Iš kart dedu į siekių lentą. Noriu ant to stogo, kur atrodė, kaip gatvelių sangrūda, skersgatviai. Noriu to vandens iš magiškai atrodančio čiaupo sienoje "Water Free For All" metalinėse stiklinėse (o ne plastike, ar popieriuje). Noriu kambučos, kuri, beje, yra tas mūsų vadinamasis "grybas", kurį gal jūsų tėvai gerdavo, kaip vaistą, toje mažoje gatvelėje.
Rodomi pranešimai su žymėmis Julien Solmita. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Julien Solmita. Rodyti visus pranešimus
2018 m. liepos 17 d., antradienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Persikėliau į Wordpress
Blogspot'as yra blogas spottas, tai persikėliau į wordpress: Vakarop
-
Pagaliau atsirado laiko nuvykt pažiūrėti " The Last Voyage of the Demeter ", antro Drakulos filmo šiais metais. Esu jų matęs tikra...
-
Išėjau pasidžiaugt sniegu, kol dar nesugalvojo visas nutirpt. Taikiausi ant mažiau vaikščiotų takų, kad gaut tą autentišką, šviežio, neištry...
-
Nu ką, man beveik jau " kaip visada ": artėja pavasaris, tai jaučiam vasaros vaibą . Kam labai pritiko naujai iš niekur išdygęs ...