Šiandien visą dieną dirbau, tai štai toks mažutis tingus įrašas. Kiekvienais metais vis iš naujo prisimenu šitą patį šikšniuką. Šikšnosparnių origamių yra įvairių, bet šitas mano mylimiausias. Pateikiu originalias jo ištakas ir savo lankstymo procesą apačioje, nes kiekvienais metais man jį prisimint reikia vis iš naujo ir iš naujo.
Pirmiausia pasiruoškite kvadratinį popieriaus lapą. Perlenkite jį per pusę, skersai, kad gautumėte trikampį. Tada iš akies smailąją jo dalį (abu gabalus, t.y. neperskirkite kampų) lenkite šiek tiek daugiau nei per pusę, tada lenkite į viršų vėl šiek tiek daugiau negu pusę ir vėl į priekį tiek, kad visos dalys atrodytų vienodo dydžio. Tas vidurinis trikampis bus šikšnosparnio galva.
Perlenkite šikšnosparnio kūną per pusę tam, kad turėtumėte liniją, tada atlenkite jį atgal. Pirmiausia užlenkite vieną sparną, taip, kad priešais jus susidarytų šikšnosparnio kūnas. Daugiau ar mažiau pažymėjau kampus, nes man čia - sunkiausia dalis. Lapo centre turi susidaryti kūgio formos trikampis.
Tada, ten kur turite centrinę liniją, atgal atlenkite ką užlenkėte. Pažymėjau 6 nuotraukoje.
Atlenkę sparną padarykite tą patį kitoje pusėje ir jau beveik baigėte. Beliko tik suteikti sparnams plasnojimo galios, t.y. padaryti juos akordionais.
Pirmiausia tiesiog užlenkite papildomų klosčių neturintį galą ant šikšnosparnio kūno, bet jo neuždenkite.
Tada visas tas dabar padarytas klostes per pusę perlenkite atgal. Visose trijose nuotraukose bandau skirtingais kampais parodyti, kaip tai turėtų atrodyti...
Pakartokite viską kitoje pusėje. Mano toks kreivas šleivas, bet vis tiek mielas. Ant sparnų draugams galima parašyti laiškelį, visą sukišt į voką ir nudžiuginti Halloween/Saovine/Samhain proga.
Originalą rasite čia: Easy Origami Bat
Kaip visada, prašau apsvarstyti galimybę mane paremti kavos puodeliu KoFi platformoje arba netgi tapti mano Patronais. Visa pagalba yra labai reikalinga ir vertinga.
Jau senokai tas mūsų maišytuvas, čiaupas, kranas, kaip pavadinsit, krečia išdaigas. Iš pagrindo - teka vanduo. Iš paties - neprašytas dušas, kuris norėjus stiklinės vandens, pasirūpins, kad jūsų ir rankos ir pilvas būtų maloniai peršlapę. Dėl tokio plataus ir jautraus "arba purškiu visur arba visai neduosiu vandens" jo mechanizmo, vandens vis patenka į apsauginį nutekėjimą, ko pasėkoje kokią valandą girdi lašėjimą, nors vanduo niekur regimai nelaša. Jis - nesisukioja, bet patrauksi ne taip, kaip norėjo - rankena liks rankoje...
Po eilinio tokio išpuolio amžinai drungnu vandeniu man trūko kantrybė.
Mirus tėvui supratau, koks izoliuotas ir bejėgis tampi prieš gyvenimo stichijas, nuo kurių tave saugojo ir kurioms tavęs niekas neparuošė. Mano tėvas buvo savadarbis meistras ir labai nemėgo, kai jo darbus dirbo kiti, tai nei aš, nei mama, nei mano sesuo - tiesiog nemokam nei to, nei ano pasitaisyti patys. Bet po to, kai patyliukais pats sukėliau balkono duris, ėmiau įtarti, kad išmokti visko visgi galima... Tad nulindau į YouTube ir klausiausi draugų patarimų, tų kurie jau buvo keitę čiaupus, ar kurių šeima keitė čiaupus, ar... Whatever.
Nusivedžiau mamą į Senukus ir paprašiau išsirinkti maišytuvą. Kas užtruko be galo ilgai. Nežinau, kaip jūsų mamos, bet manoji gali valandą spręsti kurią prekę iš trijų imti. O tada dar ginčytis su manimi dėl kainos (reikėjo klijų, ji norėjo prastų, bet pigių, o mano supratimu vieną syk priklijuota kriauklė - geriau nei šešis kart perklijuota). Dėl to uždelsimo darbą teko atidėti rytojui.
Kadangi kriauklė - gili, o spintelėje vietos nėra, teko ją nuimti. Tada, sunkiausia dalis - atmontuoti tėvo savadarbį čiaupo prisukimą, kam prireikė dviejų tipų replių ir įsiūčio valdymo pratimų. Bet, ei, pavyko. Su dideliu vargu uždėjom ant čiaupo tarpinę, užmovėm ant kriauklės, prisukom, priklijavom, apkrovėm agregatais kuriuos matot, įkėlėm didžiausią turimą dubenį su vandeniu ir palaukėm maždaug parą. Nereikėjo tiek, anot klijų buteliuko, bet ei, aš jau išverčiau pakankamai motociklų techninės priežiūros vadovų, kad žinočiau, jog 24 valandos yra standartas klijams.
Šiandien susukau į vietą vamzdynus ir ilgai leidau vandenį viską ten spintelėje čiupinėdamas, kad įsitikint, jog tikrai niekur neteka vanduo. Ir ką jūs manot, viskas veikia puikiai, vanduo niekur neteka.
"Cool story, bro", jūs dabar mąstot. Bet čia esama moralo. Moralas vadinas: jeigu sugebėjau aš, tai ir jūs sugebėsit. Ir nebūtinai čiaupą pasikeist.
Rožės ten mirksta, nešim pasodint ant tėvo kapo. Tokia morbid pabaiga šiaip jau pozityviai istorijai, kad viską mes visi galim.
Pasvarstykite galimybę mane paremti nupirkdami kavos Ko-Fi platformoje, ar tapti mano Patronu. Būčiau be galo dėkingas už labai reikalingą pagalbą. Plius, tokiu būdu daug naujienų jus pasiektų pirmus. Turiu ir nuolaidų kodų etsiui!
