – multitudė ir tik sugebėjęs priimti tą chaosą – radau sau kelią, kuriuo galiu eiti. Ir, taip, gal tas kelias nėra tik vienas. Gal dar bėgu tuo paraleliai, ar ropoju anuo tolėliau. Bet bendrai imant, visi tie keliai yra mano. Jei savo dar neradot – linkiu neprarasti noro jo ieškoti. Joks savo laimės medžiotojas tuščiomis negrįžta, nes jei nebūtų ko ten, glūdumoj, ieškoti, tai ir nejaustumėt tam jokio noro. Tad linkiu tik sėkmės visame tame, kuo užsiimsite kitais metais. Jūs galit absoliučiai viską.

O dabar, pirmyn. Ar bėgte, ar einant, ar šliaužiant, svarbu judėti į priekį. Tai ir judam.

Dracember 2023 | žaidimas | Wallachia: Reign of Dracula

Ką po septyniais pragarais aš čia žaidžiau? Wallachia: Reign of Dracula buvo siaubingas. Atsiimu visus negerus žodžius apie Vlad Voievod Dracula žaidimą.

Jauna bajorų dukra medžiojo miške, kur susidūrė su, na, draugišku vilku, bandančiu pavogti jos sumedžiotą žvėrelį. Įkalbėjusi vilką grąžinti grobį, mergina nuskuba namo pasipasakoti, bet randa juos – smilkstančius, tėvus – nužudytus, o jaunėlį brolį – pagrobtą. Čia ji sutinka seną vyrą vardu Christian Rosenkreutz ir šis jai paaiškina padėtį: visa tai padarė Drakula, nukentėjo ne ji viena, nes vaivada tiesiog šitaip šėlsta. Ir taip tad, abudu iškeliauja į Osmanų Imperiją, kur susimeta su Sultonu Mehmedu. Nu nes, mano visos šalies priešas, kuris yra mano priešo priešas, man kažkaip vis tiek draugas?...

Merė Sju*, kurios vardo jau tikrai nebepamenu, atsikalbinėja ir piktžodžiauja visiems, net ir Sultonui, kuris tuo metu laikė bene pusę pasaulio savo gniaužtuose ir kažkaip niekas jai už tai nenukerta galvos. Ką ten, gavusi pagalbos, mergina iškeliauja kovoti prieš Drakulos tamsos armiją, milžiniškas karo mašinas, jo demoniškus karius ir net savo nebeatpažįstamai pasikeitusį brolį.

Dar tokio įkyraus ir erzinančio veikėjo žaisti neteko. Ir tai nepaisant to, jog visiškai nėra jokio veikėjų parašymo ar jų vystymo, tik va tas toks standartinis štampukas ir pirmyn. Manau žaidimo rašymo kokybę labai gerai nusako faktas, kad senukas vardu Christian Rosenkreutz** niekaip nieko neįtakoja, ir jei gerai pamenu, tai net nėra paminima kodėl ši figūra galėtų būti svarbi.

Mechanikos – ne pačios geriausios. Labai rekomenduoju iš kart eiti į nustatymus ir susidėlioti klavišus taip, kad galėtumėte pilnai veikti abiem rankom, nes žaidimo veiksmas – gan greitas ir pilnas šiokio tokio taiklumo reikalaujančių manevrų (tiek, kiek to taiklumo gali reikėti platformeryje). Jei ignoruosime istoriją ar jos akis draskančią stoką, žaidėsi smagiai, nors ir užtruko priprasti šaudyti ir šokinėti keliomis kryptimis iš karto.

Bendrai imant, žaidimas gan trumpas, kas gal ir gerai. Prastai parašytas tiek iš istorinės, tiek iš grožinės pusės. Ir tiesiog nebuvo tiek smagus žaisti, kad būtų vertas ant jo išleistų pinigų.

*Mary Sue: veikėjo archetipas, dažniausiai vaizduojamas, kaip pernelyg viskam gabi moteris, kuri tiesiog užmerktom akim gali padaryti viską ir bet ką, be jokių ydų ar silpnybių.

**Christian Rosenkreutz: okultinė ir galimai fiktyvi persona, kurią, pavyzdžiui, sulyginti galėčiau su geriau žinomu, bet tokį patį statusą turinčiu asmeniu - Žana d‘Ark. Tai okultinėmis istorijomis apipinta asmenybė, pasiekusi žinomumą per atsidavimą religijai, tam tikrą tikėjimo reformavimą (kartais net pasukant ordino, brolijos, sektos, ar net kulto linkme), kurių istorija pateikiama su jų galimomis reinkarnacijomis. C.R. pavyzdžiui, laikomas Lozoriaus reinkarnacija. Tad toks, vos ne, vyras kurį iš mirties prikėlė dievas ir vyras kurį iš mirties prikėlė velnias.

Gruodis su Drakula | Laimingų Švenčių, Džiaugsmingo Grafo Drakulos Gimtadienio

Laimingų Švenčių, skanaus maisto ir velniop tą saiką bent kartą metuose. Pabūkit vampyrais, kaip mūsų mylimas tėtukas Drakula, nusiteikit pragyvent priešus ir piktybinius kvailius, bei pasidžiaukit jau nusibodusia žiemos tamsuma, taip dar kartelį, nuoširdžiai, lyg saulėj degtumėt, nes žiemos saulėgrįža jau praėjo, tad dabar dienos - tik ilgyn.

Laimingo jums netikro Drakulos gimtadienio, pašėliokit, pasilinksminkit, ir pailsėkit per jį.

Su!

- Jūsų mylimiausias skaitantis Nosferatu

Dracember 2023 | Filmas | Dracula: The Dark Prince (2013)

Šitą DVD turiu jau labai seniai ir visada maniau, kad nėra man ko jo judinti, gi matytas filmas. Ir tik dabar supratau, kad ne, tiesiog pavadinimas panašus. Filmo „Dracula: The Dark Prince“ (2013), su labai patraukliu Luke Roberts Drakulos vaidmenyje, dar nebuvau matęs. Na, o kada gi geresnis laikas, jei ne dabar pat?

Kai Princas Drakula išvykdavo į kovą prieš Osmanų Imperiją, šalį valdyti palikdavo savo mylimai žmonai, Elizabetai. Bet šį lemtingą kartą jis buvo išduotas. Princas grįžo namo ir rado mylimąją nužudytą. Apakintas širdgėlos ir neapykantos, prisiekė kovoti prieš Dievą, kuris neapsaugojo jo žmonos, taip, kaip kovojo už jį. Išžudė visus tuos, kuriuos laikė atsakingais ir įkalino savo riterius, kurie turėjo saugoti savo princesę.

Drakula laikėsi savo priesaikos ir net praėjus šimtmečiams ieškojo būdų, kaip stoti prieš Dievo valią. Sužinojęs apie legendinį Pirmąjį ginklą, Dievo Rūstybės įrankį, jis išsiuntė savo nuožmiausių karių būrį jį jam parnešti. Vampyrų medžiotojų būrėlio rankose šis išsprūdo prakeiktiesiems iš letenų, tad Princui jo kariai pargabeno tik vežimą šviežio kraujo. Tarp jų buvo ir viena iš sugautų medžiotojų, jauna moteris, be galo panaši į jų velionę princesę... Tai pastebėjęs Princo mirusioje širdyje įsižiebia viltis, kad mergina jį ir vėl pamils, kaip aname gyvenime. Tik, kad jaunosios moters draugai jau pakeliui jos gelbėti. Nori nenori, jiems teks susiremti...

Labai keistas ir unikalus tos senos geros Drakulos istorijos perpasakojimas. Bendros istorijos pateiktas tik skeletas, pagrindai: Drakula, prakeiktas ir nemirtingas, mirusi jo meilė ir galima jos reinkarnacija, vampyrų medžiotojai, Kainas ir Abelis. Bet visa kita... Pilis – pilna gyvybės, tiek gyvųjų, tiek ir vampyrų. Ji – paslėpta nuo žmonių akių. Medžiotojai, nors ir daug senesniais laikais, nei Bram Stoker knyga, akivaizdžiai turi sąsajų su tais veikėjais, tarsi buvo ruošta vieta ir tęsiniui. Keli vos ne Christopher Lee Drakulos aspektai. Blogiausia filmo dalis buvo absoliučiai siaubingai įterpti foniniai vaizdai, nes toli gražu ne visi jie buvo tiesiog nufilmuoti laukai. Vienoj vietoj priešais kalną stūkso krūmas, o tarp to krūmo šakelių – kalno nėra. Bet dėl aštrialiežuvio Drakulos aš dar ne tokį mėšlą pažiūrėčiau.

Dracember 2023 | Vladas Drakula Vampyrų Maskarade

Neseniai iš World of Darkness, Vampire the Masquerade buvo kilęs toks klausimas: kokiam gi klanui priklausytų Vladas Drakula?

Basarab šeima, išsišakojanti į dar dvi – Danesti ir Drakulesti, buvo Tzimisce vampyrų Kraujo Priesaikos tarnais, prisikėlusiaisiais. Nenuostabu, mat Kraujo Tylos (vėliau – Maskarado) taisyklė nebuvo itin paisoma Valachijos ir Transilvanijos regionuose. Čia vampyrai mieliau terorizavo savo vaivadas ir bajorus, versdami juos vykdyti jų įsakymus.

Vladas Drakula užaugo žinodamas apie tų padarų egzistenciją dėl tėvo sandorio su Ravnos klanu, kuriems senasis drakonas Drakul padėjo iš teritorijų pragenėti Anarchus. Tad gal ir nenuostabu, kad jaunajam Drakulai tapus politiniu kaliniu Osmanų Imperijoje, neužilgo ėmė augti jo gan tamsi reputacija. Gudrus ir protingas, jaunuolis nesileido palaužiamas ir pasinaudojo situacija į kurią papuolė. Galų gale juk dabar po ranka turėjo gan plačius informacijos išteklius, kaip gi nepasinaudoti proga išmokti kalbų, karo meno ir, žinoma, okultinių paslapčių? Rytų regiono žinios jam atskleidė tiesas apie kitus galimus vampyrų klanus, ko pasėkoje Vladas Drakula pastebėjo tas diduomenę, kaip lėles valdančias virvutes...

Taip apsišarvavusį žiniomis, po jo tėvo nužudymo, Sultonas vaikiną paleido į pasaulį. Gan džiugiai jis stebėjo, ką gi jaunuolis darys, bet jeigu tikėjosi, kad iš nuotolio jį seksis suvaldyti bent kiek geriau, nei buvo galima esant šalia – gan greitai gavo nusivilti. Vladui pavyko atsiimti Tirgovištę, tada Valachijos sostinę, bet supratęs, kad atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, tarp dviejų gan piktai nusiteikusių galių, pasiskubino pasitraukti iš jų akiračio ir iškeliavo ieškoti sąjungininkų bei daugiau žinių. Viena labiausiai reikalingų išgvildenti temų buvo Valachijos vampyrai, Tzimisce. Bet kuo daugiau informacijos apie juos rado, tuo labiau jo širdį kaustė siaubas. Iki princui beliko vienintelė išeitis: pažiūrėti baimei į akis.

Taip tad Vladas Drakula ėmė kurpti galią. Tokią, kokios užtektų mesti vampyrams iššūkį. Norėdamas juos iškrapštyti iš slėptuvių, kad ir po vieną, jis degino kaimus ir smeigė žmones bei lavonus ant kuolų, taip kurdamas tuos šiurpiai pagarsėjusius kūnų miškus. Jau ir taip gąsdinantis vyriškio įniršis dar padidėjo, kai išgirdo, jog vampyru buvo paverstas Dan III. Drakula nukreipė savo armiją Danesti šeimos link, pasiryžęs perverti jų šerdį. Įvaręs Dievo baimę į Dan žmonių sielas, Vladas pasiekė savo pusbrolį, pasmeigė jį (kas vampyrus paralyžiuoja), ir išsigabeno į Poenari pilį. Čia gėrė jo kraują ir dalinosi juo su artimiausiais savo kariais.

Tuo tarpu vampyrams beliko sušaukti posėdį ir aptarti šią labai išaugusią Drakulos problemėlę. Išeitys tebuvo dvi: jį pribaigti arba paversti vampyru. Čia istorija lyg ir turėtų baigtis, mat jau žinome, kad Vladas tampa Tzimisce klano vampyru, tačiau...

Pirmiausia vampyrai mėgino paversti jį gūliu, prisikėlusiuoju, per Kraujo Priesaiką. Bet Vladas Drakula, kaip paaiškėjo, tam turėjo imunitetą (gal būt dėl jau ragauto vampyrų kraujo, nežinau). Čia jis ir vėl pasinaudojo situacija ir iš savo netikrų valdovų išpešęs viską, ką galėjo, nusimetė trapius priesaikos pančius. Suradęs ir pagrobęs dar du Tzimisce klano narius, vieną jų privertė jį paversti vampyru ir taip tapo 6 kartos Kindred (na, vampyru). Tačiau, ir vėl, to jam nepakako, kai žinojo, jog gali gauti daugiau. Tad užpuolęs jis išsausino savo kūrėją Diablerize veiksmu, kuris yra itin didelis, jei ne didžiausias po Maskarado sulaužymo tabu Vampyrų Visuomenėje. Bet šis veiksmas pakylėjo Drakulą laipteliu aukščiau, į 5 kartą, ir jis gavo džiaugtis amžinybe, kaip vienas šiurpiausiai pagarsėjusių vampyrų.

Jam ne itin rūpėjo visa ta vampyrų politika, tad pažaidęs su Sabbat ir Camarilla ir užsiundęs juos vienus ant kitų, jis, kiek yra žinoma, leido ir gal būt tebeleidžia laiką gilindamas savo okultines žinias.

Toks labai Tremere būdas tapti Tzimisce. Palieku jus su platesniu vaizdo įrašu apie visą šią istoriją:

Gimtadienis~ | 34

Mano gimtadienis! Prisikasiau iki visų 34, va kaip va taip gavos gerai. Ačiū visiems, kas laikėtės su manimi, ačiū ir tiems, kas palaikė, kai maniau nebeišsilaikysiu pats. Už tuos gerai praleistus laikus ir už dar geresnius, kur dar bus!

Jei norit su gimtadieniu pastatyt man kavos, galit per čia: ko-fi.com/blackwood ačiū!