Istorija | Vytautas Didysis ir Drakono Ordinas

Neseniai gavau apsilankyti Trakų pilyje, kur akis užkliuvo už kampelio skirto Drakono Ordinui. Tai va, galvoju, gal verta paminėti, kad jau apie Drakulą tiek rašydavau ir dar rašysiu.

Vytautas Didysis Drakono Ordino sąjungininku tapo greičiausia tuo pat metu, kai į Ordiną buvo priimtas Jogaila, kuriam, reikėjo sutvirtinti savo valdžią. 1429 metų Rugsėjį, vos pora metų prieš Vlado III Drakulos gimimą, iš ko galima spėti, jog Vytautas, apšilęs kojas tada labiau pažengusioje Europos pusėje, nei galimai buvo mūsiškė, galėjo bent probėgomis pažinoti ir Vladą II Drakul.

Sąjungininkas - tai priesaikos nedavęs, na, sąjungininkas, kuris gal ir nėra visavertis narys, tačiau laikomas... na, sąjungininku. Nors apie tai duomenų - mažoka, bet regalijose išlikusi simbolika (dvigubas kryžius, drakonas) kalba už save. Iš to galima daryti ir dar vieną prielaidą (ir, čia jau rimtai labai, aš tik teorizuoju), kad jei jau Vytautas tas mūsų buvo pakankamo stoto, kad jo nepražiūrėtų tokios tuo metu dominuojančios Europos galios, tai gal ir "suvakarietino" mus būtent tokios draugystės?

Jei kas ką žinot geriau ar plačiau, ar jei norit tos TikTok žinomos istorikės (Chistorikės) paklausti už mane, tai aš labai mielai pasiklausyčiau ir išgirsčiau nuomones. (tą istorikę tai labai, labai rekomenduoju)

YouTube Atradimai | Nuo namelių Italijos Alpėse, link istorijos, antropologijos, ir žavių šunų

Pradėkime nuo vieno iš ramesnių, Martijn Doolard. Italijos Alpėse, ant kalno 1200 aukštyje, Val Pellice, dvi valandos nuo Turino, netoli sienos su Prancūzija, jis nusipirko beveik 6 arus žemės, su dviem namukais iš sausakmenio (kaip lietuviškai "dry stone"? ). Be kanalizacijos, elektros, ar iš vis - ko nors daugiau nei grindys ir sienos, nes stogas irgi kiaurokas, tik su vandens tiekimu iš akveduko, Martijn imasi projekto: susikurti sau gyvenamą vietą. Kvapą gniaužiantys vaizdai motyvacijai turbūt tikrai netrukdo. Bent jau tikiuosi, nu nes taip gerai žiūrisi...

Toliau: Miniminuteman, Milo, per kurį leidausi į ilgą kelionę žemyn YouTube triušio urvu, nes jis pateikė būtent tokį turinį, kokio jau seniai labai norėjau: archeologija, antropologija, istorija... O YouTube mėgsta prikišt tada, ei, žiūrėjai ten kažką lygiai 3 sekundes, še dar panašių. Žodžiu, pažiūrėjau šio charizmatiško vaikino laidas ir prenumeravau dar bent keturis kanalus. 

Vienas iš tų per Milo atrastų kanalų yra Kings and Things, kurio vedėjas ar kūrėjas koncentruojasi į tokią mažiau linksniuojamą, rečiau matomą, girdimą istoriją, biografijas ir pan. Nemažai trumpų vaizdo įrašų, keli labai geri grojaraščiai, jau beveik viską ir sužiūrėjau.

Na, ir pabaigai dar šiek tiek ramaus atsipalaidavimo smegenims: MochaMilk. Kanalas apie du kudlius, Mocha - pomeraną ir Wooyoo - Samojedą, kurie būtent dabar gavo pasidžiaugti dideliu kiekiu sniego. Labai gerai žiūrisi su rytine kava. Gyvūnai ir sniegas kažkaip visada gerai nuteikia.

YouTube atradimai | Eva zu Beck; Bobdunga; +

Turiu jums tris atradimus. Dvi merginas, kurias neseniai pradėjau stebėti, dėl jų keliamo turinio ir vieną seną, gerą, bet nepastebėtą video, apie įdomų dalyką. Pradėkime nuo pradžių:

Eva zu Beck: Vos ją pamačiau, supratau, kad tai mano Tomb Raider turinys gyvai, tik be neįkainojamų kapų ir istorinio meno niokojimo. Po egzistencinės krizės Eva susipakavo daiktus ir iškeliavo į pasaulį iš naujo atrasti meilę gyvenimui, laimę, bei kitokį pasisekimą. Dabar ji keliauja savo svajonių džipe, po visokias nuostabias vietas, kuriomis ir su mumis pasidalina. Be galo paprasta, be galo nepaprasta, ir tikrai labai įdomu.

Mano mėgstamiausi video yra apie žmones, kultūras. Tarkim, labai patiko jos apsilankymas Karpatuose, kas įkvėpė mane įsigyti gaminimo knygą "From Dill to Dracula". Taip, tokia yra, ir mūsų lietuviškam skoniui ji net labai įkandama.

Bobdunga | Raven Simone: Radau ją, kai algoritmas parekomendavo Mean Girls žaidimą. Kodėl man jį parekomendavo? Neturiu supratimo, bet ei, visiškai į naudą. Pasileidau tą ilgą Raven Simone susuktą dokumentinį apie žaidimus, kurie turėjo būti, tuos paremtus filmais kurie, norit nenorit, bet jau tapo klasika, tokiais kaip "Clueless" ir "Mean Girls", ir labai smagiai sužiūrėjau ir suklausiau tvarkydamas savo lentynas. Po to įnikau kuistis po jos YouTube ir oi kiek lobių radau, tiesiog... Tiesiog oi. Nuo to per miglą pamenamo Tomb Raider skandalo (vienas iš žaidimų buvo paleistas į gyvenimą su PR triuku, kur tipo buvo cheat, su kuriuo Larą buvo galima nurengti), iki Sailor Moon panagrinėjimo, iki 2000-ųjų estetikos grįžimo ir taip toliau, ir toliau.

Tikrai labai smagus kanalas, toks biškį ir į nostalgiją kerta, ir šiaip gerai žiūrisi.

Sharmeleon | Sharla: Ją stebiu jau seniai, bet kažkaip pražiūrėjau šitą video. Video apie Dagashi barą Japonijoje. Dagashi yra tradiciniai Japoniški užkandžiai, tai kaip ir, na, užkandžių baras. Nuo visokių ten centus kainuojančių saldainių, iki traškučių ir panašiai. Taip įdomiai susižiūrėjo. Tikrai norėsiu aplankyt, kai ten nuvyksiu.

Spalio 23 | YouTube įdomybės | blogovynas

Šiandien vėl visą dieną dirbau, o po darbo, va dabar, nulindau pasidairyti į YouTube. Būna tokių dienų, kai nesinori lengvo turinio, norisi kažko tokio rimtesnio, smegenims, sielai. Tai užemčiau akį į rekomenduojamus, nes ką aš ten ieškosiu, kai rašau anagramom po dienos vertimų. Štai ką radau:

Labai įdomus video, pasakojamas moters, pabėgusios iš Šiaurės Korėjos apie gyvenimą ten. Ta šalis savo gamta ir žmonėmis atrodo tokia idiliška ir klausantis jos - taip be galo skaudu, kad juos taip prispaudė, o mes niekuo negalime padėti...

Sekantis labai akį patraukęs video yra apie vyruką, kuris nusipirko visą apleistą miestuką. Ir jis tiesiog nuostabus. Sninga, aukštai kalnuose, su dar daugiau kalno užnugary. Verta pažiūrėt vien dėl vaizdo.

Na ir trečias, toks lengvesnis, bet vis tiek tiesiog kvapą gniaužiantis. Šis vyrukas padarė krištolo sparnus. Žinoma ne iš krištolo, o iš rezino, bet atrodo vis tiek neįtikėtinai. Labai įdomu žiūrėti.

Gal ir man turit ką rekomenduoti?

Kaip visada, prašau apsvarstyti galimybę mane paremti kavos puodeliu KoFi platformoje arba netgi tapti mano Patronais. Visa pagalba yra labai reikalinga ir vertinga.

Spalio 11 | Atsipalaiduokim | blogovynas

Kai pasirodo naujas Liziqi video, žinau, kad atėjo metas atsipūsti ir leisti smegenims nusikelti kitur. Visada labai jų laukiu ir džiaugiuosi, kai suskamba tas varpelis YT prenumeratoje. 
Jau ne pirmą kartą pastebiu poreikį pasodininkauti ir gaminti, kai pažiūriu Liziqi video. Sodininkauti neturiu nei kur, nei kaip, tai paliksiu ateičiai, kai bus kur ir kaip. Bet gaminti visada įmanoma. Gaila tik, kad subtitrų nėra, kartais nesuprantu ką ji ant ko deda. Tarkim va šitam, senesniam video, pažiūrėkit, kas daroma su arbūzo žieve:

Ar tie iš vidaus išpjauti balti paodžiai - pabarstomi cukrum ar druska? O žievelių tai būtinai pasidžiovinsiu, labai įdomiai atrodo. Tik reikės pasieškot, kaip pirktinio arbūzo tą žievę nuvalyti (nes, tarkim, citrusų žievė nėra tokia labai jau sveika, kai ją visur dedam ir merkiam nuo pirktinių vaisių). 

Pažiūrėkit, tikrai labai maloniai nuteikia ir motyvuoja.

Kaip visada, prašau apsvarstyti galimybę mane paremti kavos puodeliu KoFi platformoje arba netgi tapti mano Patronais. Visa pagalba yra labai reikalinga ir vertinga.

Siekių Lenta | Dar Nuotykių

Atmetant kai kurias dalis, čia irgi mano labai norimas nuotykis. Ir visi Lilly Singh apsilankymai Trinidad karnavaluose, jie irgi čia pateks:

Siekių Lenta | Honkongo stogai ir vanduo

Iš kart dedu į siekių lentą. Noriu ant to stogo, kur atrodė, kaip gatvelių sangrūda, skersgatviai. Noriu to vandens iš magiškai atrodančio čiaupo sienoje "Water Free For All" metalinėse stiklinėse (o ne plastike, ar popieriuje). Noriu kambučos, kuri, beje, yra tas mūsų vadinamasis "grybas", kurį gal jūsų tėvai gerdavo, kaip vaistą, toje mažoje gatvelėje. 

Siekių Lenta: Holivudas

Roberto Nickson nuotrauka

Pirmadienis: Siekių Lenta

Norėčiau daugiau keliauti. Pasiilgau skrydžių.

Nuotraukos: [Wolverxne]; [Seeshot]

Starkus & Radzevičius, arba, kaip gimė Starkevičius

Įkalbėjo mane (o įkalbinėti labai tikrai nereikėjo) eiti į Starkaus ir Radzevičiaus vakarą. Pasakė keli mėnesiai prieš, tai aš vos ne dienas skaičiavau, bet apsimečiau, kad nieko čia tokio, ir kokią savaitėlę prieš - atsainiai priminiau, su mintim, kad gal žmogus per tiek laiko jau persigalvojo, ir visai nebenori manęs imt į jokį ten vakarą. Gal eis su savo vyriškiu, gal visai neis, na maža kas, ar ne? Bet mano baimės buvo greit išsklaidytos, ir šeštadienį mane tvarkingai susipakavo kelionei į Vilnių.

M. Starkus ir V. Radzevičius yra tikras Lietuvos lobis. Žmonės, kurie moka įkvėpti savo darbais ir geru humoru. Nenuostabu, kad ir salė užsipildė mano amžiaus žmonėmis, tokiais tarp dvidešimties iki trisdešimties, su keliomis išimtimis. Kai juokini iki ašarų, o viso to mintis: imk ką duoda gyvenimas, o pargriuvęs - pasijuok, kaip čia buvo - to ir reikia tikėtis (čia žinoma nestumiu nei ant senjorų, nei ant paauglių, bet...)

Kas nežino, tai šie du išlipo iš televizijos spontaniškai kelionei į Afriką. Sutarę su televizija, kad jei pavyks nufilmuoti ką nors gero - jie parodys. Išvyko, priturėjo nuotykių, parvykę sumontavo epizodą ar kelis, ir... Bene sprogo. Mat net šią akimirką, kai rašau, jie pakeliui į kitą nuotykį, kurio aš labai laukiu, ir tuo tarpu kuičiuosi archyvuose pažiūrėti, gal yra senų laidų, mat ne visas mačiau. Mano mylimiausios, jei kam įdomu, buvo Banzai, mat Vytaras, būdamas toks didelis, netilpo niekur. Nei į šlepetes, nei į drabužius, nei į tarpdurius.

Taigi. Papasakojo jie mums ketvertą ar pan. istorijų, su paskutine tiesiog užmušė, mat juokiausi, valiausi juoko ašaras, ir tryniau veidą, mat vis skausmingai susirakindavo. O po to draugiškai su visais norinčiais pasifotografavo (įkalbėjau draugę, kad jei jau pamiršo atsinešti knygą autografui, tai bent jau nuotrauką tikrai gali pasidaryti, ką ir padarėm), pasirašė. Kitą rytą man net šonus maudė nuo juoko, ir dabar vis suku viską galvoje, kad tik ko nepamirščiau. Nuo lubų kritusio vienintelio blizgučio, iš kurio irgi visi pasijuokėme, mat jis krito tiesiai ant Vytaro. Jų ūgių skirtumo, ir kaip į tai reaguodavo svečiose šalyse. Istorijos apie malkinę... Ir taip toliau.

Jei kada turėsit progą nueiti į kokį nors jų renginį - eikit.