įrašas | grafas montekristas, pusnys, tamarindas

Išėjau pasidžiaugt sniegu, kol dar nesugalvojo visas nutirpt. Taikiausi ant mažiau vaikščiotų takų, kad gaut tą autentišką, šviežio, neištrypto sniego pramynimo potyrį. Ir, kažkodėl, vis galvojau, kaip noriu vėl paskaityti Grafą Montekristą. Nelabai nusimato tam laiko, bet tikrai labai norėčiau. Viena mylimiausių mano knygų, istorijų. Net tą keistą anime žiūrėjau, Gankutsuou, kuris man tikrai labai patiko... Tai bene vienintelis knygų blogo minusas. Nei antrą tą skaitymą norisi aprašinėt, nei laiko tam yra. Per ilgos naujų, neskaitytų knygų eilės.

Parėjau iki kelių šlapias ir jau vyliausi šokt į dušą, bet kur tau, pašto dėžutėj - lapukas, ateikit pašto, nieko neradom namie, nepaisant to, kad namie visada kas nors yra. Tai apsisukau, dar kartą laukan, į paštą.

Siuntinukas parėjo iš vienos mano mėgstamiausių IG paskyros turinio kūrėjų. Gavau labai gražų atviruką ir saldainių iš Mianmaro. Labai mėgstu nematytus dalykus, tai tikrai buvo verta eit antrą kartą.

Saldainių pakelis pilnas individualiai į popieriukus (ne plastiką) susuktų tokių, kaip dribsnių. Visiškai apvalių, plokščių gabalėlių tamarindo vaisiaus, kuris šiaip jau šiek tiek rūgštokas, bet čia matyt sumaišytas su cukrumi ir, kad nesiklijuotų, pabarstytas pudra ar miltais. Jų popierėlyje yra apie penkis, o saldžiarūgštis skonis šiek tiek primena tuos raudonus raugerškio saldainius iš vaikystės. Labai skanu.

Nebloga diena. Galvoju, pasidarysiu arbatos ir gal visgi bent pavartysiu Grafą Montekristą, a? Ką galvojat?

Ar turit kokį nors mėgstamiausią užkandį? Dabar sėdžiu, galvoju... Vaisius tai tikrai persimonas. Bet iš tų kur skanėstai šiaip, tai net nežinau...

YouTube lobiai | Žiemos Variacija

Priešingai nei dauguma mano pažįstamų ir draugų, nelabai mėgstu pavasarį ir rudenį, bei tas "tobulo oro" dienas, kurių jų pradžiose ar pabaigose kai kada netrūksta. Man labiau patinka pakeliami ekstremumai. Na... Žiema ir Vasara.

Sniegą šiemet mačiau vieną kartą ir dėl to man labai nesmagu. Nesu didelis šalčio mėgėjas ir jei reiktų rinktis, tai vasara man visada priimtinesnė, bet jei jau žiema, tai gerai būtų su sniegu. Ko pasekoj yra labai malonu, su puodeliu tirpios kavos, nes esu tikras tamsuolis, žiūrėti visokius YouTube videos kur žmonės traukia į žygius žiemą, ar net stovyklauja.

Štai, kaip tarkime Matthew ir Monty, jo gauruotasis Sniegabarzdis šuo. Mažučiui metė pagalį... ir antrą. Ir turbūt trečią. Bet nei vieno atgal neparnešė, nerado tam sniege. Bet padėjo įsikurt, motyvuodamas gulėjimu stovyklos centre, bei nelabai noriu ėjimu iš jos gelbėti šeimininko, kai šis ėmė šauktis pagalbos. Taip, bendrom, lygiom pastangom, abu apsikasė sau stovyklą, kad apsisaugoti nuo vėjo, užsikūrė laužą ir įsitaisė sniego audroje. 

Quinland iš GoNorth Japan video apie žygį žiemą. Jam tai buvo pirmas kartas ir didelių rizikų jis vengė, tai šen ten net negavome pamatyti, kaip gi sekėsi. Bet vis tiek labai įdomu pažiūrėti. Pamenu draugo video, ten irgi labai įdomiai korės į kalną, kad nuo jo nučiuožti snieglente. Man tas video labai patiko. Bet jo deja neberadau, matomai žmogui ta gyvenimo dalis praėjo (linkiu sėkmės tame, ką dabar daro).

Na o čia to paties Quinland bonus video šiltesniu oru. Vaizdai tiesiog kvapą gniaužia. Pažiūrėjęs šitą pasižadėjau vasarą bent kur nors rimčiau prasieiti.