Prieš savaitę, apie pirmą valandą nakties pastebėjau vieną vienintelę atvirą vietą Barboroj, vienintelėj į mano miestelį vežančioj parduotuvėj. Šiuo metu aš tikrai bijau eiti į parduotuves, tai labai laukiau dienos, bet tikrai nesitikėjau, kad ji bus karantino metu. Griebiau ir per tas 40 rezervacijos minučių užsigriebiau už kokius 50-60 eurų, kas šiaip yra labai daug, bet, kaip tyčia, gimtadienio progos dovanoti pinigai - ačiū draugams, galėjau taip pasirūpint šeimyna extra. Visi pagrindiniai dalykai, sunkieji, sotieji - bulvės, miltai, morkos, aliejus ir taip toliau.
Visada gan blogai jaučiuosi užsakinėdamas. Ne tik, kad sunku jiems nešti, pas mus liftas nevažiuoja, bet dar ir per karantiną. Žmonės rizikuoja ir sveikata ir gyvybe, ko aš net ir pats vengiu daryti. Ir dar tarpušvenčiu...
Atėjo tad šiandien pristatymo diena, gaunu tą automatinę žinutę, kad per 20 minučių bus pristatyta. Griebiu vieną iš likusių atvirukų, greit paskrebenu linkėjimus ir padėką už tai, kad dirba, sukišu į voką su 10e šalia, užrašau "BARBOROS KURJERIUI" ir skubiai priklijuoju šalia durų skambučio. Tada belieka stovėti už užrakintų durų ir žiūrėti, kad kaimynai nepaimtų.
Atnešė, sunkiai, pastatė viską, nedrąsiai paėmė vokelį, paskambino į duris. Palaukiau kol nueis, kad žmogus bent čia jaustųsi saugiai ir šūktelėjau, ką visada darau "AČIŪ JUMS" į laiptinę. Visada atsako, prašom, kartais prideda: ačiū kad perkate. Ir šį kartą.
Susitempiau viską vidun, dėlioju ten tas bulves, planuojamės jau kūgelį ir pareina žinutė. Iš to pačio darbinio Barboros numerio: "Labai jums ačiū, jūs nuostabūs"
MAN KAŽKAS Į AKĮ ĮKRITO!
10e nei daug, nei mažai, kitą syk ir jų neturiu, bet labai džiaugiuosi, kad šiemet turėjau ir galėjau sau leisti, juos kažkam atiduoti. Tikiuosi žmogus išliks sveikas, iki galės pasiskiepyti ir, kad darbas neapsunks.
Jūs irgi būkit laimingi. Linkiu, kad pildytųsi tik patys geriausi norai ir, kad visada turėtumėte visko, ko tik jums reikia.
