Kaip Piktadarys | Araj Oblodra (Baldur's Gate 3)

ko-fi

Pagaliau pasiekę Moonrise Towers, kažkur bokštų viduje rasite drow alchemikę vardu Araj Oblodra. Užtenka tik prisiminti, kur esate, kad suprastumėte jog ji yra, mažų mažiausiai, moraliai pilka veikėja. Jei turite istorinių žinių, ar ir patys esate drow elfai, gal būt išpešite iš jos dar šiek tie informacijos, bet man ir to nepakako, tad ėmiausi rimtesnių paieškų.

Gilioje Menzoberrenzan tamsoje, ant skardžio tarp dviejų Clawrift Pirštų, kabojo Oblodra Šeimos namai. Nors ir nedideli, jie teikė pakankamai saugumo tiek namiškiams, tiek ir jų paslaptims. Paslaptims, kurios, taip griežtai saugomos, ėmė vešėti gandais, kartais paremtus prabėgomis pastebėtu dalyku, o kartais tik pavydu, mat Oblodra Šeima pasižymėjo itin stipriu psioninių galių talentu. Vieni kalbėjo, kad jos laiko Illithid vampyrus, kaip augintinius. Kiti gi teigė, kad Oblodra dukros su Illithid treniruojasi, o gal net ir santykiauja, kaip kitaip jos gali turėti tokią baisią galią? Visi sutiko tik dėl vieno: šios šeimos karštligiškas užsidegimas visame kame, kuo užsiima, labiau panašėjo į pamišimą.

Dėl savo psioninių sugebėjimų ir vadovavimo meno, Oblodra Šeima vienu metu buvo galingiausia Menzoberrenzan mieste. Bet dėl Lolth machinacijų – buvo sunaikintos Baenre šeimos ir dabar nebeegzistuoja.

Išskyrus Araj, kurią sutinkame Moonrise Towers, o vėliau ir Balduro Vartuose. Mainais į eliksyrą ir gal net šiek tiek pinigų, priklausomai nuo to, ką apie ją žinote, ji paprašo šiek tiek Tikrosios Sielos (true soul) kraujo, jūsų kraujo. Kraujo, užkrėsto Illithid parazitu... Išvadas pasidaryti paliksiu patiems.

Kaip Piktadarys | Nere (Baldur's Gate 3)

Ach, Nere. Nere, Nere. Kaip netikėta buvo pamatyti tą dailų veidą, nors ir murziną, prakaituotą, išnyrantį iš po griuvėsių Baldur's 3 žaidime.

Nuo akimirkos, kai išgirstate Nere vardą – apie jį negausite nė vieno gero žodžio. Absoliuto kulto lyderis leidosi į ekspediciją, pasirengęs atkasti Grymforge kalvės griuvėsius ir pasiglemžti ten dulkančias paslaptis. Akmeniu paverstas drow elfas, jei sugebėsite jį prakalbinti, neapsidžiaugs išgirdęs Nere vardą. Vienas ar kitas Grybas paprašys jo galvos. Na, o darbininkai, kurie atkasinėja tą nelemtą kalvę, suskubs paminėti, jos jis jiems dar nesumokėjo. Tad buvo keista rasti jį palaidotą po įgriuva, su jais visais taip nuoširdžiai besistengiančiais viską kuo greičiau nukasti.

Išgelbėtas jis, ir pripažinkim, ne be priežasties, šiek tiek pasiunta ir išreiškęs kad Nere nesusimauna, būtent taip, trečiu asmeniu, imasi bausti nevykėlius darbininkus. Trečiu asmeniu jis, beje, kalba, daugiau, nei bet kas turėtų. Tuo tarpu mes galime pasigrožėti jo tikrai dailiu tamsiojo elfo veidu ir kaip labai puikiai jis animuotas, judrus ir pilnas įvairių, nors ir šaltų, emocijų.

Nuo čia kelių daug, vieni geresni, kiti blogesni, bet man įdomiausias buvo sąjungos kelias. Čia jis išreiškia ramų norą padėti, paaiškina, kad griūtis sudaužė jo švieselę, kurios jums reikia, kad praeitumėte tamsos prakeiksmo kraštus, bet pasiūlo dar vieną kitą išeitį, priklausomai nuo to, ką jau esate padarę. Bet, kad ir kaip iš jo pusės miela, man labiausia patiko dar kiti pasirinkimai, prasidėję nuo čia. Matote, Absoliuto kultu sekantys drow elfai, ankščiau ar vėliau suvokia esą palikti savo dievų, išnaudoti ir apleisti. Nere – galimai pirmas, kurį tokį sutinkate ir šią tiesą jis gali sužinoti iš jūsų lūpų, kai pasakysite jam, kad Sant... Ugh, Absoliutas – neegzistuoja. Jog jis seka parazito balso padarinius. Ir, jeigu tuo metu paklausysite jo minčių, išgirsite baimę suvokiant, kad jis išdavė Lolth, drow elfų deivę, Vorų Karalienę, ir iškeitė ją, kaip dabar supranta, į apsimetelę...

Norėčiau, kad šis nelemtas žaidimas visų šitų subinių ir piktadarių nedarytų tokių patrauklių. Na, o jei į šitą pusę jūs nelinkę ir nesuprantat, ko aš čia sapalioju, priminsiu apie Minthara egzistenciją.