Promo | Molūgomantija | Eliksyrai

Ar žinojote, kad tas "pumpkin spice", moliūgų prieskonis, toks populiarus rudenį, išgaunamas moliūgomantų? Tai - labai specifinė moliūgomantijos sritis.

BLACKWOOD

įrašas | Kaip prasidėjo ruduo

Jeigu ne peršalimas (tikrai tik peršalimas, esu paskiepytas ir papildomai prasitestavau, kai peršalau), tai mano ruduo prasidėjo šiaip jau net labai neblogai. Susitikau keletą draugų, prisikimšau skanėstų, laimėjau labai rimtą susilažinimą ir dabar turiu dėžę Rockstar gėrimų. Žodžiu, daug gerų dalykų ir pasisėdėjimų, kol dar šilta buvo (taip, aš visur su kauke).

Ir kai jau prasidėjo, tikrai jau, kalendoriškai, tas ruduo, prasidėjo ir mano laikroduko iki halloween'o tiksėjimas galvoje. Ką, kaip tyčia, pažymėjo ir iš Lenkijos gautas siuntinukas, nuo vieno iš draugų raganių. Tai dabar tuos ledinukus doroju, kai žiūriu What We Do in the Shadows, o skirtukas jau guli knygoj, nes jų visada per mažai...

Draugą pavadinau raganium, nes susipažinom dar raganiaus forumuose, kai tik išėjo pirmasis žaidimas. Tai, kai gavau siuntinuką, tokia nostalgija dėjo. Pasisekė, kad išėjo Nightmare of the Wolf (Netflixe, raganių šiokia tokia priešistorė) ir, kad galiu net iš namų smagiai sau žaist The Witcher: Monster Slayer.

Kaip ruduo tau? Kokie planai? Ką žiūrėsi, ką žaisi?

Spalio 11 | Atsipalaiduokim | blogovynas

Kai pasirodo naujas Liziqi video, žinau, kad atėjo metas atsipūsti ir leisti smegenims nusikelti kitur. Visada labai jų laukiu ir džiaugiuosi, kai suskamba tas varpelis YT prenumeratoje. 
Jau ne pirmą kartą pastebiu poreikį pasodininkauti ir gaminti, kai pažiūriu Liziqi video. Sodininkauti neturiu nei kur, nei kaip, tai paliksiu ateičiai, kai bus kur ir kaip. Bet gaminti visada įmanoma. Gaila tik, kad subtitrų nėra, kartais nesuprantu ką ji ant ko deda. Tarkim va šitam, senesniam video, pažiūrėkit, kas daroma su arbūzo žieve:

Ar tie iš vidaus išpjauti balti paodžiai - pabarstomi cukrum ar druska? O žievelių tai būtinai pasidžiovinsiu, labai įdomiai atrodo. Tik reikės pasieškot, kaip pirktinio arbūzo tą žievę nuvalyti (nes, tarkim, citrusų žievė nėra tokia labai jau sveika, kai ją visur dedam ir merkiam nuo pirktinių vaisių). 

Pažiūrėkit, tikrai labai maloniai nuteikia ir motyvuoja.

Kaip visada, prašau apsvarstyti galimybę mane paremti kavos puodeliu KoFi platformoje arba netgi tapti mano Patronais. Visa pagalba yra labai reikalinga ir vertinga.

Spalio 8 | vampyrai, vampyrai | blogovynas

Šiandien didžiąją dienos dalį tapiau komisinį (commission), nes vakar baigiau darbą, tai šiandien tik padėjau su skubiais. Kitą dienos dalį leidau Elder Scrolls Online, su audio knyga apie vampyrus ir pan., antgamtinius. 

Baigiau Solitude (Western Skyrim) kvestus, visus, tai dabar toliau sau ramiai dirbu prie archeologijos. Už kurią, beje, jau gavom nuostabų naują namą, judantį asistentą ar kompanioną (tik namuose), tatuiruočių, bei rožinį dryžuotą elniuką iš Bleakreach požemių.

Pagrindiniai kvestai beveik visada labai geri. Šis tikrai nebuvo išimtis, tai užsimoviau savo naujus šortus (juokiatės, nes pavydit mano kojų) ir išskubėjau prilupt vampyrų lordų ir kitų harrowstorm padarų. Nepamenu ar kada teko tiek daug lipti aukštyn. Pradėjom nuo Bleakreach apačios, baigėm Solitude viršuje ir visa tai teko pėsčiom.

Toliau nieko nepasakosiu. Akivaizdu, jog istorija dar šiek tiek nusitęs su tuo požemių (dungeon) DLC, bet manęs jau per daug nedomina. Sunku rast normalią kompaniją požemiams daryti, tai gal kada nors. 

Ką jūs šiandien veikėt? Gal ką gero žaidėt irgi?

Beje vakar nusprendžiau, kad reikia užbaigti tą antrą-po-ilgo-laiko peržaidimą Dragon Age: Inquisition (patį žaidimą peržaidžiau kelis kartus, bet berods tik šiemet vėl į jį pasinėriau, kartą, taip išsamiai, o antrą syk pusiaukelėj užmečiau). Tai, eina sau, ant kiek įkvėpinantis ten visas tas menas, taro kortos, freskos ir t.t...

Kaip visada, prašau apsvarstyti galimybę mane paremti kavos puodeliu KoFi platformoje arba netgi tapti mano Patronais. Visa pagalba yra labai reikalinga ir vertinga.

Spalio 4 | Pasilevelinau | blogovynas

Jau senokai tas mūsų maišytuvas, čiaupas, kranas, kaip pavadinsit, krečia išdaigas. Iš pagrindo - teka vanduo. Iš paties - neprašytas dušas, kuris norėjus stiklinės vandens, pasirūpins, kad jūsų ir rankos ir pilvas būtų maloniai peršlapę. Dėl tokio plataus ir jautraus "arba purškiu visur arba visai neduosiu vandens" jo mechanizmo, vandens vis patenka į apsauginį nutekėjimą, ko pasėkoje kokią valandą girdi lašėjimą, nors vanduo niekur regimai nelaša. Jis - nesisukioja, bet patrauksi ne taip, kaip norėjo - rankena liks rankoje...

Po eilinio tokio išpuolio amžinai drungnu vandeniu man trūko kantrybė.

Mirus tėvui supratau, koks izoliuotas ir bejėgis tampi prieš gyvenimo stichijas, nuo kurių tave saugojo ir kurioms tavęs niekas neparuošė. Mano tėvas buvo savadarbis meistras ir labai nemėgo, kai jo darbus dirbo kiti, tai nei aš, nei mama, nei mano sesuo - tiesiog nemokam nei to, nei ano pasitaisyti patys. Bet po to, kai patyliukais pats sukėliau balkono duris, ėmiau įtarti, kad išmokti visko visgi galima... Tad nulindau į YouTube ir klausiausi draugų patarimų, tų kurie jau buvo keitę čiaupus, ar kurių šeima keitė čiaupus, ar... Whatever.

Nusivedžiau mamą į Senukus ir paprašiau išsirinkti maišytuvą. Kas užtruko be galo ilgai. Nežinau, kaip jūsų mamos, bet manoji gali valandą spręsti kurią prekę iš trijų imti. O tada dar ginčytis su manimi dėl kainos (reikėjo klijų, ji norėjo prastų, bet pigių, o mano supratimu vieną syk priklijuota kriauklė - geriau nei šešis kart perklijuota). Dėl to uždelsimo darbą teko atidėti rytojui.

Kadangi kriauklė - gili, o spintelėje vietos nėra, teko ją nuimti. Tada, sunkiausia dalis - atmontuoti tėvo savadarbį čiaupo prisukimą, kam prireikė dviejų tipų replių ir įsiūčio valdymo pratimų. Bet, ei, pavyko. Su dideliu vargu uždėjom ant čiaupo tarpinę, užmovėm ant kriauklės, prisukom, priklijavom, apkrovėm agregatais kuriuos matot, įkėlėm didžiausią turimą dubenį su vandeniu ir palaukėm maždaug parą. Nereikėjo tiek, anot klijų buteliuko, bet ei, aš jau išverčiau pakankamai motociklų techninės priežiūros vadovų, kad žinočiau, jog 24 valandos yra standartas klijams.

Šiandien susukau į vietą vamzdynus ir ilgai leidau vandenį viską ten spintelėje čiupinėdamas, kad įsitikint, jog tikrai niekur neteka vanduo. Ir ką jūs manot, viskas veikia puikiai, vanduo niekur neteka.

"Cool story, bro", jūs dabar mąstot. Bet čia esama moralo. Moralas vadinas: jeigu sugebėjau aš, tai ir jūs sugebėsit. Ir nebūtinai čiaupą pasikeist.

Rožės ten mirksta, nešim pasodint ant tėvo kapo. Tokia morbid pabaiga šiaip jau pozityviai istorijai, kad viską mes visi galim.

Pasvarstykite galimybę mane paremti nupirkdami kavos Ko-Fi platformoje, ar tapti mano Patronu. Būčiau be galo dėkingas už labai reikalingą pagalbą. Plius, tokiu būdu daug naujienų jus pasiektų pirmus. Turiu ir nuolaidų kodų etsiui!