Antrojo Pasaulinio
Karo metu Lietuvą okupavo Sovietinė Rusija. Pasikeitus fronto linijoms, vėliau patekome
į Nacistinės Vokietijos rankas. O, kai Sovietams pavyko prasimušti, mes vėl
grįžome į tų pirmesnių okupantų rankas. Tik šį kartą Sovietai, kažkaip,
sugebėjo save palaikyti didvyriais, išgelbėjusiais mus nuo nacių. Yra kvailių, kurie
tuo šventai tiki, žinoma, bet tuo netikėjo tuometiniai Lietuviai ir tuo netiki protaujantys dabar. Tuo metu prasidėjo partizaninis karas, pramaišiui
su bandymais į diplomatiškus sprendimus. Viltis, kad padėti ateis Vakarai –
blėso ir išblėso.
Pirmi tikri pasipriešinimo
efektai ėmė rodytis 1987-aisiais, kai nesankcionuotame susibūrime buvo
pasmerktas Molotovo-Ribentropo (Molotov-Ribbentrop pact) paktas, kuriuo naciai
su fašistais dalijosi Europą. Susiformavo Sąjūdis ir 35 išrinkti jo nariai sėkmingai
būrė tūkstančius Lietuvių į mitingus. Pagreitį įgavome išrinkę Seimą, ir,
galiausiai, 1989-ųjų Vasario 15 d. paskelbėme savo nepriklausomybę.
1990-ųjų Kovo 11
diena žymi Aukščiausiosios Tarybos susitikimą, kuriame per dvi dienas ir tris
posėdžius, pilnai transliuotus radiju ir televizija, buvo sukurti pagrindai laisvai
Lietuvai. Nuo išrinktos Balsų Skaičiavimų Komisijos, iki Prezidento. Švenčiame
šią dieną kaip savo Nepriklausomybės Atkūrimo dieną, net į darbus daug kam
nereikia, nepaisant to, kad istorija tuo, deja, nesibaigė...
Sovietai gi,
įsivaizdavę save, kaip labai geranoriškus ir gerus okupantus, taip lengvai mūsų
paleisti nė neketino. 1990-ųjų Balandžio 18 dieną buvo įvesta ekonominė
blokada, kuri stipriai apribojo arba visiškai sustabdė žaliavų tiekimą. O 1991-aisiais,
kad jau mes nepuolėm ant kelių maldauti priimti mus atgal, į Baltijos šalis
buvo įvesti Sovietų desantininkai, šarvuota technika – jiems ant kulnų, jau
kitą dieną. Minios susirinko ginti savo identiteto, prie spaudos rūmų,
televizijos bokšto, bei parlamento. Beginkliai civiliai
prieš ginkluotus karius ir tankus. Tebėra išlikusi filmuota medžiaga, verta
pažiūrėti, nuo riedančių tankų, iki Rusų karių einančių nuo kabineto, prie
kabineto, ieškant transliuotojų (video šis vaizdas prasideda 5,43).
Žuvo 14 žmonių,
iš kurių bent vienas – sutrintas po tanku. Jų atminimą žymime Sausio 13-ąją. Tai jei dar svarstote, kodėl
jaučiame tiek mažai simpatijų pasiteisinimams, kad „mus sodins į kalėjimus, muš“,
dabar žinote. Geriau mirti stovint, nei gyventi klūpant.
Rusijos
Federacija, šiuo metu – teroristinė šalis, mūsų Nepriklausomybę pripažino
1991-ųjų Liepos 29 dieną. Ir nuo tada mes tebeaugame. Ne, dar toli gražu iki
kokio nors tobulumo, jei toks iš vis egzistuoja. Bet jau tikrai išmokome, kad „prie
ruso buvo geriau“ tik tokiem patiem nevykėliams. Likę Lietuviai žino geriau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą